Gimdymo stangos: nuo noro tuštintis iki kūdikio gimimo
Kiekvienos moters gimdymas yra skirtingas, tačiau pasiruošimas jam padeda sumažinti nežinomybės ir baimės jausmus. Artėjančio gimdymo ženklų atpažinimas, supratimas, kas vyksta sąrėmių metu ir kaip teisingai stangintis, gali suteikti ramybės ir padaryti gimdymą aktyviu bei sąmoningu procesu.
Artėjančio gimdymo ženklai
Artėjant gimdymui, kiekviena šeima jaučia nerimą ir baimę. Baimę kelia nežinojimas, kada prasidės tas gimdymas, kiek jis truks, ar labai skaudės. Didžiosios dienos laukiančioms nėščiosioms naudinga susipažinti su artėjančio gimdymo ženklais.
„Lizdo sukimo“ instinktas
Suintensyvėjęs noras susitvarkyti ir paruošti namus gimsiančiam vaikeliui, dar vadinamas lizdo sukimo instinktu arba lizdo sukimo sindromu, yra gana dažnas artėjant gimdymo datai. Šis instinktyvus elgesys yra būdas pasiruošti kūdikio atėjimui į šį pasaulį, o būsimajai mamai laukimosi laikotarpiu suteikia ramybės ir jausmą, kad viskas yra kontroliuojama. Artėjant gimdymui, paprastai atsiranda labai stiprus lizdo sukimo jausmas. Moterys nori ne tik patalėlius kloti, bet ieško ramybės, vienatvės, kyla noras atsiriboti nuo skubančio pasaulio. Tas noras atsispindi akyse, jos pasidaro didelės, ilgesingos. Paskutinių nėštumo dienų etapas - nuostabus laikas, kai užplūsta didžiulė ramybė.
Paruošiamieji sąrėmiai (Braxtono Hikso sąrėmiai)
Paruošiamuosius arba netikrus sąrėmius nėščiosios pradeda jausti trečiąjį nėštumo trimestrą, nors jie gali prasidėti jau nėštumo viduryje, apytiksliai nuo 20 savaitės. Gimdos kaklelio atsivėrimas: nuo maždaug 28 nėštumo savaitės moteris gali pradėti jausti paruošiamuosius gimdos susitraukimus, dėl kurių nereikėtų nerimauti. Tai visiškai normalu. Kaip juos atpažinti? Skirtingai nuo tikrųjų sąrėmių, gimdos raumenų susitraukimai yra neritmiški, nereguliarūs, trunka apie 30-60 sekundžių. Paruošiamieji sąrėmiai dažniausiai nebūna itin skausmingi. Kai prasideda paruošiamieji gimdos susitraukimai, vienas gali būti vieną dieną, kitas - kitą. Gimda sukietėja, gali būti juntamas skausmas pilvo apačioje arba strėnose. Jie praeina pailsėjus, nuėjus į dušą, užsimiršus. Paruošiamųjų sąrėmių metu gimda yra spaudžiama iš šonų, todėl gimdos kaklelis į juos beveik nereaguoja, beveik jokių pokyčių nevyksta. Gimda po truputį pradeda susitraukti, bet sąrėmiai yra neskausmingi.
Pilvo nusileidimas
Vienas pirmųjų artėjančio gimdymo ženklų yra nusileidęs pilvas. Kada pilvas nusileidžia? Jei tai pirmasis moters nėštumas, tikėtina, kad pilvukas nusileis ir vaisius apsivers iki gimdymo likus 2-4 savaitėms. Kai paskutinėmis savaitėmis (apie 36-37 savaitę) kūdikio galvutė įsistato dubenyje, kartais moterys sako: net lengviau kvėpuoti pasidarė, bet dubenyje jaučiamas sunkumas. Pasikeitusi kūdikio padėtis turi ir minusų - stipriau spaudžiama šlapimo pūslė. Be to, pats organizmas stengiasi natūraliai išvalyti virškinimo sistemą ir paruošti daugiau vietos gimdymui.
Gleivių kamščio pasišalinimas
Artėjančio gimdymo požymis gali būti gleivių kamščio pasirodymas. Daugeliu atvejų ant kelnaičių ar patalynės pastebimas ne vientisas gleivių kamštis, bet gleivių gabalėliai. Tiesa, jis gali pasišalinti ir likus dviem savaitėms iki gimdymo, ir likus dviem valandoms.
Vaisiaus vandenų nutekėjimas
Filmuose dažnos scenos, kai vaisiaus vandenys nubėga fontanu, yra gerokai nutolusios nuo realybės. Kai paruošiamieji sąrėmiai pajudina gimdos kaklelį, gali pradėti po truputį tekėti vaisiaus vandenys. Kartais juose būna truputis kraujo, ir moterys išsigąsta: kažkas negerai, aš kraujuoju! Bet tai būna vos keli kraujo lašeliai, nes trūko koks nors kapiliaras. Vaisiaus vandenys, jeigu vandenmaišis pakankamai tvirtas ir elastingas, gali nenubėgti iki pat gimdymo. Daugeliui, turbūt, prieš akis iškyla vaizdas, matytas kokiame nors filme, kai moteriai prekybos centre nubėga vandenys, ji puola kviesti greitąją, o kitą akimirką jau sūpuoja kūdikėlį. Bet ne viskas taip atrodo realiame gyvenime. Nutekėti vaisiaus vandenys gali bet kada. Kai tai nutinka, reikia įsiminti kelinta valanda ir kokia jų spalva. Vaisiaus vandenys turėtų būti skaidrūs, bespalviai, gali būti su nedideliu kiekiu kraujo priemaišų, bet neturėtų būti kruvini. Jei yra kruvini ar žali, į ligoninę reikėtų vykti tuoj pat. Jei yra bespalviai, skubėti nereikia. Drąsiai galite nueiti apsiprausti ir kai kuriais atvejais sulaukti sąrėmių. Žinoma, geresnis variantas, kai yra sąrėmiai, bet dar nenutekėjo vaisiaus vandenys nei kad nuteka vandenys, o sąrėmių dar nėra. Lietuvoje 12 valandų po vandenų nutekėjimo laukiama savaiminių sąrėmių pradžios. Jei per tiek laiko neatsiranda, sprendžiama kaip padėti prasidėti gimdymui. Jeigu vaisiaus vandenys nuteka anksčiau ir / arba yra nemalonaus kvapo, žalsvos, rusvos spalvos, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Rizika infekcijai nėra labai didelė, bet yra atvejų, kai moteris suserga gimdos uždegimu arba vaisius tik gimęs suserga plaučių uždegimu.
Sąrėmiai: gimdymo eiga ir hormonų vaidmuo
Pirmasis gimdymo etapo metu gimdos kaklelis atsiveria (per 10 cm). Latentinės fazės pradžia sutampa su gimdymo pradžia. Šios fazės metu sąrėmiai būna neintensyvūs, gimdos kaklelis trumpėja, minkštėja ir po truputį veriasi iki 3-4 cm. Pirmasis gimdymo periodas, jeigu jis vyksta natūraliai ir nėra skatinamas vaistais, nuo reguliarių sąrėmių pradžios iki placentos užgimimo vidutiniškai trunka apie pusę paros ar ilgiau.
Tikrieji sąrėmiai
Prasidedant gimdymui ir vis plačiau atsiveriant gimdos kakleliui nėščioji pradeda jausti tikruosius sąrėmius. Tikrieji sąrėmiai yra reguliarūs. Jie turėtų vykti ne rečiau nei kas dešimt minučių, neturėtų praeiti pailsėjus, tarpai tarp sąrėmių turėtų trumpėti, o pats sąrėmis ilgėti. Pirmųjų sąrėmių skausmas pakenčiamas, primenantis paruošiamųjų sąrėmių ar menstruacijų skausmą, juntamas pilvo apačioje, kirkšnyse, strėnose. Sąrėmiai - t.y. gimdos raumens susitraukimai. Šiuo periodu veriantis gimdos kakleliui, gimdyvė įprastai pradeda jausti stiprėjantį, buką, maudžiantį skausmą sąrėmių metu.
Aktyvioji fazė: į aktyviąją fazę gimdymas pereina, kada gimdos kaklelis būna atsivėręs 3-4 cm. Dabar sąrėmiai intensyvesni, ilgesni (45-60 s). Jie vis stiprėja ir dažnėja (anksčiau atsirasdavo kas 5-7, dabar kas 2-3 min.). Sąrėmiai tampa vis skausmingesni ir keliaujantys „gilyn“. Gimdos kakleliui atsivėrus iki 8 cm sąrėmiai gali pailgėti iki 40 sekundžių ar 1 minutės, jie labai dažni, kartojasi kas 2-3 min. Kai prasideda aktyvioji gimdymo stadija (atsidarymas daugiau kaip 3 centimetrai), atsiranda stiprūs sąrėmiai.
Kada vykti į ligoninę?
Nors gimdymas yra ilgas procesas ir prasidėjus tikriesiems sąrėmiams nereikėtų pulti lėkti į ligoninę, yra tam tikros gairės. Kai pajuntate tikruosius sąrėmius, visų pirma reikia ne stresuoti, o džiaugtis. Ligoninėje prie moters pilvo sienelių pritvirtinami kardiotokografo davikliai, kurie registruoja vaisiaus širdies ritmą, stebi vaikelio būseną sąrėmių metu ir registruoja gimdos susitraukimus. Šiame etape taip pat stebimas vaisiaus širdies ritmas ir gimdymo veiklos progresavimas. Aktyvioji fazė: jeigu moteris pageidauja, jai gali būti pritaikyta epidurinė nejautra, dėl kurios reikėtų apsispręsti šiuo gimdymo etapu. Pirmą kartą gimdančioms moterims gimdos kaklelis iš pradžių trumpėja ir tik tada pradeda aktyviau vertis. Pakartotinai gimdančiųjų tuo pat metu ir trumpėja, ir veriasi, dėl to gimdoma greičiau.
Akušerė pateikė labai aiškią formulę, kuri padės suprasti, kad jau laikas važiuoti į ligoninę - 511 ir 711. Pirmą kartą gimdančioms, sąrėmiai turėtų būti kas 5 minutes, juos fiksuojate vieną valandą, o vieno jų trukmė - apie minutę. Pakartotinai gimdančioms - kas 7 minutes, vieną valandą, vieną minutę. Būtų gerai, kad atvykus į ligoninę, gimdos kaklelis būtų atsivėręs bent 4 cm. Pirmą kartą gimdančioms normalu gimdyti 12-24 valandas. Pakartotinai - 6-9. Tiesa, išimčių būna visur, todėl gali būti, kad pirmą kartą pagimdysite ir per 6 valandas ar netgi mažiau, o antrą kartą - per 18 ar daugiau. Kiekvienas gimdymas yra išskirtinis.
Hormonų įtaka gimdymui
Medicina dar negali paaiškinti, kodėl atsiranda pirmieji sąrėmiai būtent tuo, o ne kitu metu. Būtent vaikučio smegenyse atėjus gimties laikui išsiskiria tam tikros medžiagos, suaktyvinančios hipofizės liauką, kuri gamina gimdymui reikalingą hormoną oksitociną. Oksitocinas - hormonas, kuris krauju nukeliauja į gimdą ir sukelia raumenų susitraukimus. Taip vyksta gimdymo veikla, sąrėmiai vis dažnėja ir intensyvėja. Būtent dėl skausmo impulsų sąrėmiai progresuoja, stiprėja. Sąrėmių laikotarpiu oksitocino išsiskiria vis daugiau ir daugiau. Oksitocino koncentracija kraujyje yra tokia didelė, kokios nebūna jokiu kitu gyvenimo momentu. Tuo metu pagimdžiusi moteris patiria euforiją. Tą jausmų skalę moteris patiria būtent dėl skausmo.
Kai gimdymo metu vartojami nuskausminamieji vaistai, sumažėja ir oksitocino gamyba. Gimdant su epidūrine nejautra 4 kartus dažniau prireikia lašinti į veną sintetinį oksitociną, kad gimdymo veikla nesustotų. Šis hormonas pasigamina smegenų pogumburyje tada, kai jaučiame kažką malonaus. Tai natūralus nuskausminimo būdas. Vaikui užgimti juk irgi nėra lengva. Bet vaikutis turi apsaugų, ir per ilgas gimdymo valandas, susidarius didelei endorfinų koncentracijai kraujyje, jis sugeba išgyventi. Koks didžiausias šių dviejų hormonų - oksitocino ir endorfino - priešas? Adrenalinas, arba baimės hormonas. Jis išsiskiria net ir tada, kai žmogui šalta, kai jis dreba. O emociškai svarbu, kad moteris nepatirtų streso, kad nesijaustų vieniša, palikta, apleista. Adrenalinas užkrečiamas, jei kažkas šalia gimdyvės pradeda panikuoti ir bijoti, ji irgi pradės bijoti. Todėl labai svarbu, kad šalia gimdančios moters būtų toks žmogus, kuris susidoros su savo adrenalinu. Gimdyvė jaučiasi daug ramiau, jei šalia rami akušerė, jei gydytojai nepanikuoja. Oksitocinas, išsiskiriantis gimdymo metu, dar vadinamas ir droviuoju hormonu. Intymioje aplinkoje jam išsiskirti kur kas palankiau negu viešoje vietoje, matant daugybei žmonių.
Antrasis gimdymo etapas: stangos ir noras tuštintis
Pirmojo gimdymo etapo metu gimdos kaklelis atsiveria (per 10 cm) ir kai jau „kelias atviras“, prasideda antrasis - išvarymo etapas. Antrojo gimdymo laikotarpio pradžia - pilnas gimdos kaklelio atsivėrimas. Stangos - tai labai atsakingas gimdymo etapas. Jei sąrėmių metu pati moteris mažai ką lemia, stangų metu ji tampa pagrindine dalyve. Per antrąjį etapą sąrėmių ir stangų varomas vaisius eina gimdymo takais ir gimsta.
Kas tos stangos?
Stangos - tai nevalingas veiksmas - pilvo preso raumenų ir diafragmos susitraukimas. Priešingai nei sąrėmius, stangas gimdyvė gali šiek tiek reguliuoti. Stangos tęsiasi 60-90 sekundžių, kas 2-5 minutes. Sąrėmių užduotis - padėti vaisiui palikti jaukias motinos įsčias. Jis slenka gimdymo takais, o gimdyvė pajaučia norą stangintis. Nors sąrėmiai šiuo periodu yra patys stipriausi ir ilgiausi, tačiau dauguma gimdžiusių moterų tvirtina, kad po to, kai prie sąrėmių prisijungia stangos, skausmas sumažėja. Stangos nenuskausminamos, nes bet kokia anestezija sumažina jautrumą ir stangų efektyvumą. Dažniausiai prasidėjus stangoms moters psichinė būsena pagerėja, nes iš „pasyvios stebėtojos“ ji tampa aktyvia gimdymo proceso dalyve. Stangos yra nevalingos, tačiau gimdyvė gali jas šiek tiek valdyti: stangas galima susilpninti giliai kvėpuojant pro burną arba sustiprinti įtempus pilvo raumenis, stipriai remiantis pėdomis ir įsitvėrus rankomis.
Noras tuštintis
Gali būti, kad pajusite didelį nevalingą norą tuštintis, todėl kad vaisius, slinkdamas gimdos kanalu, pradeda dirginti tarpvietės receptorius. Tačiau jei ir nejaučiate nieko panašaus, nereikia nerimauti - kiekvienas organizmas yra labai individualus. Esant pilnam gimdos kaklelio atsivėrimui, gimdyvė pajunta norą tuštintis (nes vaisiaus pirmeigė dalis galvutė pradeda spausti tiesiąją žarną). Pradžioje šis noras atsiranda tik sąrėmių metu, o jam praėjus, noras tuštintis taip pat išnyksta. Šios fazės metu moteris pajunta stiprų norą tuštintis, nes vaisiaus galvutė ima spausti tiesiąją žarną. Kai jau gali pati stumti, dirbti, pasidaro kur kas lengviau, ir tas pjaunantis skausmas kažkur nueina į antrą planą. Tuo metu apima jausmas, kad norisi tuštintis.
Turite žinoti, kad slinkdamas gimdymo takais, vaisius suspaudžia aplink esančius vidaus organus, todėl jam gimstant gali tuo pačiu metu išsituštinti tiek žarnynas, tiek šlapimo pūslė. Neverta dėl to gėdytis, nes mėginimas šį procesą sulaikyti ir kontroliuoti tik sutrukdo gimdymo proceso eigą. Įsidėmėkite: 1. Jūs nekalta dėl to; 2. taip nutinka praktiškai kiekvienai gimdyvei; 3. tai visiškai nenustebins gimdymą priimančio personalo; 4. visos išskyros bus iškart sutvarkytos ir vaikas su jomis nekontaktuos. Kaip jau minėjome, stanginimasis daugeliu atvejų juntamas kaip stiprus noras tuštintis. Nesipriešinkite šiam norui. Nesijaudinkite ir nesigėdykite - tai natūralūs ir teisingi pojūčiai. Įsivaizduokite, kad iš tiesų tuštinatės ir iš visų jėgų pasistenkite.
Kaip teisingai stangintis?
Šiuo periodu gimdyvė turi susikaupti ir tiksliai, negailėdama savęs ir nesvarstydama, vykdyti visus gydytojų ir akušerių nurodymus. Kuo labiau stanginsitės, kuo daugiau energijos ir valios sukaupsite, tuo greičiau gims vaikutis. Gimdymą prižiūrintys gydytojai reikiamais momentais paprašys stangintis ir stumti kūdikį.
Teisingas kvėpavimas
Ypatingai svarbus šiame periode teisingas kvėpavimas. Pirmiausiai, šiuo metu vaisiui deguonies trūksta kaip niekada, o antra - teisingas kvėpavimas taupo jėgas ir stanginamasi efektyviau. Stangos pradžioje gerai iškvėpkite ir iškart giliai įkvėpkite. Sulaikykite orą giliai plaučiuose ir stenkitės stumti kiek tik galite į tiesiąją žarną (neiškvėpdama!). Kai tik pajusite, kad ima trūkti oro, lėtai iškvėpkite. Po to vėl giliai įkvėpkite, sulaikykite orą giliai plaučiuose ir stanginkitės. Per vieną stangą įkvėpkite iš viso 2-3 kartus. Jau geriau gerai stangintis keletą kartų, nei stengtis viską atlikti vienu kartu. Taip tik netenkama jėgų, o vaisiui trūksta deguonies. Jei stangos per silpnos ir jų nejaučiate, jums vadovaus gydytojas arba akušeris.
Geriausi kvėpavimo metodai kiekvienam gimdymo etapui
Pastangų nukreipimas
Svarbi ne tik jėga, bet ir tai, kur ji nukreipiama. Kai kurios moterys stanginasi „į žandus“. Kai pastangos neturi aiškios krypties, vaikas nesistumia gimdymo kanalu pirmyn, gimdymo procesas užtrunka, o moters veido kraujagyslės net sutrūkinėja iš įtampos. Jei gimdyvė nepakeičia taktikos, gydytojams tenka „stangintis už ją“ ir išspausti kūdikį rankomis pro priekinę pilvo sienelę, o jei kūdikio būklė blogėja, griebtis instrumentų. Kitas rodiklis - skausmas. Slinkdama galvytė tempia gimdymo kanalo audinius ir juntamas deginantis tarpvietę skausmas. Stanginkitės tiesiai į maksimalaus skausmo tašką. Skausmo stiprėjimas rodo, kad viską darote teisingai ir kūdikis juda gimdymo takais pirmyn.
Gimdymo padėtis
Gimdymo padėtis, kurioje gimdysite, priklauso nuo aplinkos. Dauguma moterų gimdo „standartine“ poza ant gimdymo stalo, tačiau yra ir gimdymo namų, praktikuojančių „vertikalų gimdymą“. Daug kur moteris gali pati pasirinkti gimdymo pozą.
Kūdikio galvutės pasirodymas
Maždaug stangų periodo viduryje galite išvysti, kaip sąrėmio metu pasirodo kūdikio galvutė, tačiau sąrėmiui baigiantis, jos vėl nebematyti. Neišsigąskite, tai normalu. Jau greit išvysite savo kūdikį. Kai tik sąrėmių metu galvutė nustos „slėptis“, jus pakvies ant gimdymo stalo. Kūdikis slinks pirmyn su kiekvienu stūmimu iki kol išlįs jo viršugalvis, o tuomet - galvytė. Išlindusi galvutė pasisuks, nes dubenyje prisitaikydami pasisuka vaikelio petukai, kad būtų patogiau išslysti.
Kada sustabdyti stangas?
Gimdymo procese bus momentų, kai reiks sumažinti pastangas. Judėdamas gimdymo kanalu, vaisius jį spaudžia ir ištempia iki jam reikalingo pločio. Jei procesas vyksta sklandžiai, minkštieji audiniai prisitaiko palaipsniui. Jei antrasis gimdymo etapas vyksta per greitai, nepasirengę minkštieji gimdymo takų audiniai neatlaiko didelio krūvio ir tarpvietė plyšta. Matydami, kad gresia plyšimai, medikai gali atlikti epiziotomiją - tarpvietės kirpimą, kad padarytų daugiau vietos galvutei. Vaisiaus stuburui ir galvytei taip pat tenka didžiulis krūvis, vaisius gali būti traumuojamas. Todėl jei akušeriai sako, kad stangintis negalima, turite sustabdyti stangą. Greit atsipalaiduoti ir lėtai iškvėpti orą pro „vamzdeliu“ sudėtas lūpas. Kad pailsėtumėte ir sukauptumėte jėgas, gydytojas gali neleisti stumti dar keleto artimiausių sąrėmių metu. Stangų jūs nesustabdysite, bet susilpninti tikrai galite. Tuomet kvėpuoti reikia kuo dažniau ir paviršutiniškai, kiek praverta burna.
Placentos gimimas ir pirmosios akimirkos po gimdymo
Šis etapas tęsiasi 1-2 valandas (ne pirmą kartą gimdančioms - nuo 5-10 min iki 1 val.). Tai yra placentinis laikotarpis. Užgimus vaikeliui, dar reikia pagimdyti placentą. Tai trečiasis gimdymo etapas. Po vaiko gimimo praėjus maždaug 15 minučių, prasideda trečiasis gimdymo etapas - placentos gimimas. Gimdai besitraukiant, nuo jos sienelės atšoka placenta ir patenka į gimdos apačią bei makštį. Moteris vėl pajunta norą stangintis. Tačiau šios stangos jau žymiai silpnesnės ir nebereikalauja tokių didelių jėgų. Placenta užgimsta ir gimdymas baigiasi. Placentinio laikotarpio vidutinė trukmė - 10 - 15 min. Užgimusi placenta apžiūrima, įvertinamas jos vientisumas. Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min. dėl vis didėjančio jos susitraukimo placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu „užgimsta“.
Virkštelės perkirpimas ir pirmas kontaktas
Siekiant sumažinti kraujavimo riziką ir baiminantis galimo trečiojo gimdymo etapo užsitęsimo per pirmąsias 3 min. nuo naujagimio gimimo (o dažnai jam dar tebegimstant) moteriai suleidžiama oksitocino. Šio gimdymo etapu dažniausiai yra perkerpama naujagimį su placenta jungianti virkštelė. Virkštelę įprastai rekomenduojama perkirpti, kuomet ji nustoja pulsuoti, nes tai sumažina naujagimio mažakraujystės riziką. Jei gimdymo eiga buvo normali, o vos gimęs kūdikis pravirko, jis uždedamas mamytei ant krūtinės. Šio ypatingo momento grožis visiškai užgožia visus išgyventus skausmus ir baimes. Po gimdymo iš karto nebelieka skausmų, ir moterys patiria begalinę euforiją. Moteris prisipažįsta mylinčios ne tik kūdikėlį, bet ir visus gydytojus, ir visą pasaulį. Po gimdymo gimdyvė su naujagimiu dar 2 valandas yra stebimi gimdykloje.
Galimi nepatogumai po gimdymo ir atsistatymas
Po gimdymo moteris patiria daug fizinių ir emocinių pokyčių. Labai svarbu žinoti, kokių nepatogumų galima tikėtis ir kaip su jais tvarkytis.
Minkštas pilvas
Po gimdymo pilvas iškart nesusitraukia, o lieka didelis ir minkštas tarsi drebučiai, dviem-trimis dydžiais didesnis, nei buvo iki nėštumo. Dažnai moterį tai trikdo, tačiau, praėjus keturioms-šešioms savaitėms po natūralaus gimdymo, jau galima sportuoti, kad pilvas greičiau išgražėtų. Pirmą savaitę po gimdymo didelį ir minkštą pilvą galima paslėpti, mūvint prigludusį korsetą. Korsetas neturi veržti pilvo, tačiau stipriai priglusti prie kūno. Kokio dydžio korsetas tiks po gimdymo, labai priklauso nuo to, kiek svorio per nėštumą priaugote. Jeigu daugiau nei 12 kg, tikėtina, kad pagimdžiusiai tiks dviem dydžiais didesni drabužiai.
Šlapimo ir išmatų nelaikymas
Po natūralaus gimdymo, jeigu nebuvo kirpta ir siūta tarpvietė, dažnai pasitaiko vidinių plyšimų. Dėl šių vidinių audinių plyšimų moteriai atrodo, kad negali suvaldyti šlapimo, dujų ir išmatų, ypač tada, kai sukosti ar nusičiaudi, arba, užsinorėjusi į tualetą, nespėja iki jo nubėgti. Dažniausiai šios bėdos per pirmas savaites po gimdymo savaime susitvarko (jeigu nebuvo tokių plyšimų, kuriuos reikia taisyti). Reikia nepanikuoti, gerti daugiau skysčių, dažniau šlapintis ir nebūti toli nuo tualeto. Svarbu laiku pasišlapinti ir pasituštinti. Po gimdymo paprastai būna sunku pasituštinti, mat dažniausiai visą parą negalima valgyti ir moteris mažai geria. Dažnai moteris bijo net pagalvoti apie tuštinimąsi, nes dar skauda susiūtą tarpvietę. Pasituštini nereikia stengtis per prievartą, bet ir negalima sulaikyti išmatų, jeigu norisi į tualetą. Po gimdymo svarbu gerti daug vandens, mat pienas gamindamasis kietina išmatas. Besituštinančiai negalima stangintis, kad hemorojiniai mazgai neįplyštų ir nekraujuotų.
Didesnė makštis
Jeigu gimdėte natūraliai, tačiau tarpvietė nebuvo siūta, po kurio laiko pradėjusi mylėtis, galite pajusti, kad makštis atrodo didesnė. Intymūs santykiai gali tapti šiek tiek keblūs, mat mylintis į makštį gali patekti oro ir sukelti vadinamuosius pliaukšinčius garsus. Makščiai susitraukti padeda Kėgelio pratimai, kuriuos reikia daryti kasdien. Makšties raumenis galima puikiai sustiprinti, galbūt nebus tokie, kokie buvo prieš gimdymą, bet nepatogumo mylėdamasi nejausite. Dažniausiai pakanka mankštos, retais atvejais prireikia operacijos buvusiam makšties tūriui grąžinti. Makšties bėdų gali kilti moteriai, kuri per nėštumą priaugo daug svorio, gimdė didelį kūdikį ir nebuvo kirpta ir siūta tarpvietė (jeigu tarpvietė buvo kirpta ir siūta, šios bėdos išvengiama). Tad nuo pat nėštumo pradžios reikėtų pasitarti su savo gydytoju, kiek svorio rekomenduojama priaugti, ir laikytis pasiūlytos mitybos rekomendacijų. Moters tarpvietė yra pritaikyta gimdyti iki 3,5 kg kūdikį. Kuo didesnis kūdikis, tuo daugiau komplikacijų gali kilti.
Hemorojus
Hemorojus - dažnai bėda, tačiau ji vargina paskutinius nėštumo mėnesius. Tai rūpestis, kuris padidėja, jeigu išmatos yra kietokos. Tada gali įplyšti ar įtrūkti tiesioji žarna, gali kraujuoti, skaudėti, prasidėti hemorojinių mazgų uždegimas. Hemorojus nėra tiesiogiai susijęs su gimdymu, tačiau jeigu jis kėlė rūpesčių nėštumo pabaigoje, mazgai dar padidėja gimdant, mat stanginantis į juos priplūsta daug kraujo. Hemorojus gydomas tepalais, vaistais arba chirurgiškai, jeigu jokios priemonės nepadeda. Svarbiausia stengtis, kad neužkietėtų viduriai - tuštintis kartą ar du per dieną.
Tarpvietės priežiūra
Susiūtą tarpvietę gali perštėti (ne visos moterys tai jaučia), tačiau paprastai jos priežiūra nėra sunki. Kaip ją prižiūrėti, paklauskite gydytojo ginekologo, kuris paaiškins, kokiais siūlais ji buvo susiūta - tirpstančiais ar ne - ir kada šiuos reikia išimti. Dažniausiai siuvama savaime tirpstančiais siūlais, kurie per 7-10 dienų savaime aptirpsta ir siūlės sugyja. Kol jos nesugijusios, kaskart pasišlapinusiai ar pasituštinusiai rekomenduojama apsiplauti vėsiu vandeniu ir nusišluostyti popieriniu rankšluosčiu.
Kėgelio pratimai
Šie pratimai aprašyti dar „Kamasutroje“. Juos atlikdavo senovės moterys, norėdamos tobulai įvaldyti meilės meną ir suteikti palaimą ne tik sau, bet ir partneriui. Vokietis medikas Arnoldas Kėgelis pratimus nurodė atlikti, norėdamas padėti moterims atsikratyti tam tikrų bėdų. Paprastai po keturių savaičių arba šiek tiek anksčiau (jeigu tarpvietė neplyšo ir nebuvo siūta) jau galima atlikti Kėgelio ir apatinio pilvo preso pratimus.
- Kaip daryti? Kėgelio pratimus daryti labai paprasta. Tereikia įtempti ir 5-8 sek. išlaikyti įtemptus apie makštį ir išeinamąją angą esančius raumenis. Laikykite juos įtempusi tiek, kiek pajėgiate, paskui lėtai atleiskite ir atpalaiduokite. Tai galite lengvai išmokti, šlapindamasi vis sulaikydama ir vėl paleisdama šlapimo čiurkšlę.
- Kiek kartų per dieną? Reikėtų pradėti nuo 25 kartų per dieną, išlaikant įtemptus raumenis iki 8 sek. Pamažu (po kelių dienų) pratimų skaičių padidinkite jau iki maždaug 200 kartų per dieną. Pasiekę šį skaičių, keiskite sunkinkite pratimus - įtemptus raumenis išlaikykite iki 2 min. Po gimdymo rekomenduojama pratimus daryti iki 25 kartų keturis-šešis kartus per dieną.
Svarbu pasikalbėti su gydytoju
Apie visus galimus nepatogumus po gimdymo būtinai iš anksto (dar besilaukdama) pasikalbėkite su savo gydytoju ginekologu, nes dažniausiai bėdų kyla iš nežinojimo. Galite susirašyti klausimus, kad jų nepamirštumėte. Būtinai paklauskite apie žindymą, krūtinės priežiūrą, tuštinimąsi, šlapinimąsi po gimdymo ir tarpvietės priežiūrą. Praėjus 6 savaitėms po gimdymo, būtina apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Paklauskite, ar jau galite mylėtis. Gali būti, kad makštis dar bus patinusi ir paburkusi, tačiau paprastai tai nėra kliūtis mylėtis. Nesidrovėkite apie viską pasikalbėti su gydytoju ginekologu, nes kartais gali atsilaisvinti siūlės ar būti koks nors nepastebėtas makšties plyšimas (ypač jeigu ilgiau nei savaitę negalite sulaikyti išmatų ir šlapimo), pasislinkusi gimda. Tai rimtos komplikacijos, tad negalima numoti ranka į nemalonius pojūčius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
