Odisėjas (gr. Ὀδυσσεὺς), lotynų kalboje žinomas kaip Uliksas arba Ulisas, yra vienas ryškiausių graikų mitologijos herojų. Laerto ir Antiklėjos sūnus, Itakės karalius, Penelopės vyras ir Telemacho tėvas - šis personažas įkūnija drąsą, gudrumą ir nepalaužiamą ryžtą sugrįžti į gimtuosius namus. Odisėjas yra svarbus Homero „Iliados“ ir pagrindinis „Odisėjos“ herojus, kurio figūra atspindi laikotarpį, kai achajai pradėjo keliauti jūra, o jų įgulos ilgam prarasdavo ryšį su artimaisiais.

Prieš Trojos karą Odisėjas ir Menelajas nuvyko į Troją, mėgindami taikiai išspręsti konfliktą, tačiau jiems tai nepavyko. Odisėjas apsimetė bepročiu, kadangi nenorėjo palikti mylimos žmonos ir ką tik gimusio sūnaus. Visgi, prasidėjus karui, jis tapo vienu svarbiausių graikų strategų. Būtent Odisėjas sugalvojo išradingą idėją sukurti milžinišką medinį žirgą, kuriame paslėpė karius ir taip laimėjo dešimt metų trukusį karą.

Grįždamas iš karo, Odisėjas patyrė daugybę fantastinių nuotykių, tačiau įveikė visus sunkumus pasitelkęs savo garsųjį gudrumą. Kelionė namo į Itakę truko dešimt metų ir buvo kupina iššūkių:
Odisėjas Kalipsės saloje praleido septynerius metus, kol deivė Atėnė paprašė Dzeuso įsakyti Kalipsei paleisti herojų. Galiausiai, pats susikonstravęs plaustą, jis pasiekė fajakų salą, o iš ten - gimtąją Itakę. Grįžęs namo, Odisėjas, padedamas Atėnės, apsimetė elgeta ir pamatė nederamą jaunikių, siekusių Penelopės rankos, elgesį. Penelopė surengė varžybas, kuriose jaunikiai turėjo peršauti strėlę per dvylika ašių. Nė vienam nepavykus, lanką paėmė Odisėjas ir nukovė visus įsibrovėlius.
| Personažas | Reikšmė/Vaidmuo |
|---|---|
| Odisėjas | Itakės karalius, gudrus strategas |
| Penelopė | Ištikimybės ir apdairumo idealas |
| Atėnė | Išminties deivė, Odisėjo globėja |
| Poseidonas | Antagonistas, trukdantis kelionei |
„Odisėja“ yra 24 giesmių epinė poema, tradiciškai priskiriama Homerui. Kūrinys pasižymi daktiliniu heksametru, epinėmis formulėmis ir epitetais, kurie suteikia tekstui iškilmingumo. Lietuvių literatūroje itin svarbus dr. J. Ralio atliktas „Odisėjos“ vertimas. Vertėjas stropiai stengėsi išsaugoti originalo dvasią, epitetų gausą ir epo struktūrą, taip praturtindamas lietuvių kalbą senoviniais žodžiais ir poetiškais junginiais.
