Rūkymo poveikis negimusiam kūdikiui: rimtos pasekmės ir prevencija
Rūkymas - tai plačiausiai pasaulyje paplitusi priklausomybės forma, tačiau šis žalingas įprotis, kaip ir alkoholio vartojimas, su nėštumu yra visiškai nesuderinami. Cigarečių dūmuose yra per 4 tūkst. toksiškų medžiagų, o apie 90 iš jų - kancerogeninės. Nėra saugaus motinai ir jos vaisiui surūkomų cigarečių skaičiaus. Nėščios moterys, kurios rūko, yra veikiamos nuodingų medžiagų, esančių cigaretėse, kurios taip pat pasiekia jų vaisių. Net jei rūkomos „tik kelios cigaretės retkarčiais“, įkvepiami ir iškvepiami dūmai gali pakenkti dar negimusiam kūdikiui.
Rūkymas nėštumo metu daro didelę įtaką vaisiaus augimui. Tyrimai rodo, kad rūkymas nėštumo metu lemia mažesnį vaiko svorį, taigi kelia riziką susilaukti ypač mažo svorio kūdikio (<2500 g) bei sukelti priešlaikinį gimdymą. Taip pat didėja tikimybė, kad vaisius turės apsigimimų. Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp surūkomų cigarečių skaičiaus ir perinatalinės mirties rizikos. Todėl vaisiaus, naujagimio žūties rizika padidėja 1,2-1,4 karto. Labiausiai tai sąlygoja rūkymas trečiajame nėštumo trimestre. Jei moteris nustotų rūkyti šiuo laikotarpiu, vaisiaus svoris galėtų būti ir normalus.
Nikotinas bei kitos tabako dūmuose esančios medžiagos prasiskverbia pro placentą, taip patekdamos į vaisiaus kraujotaką ir sutrikdydamos dar negimusio vaiko aprūpinimą deguonimi. Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis, taip sukeldamas vaisiui deguonies badą (hipoksiją). Dėl nuolatinės hipoksijos sutrinka vaisiaus mityba ir sulėtėja jo augimas. Anglies monoksidas lengvai prisijungia prie vaisiaus hemoglobino ir sunaudoja vaisiaus vitaminą B12.
Rūkymas nėštumo metu gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi bei jų funkcijas. Lyginant nepatyrusius ir patyrusius perinatalinį rūkymą kūdikius, pastebėta, kad pastarųjų smegenys yra mažesnės, be to, nustatyti ir smegenų funkcijų pakitimai. Vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad rūkymas nėštumo metu gali vaidinti svarbų vaidmenį didėjančiam vaikų nutukimui bei medžiagų apykaitos sutrikimams. Daugybė tyrimų rodo, kad nėštumo metu rūkančių motinų vaikai, sukakę maždaug 9 metų amžių, turėjo didesnę nutukimo riziką, lyginant su nerūkančių motinų vaikais. Taip pat rūkančių tėvų vaikai po gimimo dažniau serga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, astma ir ausų uždegimais. Vėliau mokyklinio amžiaus vaikai dažniau susiduria su skaitymo ir rašimo sunkumais. Lyginant su nerūkančių tėvų vaikais, jie prasčiau koncentruoja dėmesį, yra hiperaktyvūs bei pasiekia prastenių mokymosi rezultatų.
Europos perinatalinės sveikatos ataskaita parodė, kad Lietuvoje yra mažiau nei 5 % rūkančių nėščiųjų. Šie skaičiai - vieni mažiausių visoje Europoje. Visgi, nors tai yra labai geras rodiklis, palyginus su kitomis šalimis, dar nereiškia, kad nereiktų susirūpinti dėl tų 5 % rūkančiųjų.
Nėščioji, kuri rūko, yra veikiama daugybės toksiškų medžiagų. Degant tabakui išsiskiria šimtai toksiškų junginių, įskaitant pavojingas chemines medžiagas, tokias kaip arsenas. Nikotinas, pagrindinė priklausomybę sukelianti tabako sudedamoji dalis, taip pat labai pavojingas vaisiui. Kūdikiai, kurie nėštumo metu buvo veikiami tabako, gali gimti su abstinencijos simptomais. Taip pat didesnė placentos komplikacijų rizika (placentos atšokos ir placentos pirmeigos). Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ir priešlaikinis gimdymas.
Net ir pasyvus rūkymas - ne mažiau žalingas. Jei moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali neigiamai paveikti vaisių. Dūmai iš aplinkinių rūkorių yra pavojingi tiek jai, tiek jos kūdikiui. Tai taikoma ne tik jos tiesioginiam kontaktui su dūmais, bet ir aplinkiniams žmonėms.
Kaitinamajame tabake, kaip ir cigaretėse, yra nikotino. Ir nors dažnai teigiama, kad kaitinamasis tabakas yra mažiau pavojingas už įprastas cigaretes, pasirodo vis daugiau tyrimų apie jo žalą. Vis dar sklando nemažai mitų, jog kaljanas - geresnė cigarečių alternatyva. Anaiptol: kaljano dūmuose taip pat yra daugybė kancerogeninių medžiagų, kurios gali ne tik sutrikdyti kvėpavimą, sukelti onkologines ligas, bet ir pakenkti vaisingumui ir t.t., jau nekalbant apie negrįžtamą žalą vaikeliui.
Vienas reikšmingiausių ir jautriausių laikotarpių po gimimo, kai rūkymo poveikis gali turėti kritinių pasekmių, yra žindymo laikotarpis. Nikotino galima lengvai rasti žindančios motinos piene, todėl rūkanti bei žindanti mama yra pagrindinis kūdikio sąlyčio su tabako junginiais šaltinis. Tyrimai rodo, kad motinos piene randamas nikotino kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei kraujyje. Taip pat dėl įvairių priežasčių rūkančios motinos turi didesnę riziką trumpiau maitinti krūtimi. Rūkymas gali turėti neigiamų padarinių laktacijos procesui, pieno sumažėjimui, paveikti kūdikių elgesį, kurį galimai sukelia tabako rūkymas (diegliai bei verkimas), todėl motinos verčiau renkasi kitus maitinimo būdus. Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkymas neigiamai veikia ir žindymą. Tai pasireiškia mažesniu išsiskiriančio pieno kiekiu, mažesniu jo maistingumu ir trumpesne žindymo trukme. Nikotinas slopina prolaktino gamybą. Rūkančių motinų piene randama mažiau lipidų negu nerūkančių. Nikotinas, esantis rūkančios maitinančios motinos piene, trumpina kūdikio miego laiką. Vaikas būna neramesnis. Moterys, kurios rūkė prieš, per ir po nėštumo, dvigubai dažniau nustoja maitinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių.
Kaip teigia epidemiologas David Barker, „didžioji dalis žmogaus vystymosi įvyksta per 1000 dienų nuo apvaisinimo“. Tyrimai nuosekliai rodo, kad tabako rūkymas turi neigiamą poveikį vaisiaus bei jau gimusio vaikelio raidai, įskaitant priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus augimo apribojimus, nepakankamą mažylio svorį, staigios kūdikio mirties sindromą, protines bei elgesio problemas, nutukimą, hipertenziją, diabeto tikimybę, kvėpavimo takų funkcinius sutrikimus ir kt. Neigiama rūkymo nėštumo metu įtaka gali pasireikšti ne tik vaisiui, naujagimiui, bet ir lydėti žmogų visą gyvenimą. Kartu tai yra nuo motinos priklausomas koreguojamas rizikos veiksnys, kurį galima pašalinti. Taip būtų užkirstas kelias galimoms komplikacijoms ir pasekmėms.
Geriausias metas pradėti mesti rūkyti yra dar prieš pastojant, nes tai gali palengvinti pastojimą. Nėščiai moteriai, kuri rūko, labai svarbu visiškai nutraukti rūkymą vos tik sužinojus apie nėštumą. Jei laukiatės ir vis dar priklausote nuo tabako, būtina kuo greičiau pasitarti su savo gydytoju dėl galimų sprendimų. Nepavykus mesti rūkyti iki nėštumo, moteris tai gali padaryti nėštumo metu. Geriausių rezultatų pasiekiama, jei nėščioji neberūko jau nuo pirmojo trimestro, tačiau mesti rūkyti niekada nevėlu. Mesti rūkyti - bene pats svarbiausias žingsnis, jei norite iš tiesų apsaugoti savo ir savo šeimos sveikatą. Jeigu jums sunku mesti rūkyti, svarbu nenutraukti žindymo, bet dėti visas pastangas, kad sumažintumėte neigiamą poveikį kūdikiui. Emocinis palaikymas yra labai svarbus siekiant sėkmingai mesti rūkyti, ypač nėštumo metu, kai emociniai pokyčiai gali būti stiprūs. Pasidalykite savo tikslu su partneriu, vaikais, draugais ar šeima, kad jie galėtų palaikyti jus viso proceso metu. Labai svarbu nejausti vienatvės šiuo laikotarpiu.
Jei kūdikio susilaukusi mama rūko, mažylis ne savo noru tampa pasyvus rūkorius. Nors mama rūko atokiau nuo kūdikio, nikotinas ir kiti kenksmingi toksinai kaupiasi ore, mamos organizme ir piene, įsigeria į drabužius. Pasyvus rūkymas gali rimtai pakenkti naujagimių ir artimųjų sveikatai. Mama ar tėtis turėtų rūkyti lauke arba bent jau kitoje patalpoje. Svarbu, kad cigarečių dūmai ir juose esančios dalelės nepatektų į mažylio kvėpavimo takus. Prieš einant rūkyti galima užsimesti viršutinį drabužį (pavyzdžiui, striukę ar lietpaltį): jis padės apsaugoti kasdienius drabužius nuo dūmų dalelių ir nemalonaus kvapo.
Nors elektroninės cigaretės yra kiek saugesnė alternatyva, lyginant su tradicinėmis cigaretėmis, tačiau reikėtų pasistengti atsikratyti ir šio žalingo įpročio. Vapavimas, tai elektroninių cigarečių naudojimas, kai skystis su įvairiomis medžiagomis įkaitinamas ir įkvepiamas kaip garai. Nėštumo metu tai kelia dvi rimtas rizikas.
Mesti rūkyti gali padėti ne tik įvairios terapijos, išmaniųjų telefonų programėlės, specializuota literatūra ir pan., bet ir tam skirti produktai (pavyzdžiui, nikotino guma ar pastilės). Jei įsigijote mesti rūkyti padedančių priemonių su nikotinu, naudokite jas iškart po maitinimo, kad prieš pat žindymą nikotino kiekis kraujyje spėtų sumažėti. Transderminiai nikotino pleistrai nuolat aprūpina organizmą nikotinu, todėl jo kiekis kraujyje ir piene išlieka pastovus. Tačiau nikotino lygis bus kur kas mažesnis, nei rūkant įprastas cigaretes. Žindančioms mamoms, kurios vartoja mesti rūkyti padedančius medikamentus, negalima vėl pradėti rūkyti.
Kasmet gegužės 31-ąją vykdoma akcija „Gimiau nerūkantis“ siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą rūkymo poveikį vaisiui ir paskatinti nėščiasias ir žindančias moteris nerūkyti (bei nebūti rūkančiųjų aplinkoje) dėl sveiko savo vaikelio vystymosi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
