Kada ir kaip kūdikiai pradeda vaikščioti: svarbiausi raidos etapai

Kiekvieno kūdikėlio raidos etapai ir greitis yra individualūs, o tėvai savo vaikelio pirmųjų žingsnių laukia kaip saulės užtekant. Specialistai pabrėžia, kad nors siekdami įvertinti, ar vystymasis vyksta sklandžiai, „talpiname“ mažuosius į įvairias normų lenteles, nėra dviejų kūdikių, kurie viską darytų lyg pagal komandą. Laiko tarpas, per kurį kūdikiai pradeda vaikščioti, yra labai ilgas: vieniems tai nutinka iki 12 mėnesių, kiti nežengia pirmojo žingsnio mėnesius po pirmojo gimtadienio.

Savarankiško vaikščiojimo raidos etapai

Kol kūdikėliai pradeda remti taisyklingai pėda, jie praeina kelis atramos raidos etapus. Kūdikis treniruojasi atsistoti gan ilgai - nuo 7-8 mėn. iki 9 mėn. Jau 7 mėn. pabaigoje laikomi už liemens kūdikėliai spyruokliuoja (šoka), kai kojomis liečia kietą pagrindą. Šis periodas gali tęstis iki 9 mėn. pabaigos. Tai laikotarpis, kai sparčiai vystosi kojų raumenys, sąnariai, judesiai. Kai baigiasi spyruokliavimo periodas, reikia pradėti mokyti kūdikį žingsniuoti.

Kūdikis savarankiškam vaikščiojimui pradeda ruoštis tik gimęs, juk turi išmokti kontroliuoti galvą, vėliau sustiprėja liemuo ir atsiranda liemens kontrolė. Pirmiausiai išmoksta atsistoti prie baldų, prisistumia save su rankomis ir išsikelia, vėliau išmoksta statyti koją į priekį. Kai įvaldo stovėjimą, kitas žingsnis yra ėjimas palei baldus šoniniu pristatomu žingsniu. Kūdikis taip mokosi svorio pernešimo, pusiausvyros laikymo.

Kada pasirodo pirmieji žingsniai?

Specialistai sako, kad kūdikis vaikšto, kai savarankiškai nueina dešimt žingsnių ir sugeba sustoti neparpuolęs. Tarp devintojo ir šešioliktojo (!) mėnesių vaikutis pradeda vaikščioti. Visgi, svarbiausia, vaikas iki 18 mėnesių turi pradėti savarankiškai eiti be jokios pagalbos. Svarbu sekti etapus - ar vaikas stojasi prie baldų, ar eina šoniniu pristatomu žingsniu, ar bando pasileisti ir pastovėti savarankiškai.

Svarbios raidos gairės (lentelė)

Veiksniai, įtakojantys vaikščiojimo pradžią

Skirtingą vystymosi greitį lemia daug priežasčių. Viena jų - genai. Kineziterapeutai sako, jog tikra tiesa yra tai, kad jei mama ar tėtis neskubėjo savarankiškai eiti, greičiausiai neskubės ir jų vaikas. Taip pat įtakos turi raumenų tonuso ypatumai. Paprastai žemesnį raumenų tonusą turinčių vaikų dažnai visa judesių raida šiek tiek vėluoja, todėl didelė tikimybė, kad ir vaikščioti jie pradės būdami metinukai ar vyresni.

Tėvų gyvenimo būdas taip pat gali lemti judesių raidos greitį. Vaikas, kuriam tėveliai suteikia galimybę laisvai judėti savarankiškai ant grindų, paprastai greičiau mokosi naujų judesių. Tačiau yra ir kitų priežasčių: pavyzdžiui, atsargūs, baikštūs vaikai dažnai vėliau pradeda eiti, nes nors fiziškai jau lyg ir yra pasiruošę, psichologiškai dar jaučiasi saugesni, kai žingsniuoja įsikibę mamai į ranką.

Dažniausios tėvų klaidos

Tėvų dažniausios klaidos yra tokios, jog jie labai nori greičiau matyti savarankiškai vaikštantį savo kūdikį. Viena iš dažniausių klaidų yra ankstyvas statymas ant abiejų kojų, kūdikio apskritai nėra rekomenduojama statyti ant kojų kol jis pats neatsistoja. Kita retesnė, bet dar kartais girdima klaida, tai yra vaikštynių naudojimas, jos tikrai yra tikras blogis kūdikio raidai. Vaikštynė gali pristabdyti natūralaus fiziologinio vaiko žingsniavimo raidą. Joje „kabantis“ mažylis į grindis spiriasi pirštų galais, yra palinkęs į priekį ir tai nėra natūralus judėjimo būdas.

tags: #kudikiu #mokintis #vaikscioti

• Pusiausvyros raidos svarba mažiems vaikams
• Sužinokite apie juodąjį riešutmedį
• Išsami informacija apie auklėjimo stilius
• Vaikų dviaukštės lovos
• Atraskite Pelenės suknelių vaikams paslaptis.