Kada kūdikis nustoja atpylinėti?
Vienas dažniausių tėvų skundų pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais yra atpylimas. Šis reiškinys, kartais vadinamas nekomplikuotu refliuksu, atsiranda, kai skrandžio turinys nevalingai išmetamas į burnos ertmę. Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, taip pat - ir žindomi, ir maitinami pieno mišiniais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais virškinimo sistema dar nėra brandi ir skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę, t. y. kūdikis atpila. Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio.
Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai atpylinėja dėl to, kad valgydami prisiryja oro arba suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Nuryto oro burbulai skranduke beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai „šauna” į stemplę. Taip kartu su oru atpilama ir truputį skrandžio rūgšties paveikto pieno, kuris būna rūgštaus kvapo.
Dažniausiai kūdikiai atpylinėja dėl šių priežasčių: Oro prisiryjimas. Valgydami kūdikiai dažnai prisiryja oro. Persivalgymas. Kartais kūdikiai suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Tą „perteklių” kūdikis atpila lauk. Virškinimo sistemos nebrandumas. Atpylinėjimas - tai laikinas sutrikimas, vadinamas funkciniu ir susijęs su virškinimo sistemos nebranda. Kitaip tariant, vaikučio skrandis ir žarnynas yra praktiškai sveikas, bet nepakankamai subrendęs arba tiesiog blogai veikia dėl nepakankamos kitų organų veiklos. Netinkama mamos mityba. Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, kūdikis gali netoleruoti ir negausiai atpilti dėl netinkamai vartojamo mamos maisto. Netinkamas mišinukas. Mišiniais maitinamiems kūdikiams gali tiesiog netikti mišinukas ir tai sukels atpylimą, todėl būtina atsirinkti kūdikiui tinkamą mišinėlį. Padidėjęs raumenų tonusas. Pvz., jei mažylis dirglus, padidėjęs (ar sumažėjęs) jo nervų sistemos tonusas - atpylinėjimai gali būti tik šio sutrikimo rezultatas, visiškai nesusijęs su skrandžio bėdomis. Liga. Jei vaikas nuolat atpila „fontanu”, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą.
Kada reikėtų sunerimti?
Reikėtų sunerimti, jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo, blogai priauga svorio, dažnai užspringsta, atsirūgęs ir atpylęs tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimika, verkia ir akivaizdu, kad jam skauda. Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.
Jei vaikas nuolat atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Jei kūdikis atpila sutrauktą pieną, gali turėti trupučiuką gelsvo atspalvio - kas reiškia, kad yra tulžies - tada viskas tvarkoje. Bet jeigu tame turinyje yra kraujo arba jeigu jis yra tamsiai žalios spalvos, tai gali būti tam tikros beprasidedančios ligos požymis, į ką tėvai turi labai rimtai atkreipti dėmes.
Jei kūdikis atpila vieną-du kartus per parą arba atpila nedaug, dažniausiai tai nėra jokios ligos požiūris, tačiau, jeigu kūdikis apylinėja dažnai arba daug, arba yra patologinių priemaišų - kraujo, tulžies - tada reikėtų, kad mamos neužsiimtų saviveikla, o važiuoti pas gydytojus.
Gydytojas sako, kad, jeigu kūdikio atpylimas nesignalizuoja ligos, jo išvardintos priemonės - vertikalus jo palaikymas, leidimas atsirūgti, tinkamas žindymas, dažniausiai suveikia ir atpylimai baigiasi.
Kaip atskirti atpylinėjimą nuo vėmimo?
Svarbu atskirti atpylinėjimus nuo vėmimo, nes tai gali padėti nustatyti priežastį ir tinkamą gydymą. Atpylinėjimas: Tai tuomet, kai po žindymo pro lūpų kraštus išbėga motinos pieno ar mišinio. Prarytas motinos pienas ar mišinys lengvai grįžta atgal į stemplę ir atsipila dėl to, kad kūdikiams nėra sandariai užsidaręs stemplės skrandžio raukas ir pati stemplė yra sąlyginai trumpa. Vėmimas: Tai stiprus skrandžio turinio „išmetimas“. Jis skiriasi nuo atpylimo, kai nedidelis skrandyje esančio pieno kiekis išteka iš burnos maitinimo metu arba po jo. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau vemia.
Atpylimas: Maistas išbėga pro lūpų kraštus, kartais su garsu - oro burbulu. Vėmimas: Maistas išmetamas su jėga, nukrinta 30-50 cm nuo vaiko burnos.
Jei vaikas nuolat atpila „fontanu”, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip sumažinti atpylinėjimus?
Maitinkite dažniau ir po nedaug. Maitindami darykite pertrauką. Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Atpylinėjantį kūdikį, tiek maitinant iš krūties, tiek ir iš buteliuko, reikia laikyti vertikaliau. Pienui sutirštinti galite naudoti specialius „Nutrilon“ miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu „Pepti“ arba „HA“ ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant. Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys (magnio alginatas ir ksantano guma) sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį. Preparato pagalba iš skysto maisto formuojasi gumulėlis, kuris sunkiau pakyla į stemplę.
Po maitinimo nepamirškite palaikyti kūdikį vertikaliai apie pusvalandį ir šiuo metu neatlikite aktyvių manipuliacijų, pavyzdžiui, nekeiskite sauskelnių, nevartykite mažylio ir stenkitės, kad jis pabūtų ramiai. Kad atsirūgimų ir atpylimų sumažėtų, maitinkite mažylį taip pat vertikalesnėje padėtyje, o nerimaujantį, sudirgusį mažylį valgydinkite tik nuraminusi.
Kadangi vėmimą da... Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.
Prievarčio spazmas. Dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime. Prievarčio stenozė. Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę. Maisto netoleravimas ar alergija maistui. Kartais atpylimui gali turėtų įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą. Kūdikiui augant atpylimų turėtų mažėti, o jam pradėjus dažniau sėdėti ir valgyti kietesnį maistą, t.y. Po maitinimo kūdikį 5-30 min. Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. Kūdikiai auga labai skirtingai: vienas pieno apylinėja tik pirmą gyvenimo mėnesį, kitas - ilgai, dažnai ir labai daug. Kodėl?#1 Blogai apžioja spenelįPasistenkite rasti žindymo padėtį, kuri leistų kūdikiui lūpomis gerai apimti spenelį ir rudąjį laukelį apie jį. Jei tai nepadeda, į burnytę įkišite savo pirštą, lėtai ištraukite spenelį ir vėl duokite krūtį iš naujo. Galite pabandyti ir tokį būdą: kelis lašus pieno nuvarvinkite į kūdikio burnytę ir tada žindykite. Taip pat pavalgiusį kūdikį palaikykite stačią, kol atsirūgs. O gal vertėtų jį žindyti dažniau, bet po mažiau? Maitinant kūdikį mišinuku gali būti per didelė žinduko skylutė. Vaikas labai skuba nuryti ir į skrandį patenka oro.#2 Permaitintas kūdikisDažna mama stengiasi kūdikį kuo sočiau pamaitinti. O jo skrandis dar labai mažas, todėl pieno perteklių atpila. Tad jei gydytojas pasako, kad vaikas priaugo pakankamai svorio, nesijaudinkite ir nebrukite pieno per prievartą. Ne visi kūdikiai suvalgo tiek, kiek rekomenduojama vadovėliuose.#3 Pasikeitusi mamos mitybaVaiko organizmo sistema dar nebrandi, kai kurių fermentų organizme stinga, todėl jei mama prisivalgė aštraus, neįprasto maisto ar gėrė vaistų, kurie taip pat kartais keičia pieno skonį, vaikas dalį nesuvirškinto pieno gali atpilti. Todėl nevalgykite labai aštraus, kvapaus maisto. Jei sergate ir reikia vaistų, pasitarkite su gydytoju, kad skirtų tinkamų žindyvei ir patartų, kaip ir kada juos vartoti. Jei atpylinėja mišinuku maitinamas kūdikis, gali būti, kad neįtiko jo skonis. Pabandykite pakeisti kitu mišinuku, tinkamu jūsų vaiko amžiui.#4 Aktyvus kūdikisToks vaikas juda, mataruoja kojomis ir rankomis ar keičia kūno padėtį, todėl pavalgęs atpila. Pamaitintą aktyvuolį 10-20 minučių palaikykite priglaudusi prie savęs. Iš karto po valgio nekeiskite sauskelnių. Atidėkite tai keliolikai minučių, vaiko nekilnokite ir nevartykite, nes gali atpilti. #5 Dirglus kūdikisNeramus, dirglus vaikas gali prašyti krūties norėdamas prisiglausti prie mamos ir nusiraminti. Gal jis jaučia nerimą, nori mamos švelnumo arba atsibosta gulėti vienam? Kai mama jį priglaudžia prie krūties, pašnekina, gyvenimas iškart pašviesėja, nes jaučia jos kūno kvapą, girdi švelnų balsą. Todėl verkdamas prašo dėmesio, o mama pamano, kad nori valgyti, ir pamaitina. Kūdikis persivalgo, pienas nebetelpa į skrandį ir atpila. Skirkite kūdikiui daugiau dėmesio: pabendraukite su juo, panešiokite, leiskite paklausyti švelnios, melodingos muzikos. Tačiau gali būti, kad kūdikis dažnai verkia, o pavalgęs atpila, nes serga neurologine liga. Pasitarkite su jo raidą prižiūrinčiu gydytoju. #6 Padidėjusi raumenų įtampaDažno kūdikio raumenys yra įsitempę, tuo pačiu metu ir prievarčio raumuo tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Todėl vaikui skauda, pučia pilvą. Pasitarkite su gydytoju, ar nereikėtų masažų, baseino. Kai kurie kūdikiai pieno atpila, nes plečiasi galvos smegenų skilveliai ir prisikaupia skysčių, serga meningitu arba kita rimta liga. Kai pasveiksta, neatpylinėja. Taip pat žr#7 Pilvo bėdosJei gimusiam kūdikiui trūko deguonies, reikėjo gaivinti arba sunkiai sirgo užkrečiamąja arba kita liga, taip pat gali atlieti pieno. Kai vaikas sustiprės, ši bėda išnyks. Svarbu, kad reikiamai priaugtų svorio. Bet jei pamaitinate ir po pusvalandžio ant marškinėlių ar seilinuko išsilieja pusė arba net visas pienas, nedidėja arba net sumažėja vaiko svoris, tada reikia atlikti tyrimus dėl virškinimo sistemos ligos. Gal serga virškinimo sistemos liga ir reikia skubios pagalbos? #8 Prievarčio susiaurėjimas (stenozė)Esant stenozei antrą gyvenimo savaitę (liga gali išryškėti ir vėliau, sulaukus 1,5-2 mėnesių) kūdikis maisto pradeda atpilti jau ne gurkšnį. Atsirūgęs iš karto arba net po 1-2 val. fontanu išpila visą išgertą pieną. Nustoja augti jo svoris, nes privalgęs pieno atpila ir lieka alkanas.
Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Fiziologinis, t.y. Dažniausiai ir daugiausiai atpila kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vėliau atpylimų vėl gali padaugėti, kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn. Stemplės anatomija. Silpnas apatinio stemplės rauko (atskiriančio stemplę ir skrandį) tonusas. Dujų kaupimasis žarnyne. Skrandžio dydis. Kūdikiai auga labai sparčiai, todėl valgo jie noriai ir daug, ir kartais tas „daug“ virsta „per daug“. Dantų dygimas. Judrumas. Padėkite pasišalinti dujoms. Taisyklingai žindykite kūdikį. Pasirinkite tinkamą buteliuką. Pasirinkite tinkamą mišinį. Jeigu kūdikis atpila nesuvirškintą arba vos apvirškintą, t.y. Nerimą turėtų kelti labai dažni atpylimai, kuomet kūdikis atpila bene viską, ką suvalgo, atpila labai stipria srove (fontanu), atpildamas verkia, pyksta, jaučia skausmą, jam blogai auga arba net krenta svoris, atpylimų nemažėja kūdikiui augant. Tokiais atvejais, galima įtarti patologinį, t.y. „Kalbant apie naujagimius ir kūdikius, tas atpylinėjimas iš dalies yra normalus dalykas. Naujagimiai turi tokį taip vadinamą nebrandų rauką - žiedas, skiriantis skrandį ir stemplę, pas naujagimius yra ne visą laiką uždarytas. Jis periodiškai atsirado ir tokiu būdu naujagimis gali atpilti. Naujagimiai ir kūdikiai atpylinėja dažniau, nes jie guli horizontalioje padėtyje ir taip maistui yra lengviau išbėgti atgal. Tad naujagimis per parą gali atpilti keletą kartų. Jei atpila vieną ar du kartus, tai nieko baisaus“, - kalbėjo A. Liubšys. Kaip sustabdytiPasak jo, tėvai turi atkreipti dėmesį, ar vaiko atpylinėjimas nesutrikdo jo mitybos ir augimo. Jeigu vaikas atpila kelis kartus per parą, tačiau normaliai auga, priauga svorio, kalba specialistas, į atpylinėjį galima nekreipti dėmesio. „Dažnai būna, kad kūdikiai atpylinėja iki metų. Būna, tik pavalgo ir fontanu atpila. Tai kad taip neatsitiktų, kad kūdikis neatpylinėtų, mama, pamaitinusi kūdikį, turi palaikyti jį vertikaliai - duoti jam atsirūgti, kad iš skrandžio išeitų dujos. Tada atpylimo tikimybė mažesnė. Taip pat kūdikiai rečiau atpylinėja, kai jis paguldomas į tam tikrą padėtį. Pavyzdžiui, jeigu kūdikį, - po to, kai jis atsirūgo - trumpam paguldysim ant pilvo arba ant kairio šono, tuomet jis atpylinės žymiai rečiau. Kita vertus, gulint ant nugaros atpilama dažniausiai. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad miegoti vaikas ant pilvo negali, nes guldant ant pilvo dažniau būna netikėtos ir staigios mirties sindromas “, - kalba gydytojas. Atpylimo turinysA. Liubšys taip pat sako, kad reikia atkreipti dėmesį, ką vaikas atpila. Nuo to priklauso, ar vaikas gali sirgti rimta liga, ar jam viskas gerai.„Jeigu kūdikis atpila sutrauktą pieną, gali turėti trupučiuką gelsvo atspalvio - kas reiškia, kad yra tulžies - tada viskas tvarkoje. Bet jeigu tame turinyje yra kraujo arba jeigu jis yra tamsiai žalios spalvos, tai gali būti tam tikros beprasidedančios ligos požymis, į ką tėvai turi labai rimtai atkreipti dėmes“, - sako A. Liubšys. Tinkamas žindymasSpecialistas taip pat pažymi, kad labai dažnai nutinka taip, kad kraujas vaiko atpylimuose atsiranda dėl to, jog moters krūties spenelis įtrūksta. O įtrūksta, kalba A. Liubšys, dėl to, kad mamos nemoka taisyklingai maitinti kūdikio - neduoda apžioti pakankamai krūties.„Dažnai kūdikiai valgo godžiai ir prisiryja oro, kas skatina atpylimus. Tad, jeigu vaikas valgo iš buteliuko, reikia pasižiūrėti, kad nebūtų per didelė skylė, nes kuo didesnė skylė, tuo daugiau vaikas prisiryja oro, o kuo daugiau jis prisiryja oro, tuo didesnė tikimybė, kad jis atpils arba išvems. Jeigu jis žindo iš krūties, labai svarbu, kad kūdikis apžiotų krūtį teisingai - apžiotų ne tik spenelį, bet ir areolę (tamsesnę odos dalį prie krūties spenelio - red.). Kuo geriau jis krūtį paima, tuo jis prisiryja mažiau oro. Jeigu krūtį apima neteisingai, kūdikis prisiryja daugiau oro , tada jis daugiau atpylinėja. Jeigu tu viską darai teisingai, tikimybė, kad vaikas atpylinės yra maža“, - kalba A. Liubšys. Kiti požymiaiVisgi tėvai, pastebi A. Liubšys, turėtų atkreipti dėmesį ir į kitus požymius, ne tik į atpylimą.„Jeigu vaikas atpila, o po to jaučiasi gerai, lyg niekur nieko, tai nerodo jokios ligos. Visgi jeigu kūdikiui pučia pilvą, jis neramus, jo išvaizda - kenčianti ir dar jis atpylinėja, o atpylimo turinys yra su pataloginėmis priemaišomis, tada reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu kitų požymių nėra, tiesiog vaikas labai dažnai atpylinėja, tai gali būti tokios ligos prievarčio (tos dalies, kur skrandis pereina į dvylikapirštę žarną) stenozės ženklas. Ši liga išryškėja maždaug pirmojo mėnesio pabaigoje. Tuomet kūdikis vemia po kiekvieno valgymo ir vemia gausiai, gali išvemti fontanu - tokiu atveju reikia skubiai važiuoti į ligoninę“, - kalba gydytojas. Taip pat, pažymi specialistas, reikia atkreipti dėmesį, ar atpildamas kūdikis nepraranda svorio. Jeigu praranda, kalba gydytojas, tai yra negeras ženklas.
Julijos istorija apie dukrytės Deimantės ligą. Mama Julija pati pakvietė susitikti. „Nemėgstu viešumo, tačiau manau, kad mano pareiga - papasakoti, kas nutiko mūsų dukrytei Deimantei. Mums ją pavyko išgelbėti, tačiau nedaug trūko, kad dėl nežinojimo ir gydytojų abejingumo būtume ją praradę. Kai kalbėjomės, istorijos herojei Deimantei buvo ką tik sukakę 7 mėnesiai. Toks trumpas amželis, o tiek daug patirta. Bet apie viską nuo pradžių.Vilnietė Julija labai laukė vaikučio, nėštumą planavo. Laukimas buvo sunkus, kamavo nėštumo toksikozė, vaikelis, pasak gydytojų, buvo mažo svorio. Juliją per nėštumą pildavo karštis, pykino. Po planinio cezario gimė sveika ir graži dukrytė, svėrė 2710 g. Kai pirmą kartą Julijai atnešė dukrytę maitinti, slaugytoja įspėjo: „Atsargiai maitinkite, ji labai atpylinėja, nesuprantame kodėl“. Julija mano, kad Deimantei jau naujagimių skyriuje buvo duodama mišinio. Į repliką dėl atpylinėjimo moteris nesureagavo - praslydo pro ausis, kaip nereikšminga informacija. Juo labiau kad atvažiavusi lankyti mama liepė nesijaudinti. Mama patikino, kad ir Julija kūdikystėje labai atpylinėjo, tekdavo kelis kartus per dieną perrenginėti, nes apipildavo visus drabužėlius. Kuris vaikas neatpylinėja?Liūdniau buvo tai, kad Deimantė labai mažai valgė mamos pieno, buvo nerami, beveik nemiegojo, inkšdavo, lyg jai ką skaudėtų. Per dvi dienas dukrelės svoris nukrito 300 g (iki 2410 g). Gydytojai to nesureikšmino, nes visi naujagimiai pirmomis dienomis numeta svorio. Slaugytojos 3 kartus per dieną sverdavo Deimantę. Gydytojai sakė, kad ligoninėje laikys tol, kol Deimantė nepradės per dieną priauginėti po 10-20 gramų. Mažylė tarsi suprato tą nuosprendį ir kelias dienas buvo ramesnė, neblogai valgė. Po cezario operacijos Julijai kilo komplikacijų (sustreikavo inkstų veikla), moteriai skyrė vaistų, nuo kurių, kaip manoma, dingo pienas. Tad jau savaitės Deimantė pradėjo valgyti mišinuką. Atpylinėjimas nesiliovė. Kadangi Julija nežinojo, kaip turi atrodyti „klasikiniai“ atpylinėjimai, ji galvojo, kad viskas normalu. Deimantė suvalgydavo savo amžiui skirtą dozę, ir iškart po truputį pradėdavo atpilti. Nors atsirūgdavo, paguldyta ji pradėdavo stenėti, krenksėti ir kliūksnis po kliūksnio atpildavo visą suvalgytą maistą. Net praėjus 3 valandoms po maitinimo ji vis dar atpylinėdavo. Pavalgydavo - tada vėl viskas iš naujo. Iškviesta gydytoja patarė keisti mišinėlį. Julija išbandė visus, kokie tik buvo parduotuvėje. Keitė ir žindukus, ir buteliukus, nešiodavo Deimantę stačią nuo maitinimo iki maitinimo - niekas negelbėjo. Gydytoja spėliojo, gal atpylinėjimas - dėl padidėjusio raumenų tonuso? Buvo skirti masažai, kurie problemos neišsprendė. Dar viena versija buvo pilvo diegliai. Gydytoja skyrė gerųjų žarnyno bakterijų, vaistų nuo pilvo pūtimo ir dieglių. Kadangi Deimantė valgė ir dieną, ir naktį, o viską, ką suvalgydavo atpildavo, namie įsisuko nenusakoma drabužių pervilkinėjimo, skalbimo ir džiovinimo karuselė. Dešimtis kartų per dieną vaikas buvo perrenginėjamas, keičiama patalynė. Po mėnesio Deimantę pasvėrė. Mergaitė buvo priaugusi vos 200 g. Gydytoja pasakė, kad tai - labai mažai ir reikia kažką daryti. O dar didesnis nerimas prasidėjo, kai po 2 savaičių Deimantės svoris pradėjo kristi. Negana to, jos atpylinėjimas tapo vėmimu - ji pradėjo atpilti varške virtusį apvirškintą mišinį. Šeima nuvažiavo pas chirurgus be blogų nuojautų. Pirma gydytojų mintis, kad mergaitei - poleristinozė (skranduko susiaurėjimas, pagydomas vaistais). Gydytojai nutarė paskaičiuoti, kiek Deimantė suvalgo ir kiek atpila. Buvo apskaičiuota, kad mergaitė įsisavina vos 20 procentų to maisto, kurį suvalgo. Atliktas tyrimas ultragarsu prieš valgį ir po nieko blogo neparodė. Tada gydytojai nutarė atlikti rentgenologinį tyrimą su kontrastu (Deimantė turėjo išgerti 60 ml vandenėlio su kreida, kad rentgenas parodytų kreidos kelią virškinamuoju traktu). Peršvietę skrandį gydytojai reziumavo: „Su tokiu skrandžiu tik valgyti ir valgyti“. Nesupraskite klaidingai, kad jie Deimantę pripažino sveika. Buvo atskleista reta liga - skrandžio posūkio patologija (mezenteripoksiolinis persilenkimas). Dėl šios patologijos maistas, kurį suvalgydavo Deimantė, nepatekdavo į skrandį, o užstrigdavo pakeliui ties tuo persilenkimu. Į skrandį patekdavo vos keliolika gramų, todėl gydytoja ir sakė, kad Deimantei reikia „valgyti ir valgyti“. Kitą dieną atėjęs gydytojas pasakė, kad bus bandoma į Deimantės skrandį įvesti zondą, kuris ištiesintų tą skrandžio persilenkimą. Reikėjo ieškoti kito gydymo būdo, o jis liko tik vienas - operacija. Gydytojų konsiliumas nutarė nedelsti. Julijos nervai tuo metru jau buvo įtempti kaip styga. Išgirdusi apie operaciją, ji pradėjo raudoti sakydama: „Jei Deimantei skaudės, ji negalės pasakyti - mamyte, man skauda“.Operacija truko beveik 3 valandas. Tačiau operuojant paaiškėjo, kad tokios laparoskopinės operacijos nepavyks padaryti - vaikelis per mažas - vis dėlto Deimantei tebuvo 1,5 mėnesio, o ji nesvėrė nė 3 kg. Operacijos metu Julija su vyru sėdėjo palatoje sustingę ir nepasakė vienas kitam nė žodžio. Gydytojai pasakė, kad tokios operacijos - retenybė, jos įrašomos į medicinines knygas. Operacijos metu skrandis ištiesinamas ir pritvirtinamas prie kitų audinių, kad vėl nesusilenktų. Siūlai ištirpsta po 2 metų, bet skrandis jau lieka tiesus.„Kai pamačiau dukrytę po operacijos reanimacijos palatoje, man kojos sulinko. Niekam nelinkėčiau išvysti tokio vaizdo - didžiulėje lovoje apkaišyta laideliais gulėjo visiškai mažulytė dukrytė. Aparatai pypčiojo, išgirdau vientisą pyyyyyp, kuris priminė mirties liniją. Pradėjau blaškytis, pašaukiau gydytoją, paklausiau, kodėl niekas nekreipia dėmesio? O pasirodo, čia cypė žiedukas, uždėtas ant kojytės ir matuojantis spaudimą. Po operacijos mergaitė labai greitai atsigavo, ją perkėlė į įprastą palatą, kur šalia galėjo būti ir mama. Julija gydytojo paklausė, kaip jai slaugyti mergytę, o šis atsakė: „Daug meilės ir šilumos. Nešiokite, glostykite“. Julija taip ir darė. Dukrą dar kurį laiką maitino per zondą pankolių arbatėle, po 10 gramų kas valandą. Kitą dieną jau galima buvo duoti po 20 gramų mišinėlio. Prasidėjo greitas ir akivaizdus sveikimas. Į palatą atnešė svarstykles, ir kas vakarą jos rodė džiuginančius skaičius - svoris augo. Nepaisant pavykusios operacijos ir augančio svorio, Deimantė vis tiek gausiai atpylinėjo. Gydytojai patikino, kad taip ir turi būti - mergaitė atpylinės dar mažiausiai pusę metų, o gal ir metus. Šis procesas baigsis, kai bus visiškai pereita prie tiršto maisto. Be to, skrandžiui reikia nemažai laiko, kad jis priprastų prie naujos pozicijos. Deimantė buvo viena iš nedaugelio kūdikių, kuriai gydytojai liepė valgyti tiršto maisto… nuo 2 mėnesių, kaip tarybiniais metais. Deimantė atpylinėjo iki pat 7 mėnesių. Bet dabar jau ši bėda mamos nebetrikdė. Buvo aišku, kad vaikas tikrai nebadauja, nes dukros svoris augo kaip ant mielių - per mėnesį priaugdavo po kilogramą ir daugiau. Dabar Deimantė sveria 8,5 kg.Po operacijos, atrodė, kad kažkas pakeitė vaiką. Pirmiausia - Deimantė pradėjo miegoti. Iki operacijos ji beveik visiškai nemiegodavo, tik nusnūsdavo 15 minučių. Matyt, skrandžio skausmas, nemalonūs pojūčiai jai neleisdavo įmigti. Kitas nuostabus pasiekimas - mergytė po operacijos pradėjo šypsotis ir pirmą kartą pasakė „agu“. Julija sako, kad Deimantė kurį laiką buvo daug silpnesnė už bendraamžius - juk jos po operacijos negalima buvo guldyti ant pilvo, mankštinti. Todėl, ji vėliau pradėjo laikyti galvytę, vartytis. Neseniai Deimantei vėl buvo skirtas masažo kursas ir mergaitė pateko pas tą pačią gydytoją. Ši nė už ką negalėjo patikėti, kad tai tas pats vaikas. Vis žiūrėjo į ligos istoriją, į Deimantę ir kartojo: „Negali būti, kad čia ta pati atpylinėjanti mergytė, kurią man buvote atnešę mažą kaip vištytę“. Dabar Deimantė valgo beveik be paliovos. Gydytojai sako, kad ji taip kompensuoja pirmųjų mėnesių badą ir vejasi bendraamžius. „Auginu amžinai alkaną vaiką“, - juokiasi Julija. Mama jai verda kalakutienos-bulvių-morkų košę, gamina desertus iš lietuviškų obuoliukų ir sausainių, verda kruopų košes, kurias gardina tyrelėmis. Daug rūšių daržovių košių perka, nes taip patarė pediatrė (kol nėra lietuviško derliaus, geriau negaminti vaikams patiekalų iš atvežtinių chemikalais apdorotų daržovių). Vakarienei Deimantei duoda sočios kruopų košės, kad dukra pamiegotų nors kelias valandas. Bet kad Deimantė išmiegotų nevalgiusi visą naktį - dar tolima svajonė. Deimantė naktį taip pat valgo košes - mama porciją pasiruošia iš vakaro.Kai Deimantė sustiprėjo, mama išdrįso paklausti gydytojų, kas būtų buvę, jei mergaitei nebūtų atlikta operacija. Gydytojai neslėpė, kad Deimantė būtų mirusi iš bado. Kai gulėjo ligoninėje, Julija susipažino su kita tokio paties likimo mama - ir jos dukrai buvo atliekama tokia pati operacija. Ta mergaitė irgi labai atpylinėjo, o gydytojai piršo mintį, kad ji alergiška pienui. Deimantės operacijos randukas vos įžiūrimas, o medicininį pavadinimą mama greitai pamirš. Užsimirš ir išgyventi košmarai. Kol kas Julija svajoja išsimiegoti nors vieną naktį. „Norėjau papasakoti mamos savo patirtį, kad jos nenumotų į atpylinėjimus ranka. Jei atpylinėja, sakykite gydytojui. ProfilaktikaKadangi vėmimą da... Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis. Prievarčio spazmas. Dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime. Prievarčio stenozė. Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę. Maisto netoleravimas ar alergija maistui. Kartais atpylimui gali turėtų įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą. Kūdikiui augant atpylimų turėtų mažėti, o jam pradėjus dažniau sėdėti ir valgyti kietesnį maistą, t.y. Po maitinimo kūdikį 5-30 min. Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. Kūdikiai auga labai skirtingai: vienas pieno apylinėja tik pirmą gyvenimo mėnesį, kitas - ilgai, dažnai ir labai daug. Kodėl?#1 Blogai apžioja spenelįPasistenkite rasti žindymo padėtį, kuri leistų kūdikiui lūpomis gerai apimti spenelį ir rudąjį laukelį apie jį. Jei tai nepadeda, į burnytę įkišite savo pirštą, lėtai ištraukite spenelį ir vėl duokite krūtį iš naujo. Galite pabandyti ir tokį būdą: kelis lašus pieno nuvarvinkite į kūdikio burnytę ir tada žindykite. Taip pat pavalgiusį kūdikį palaikykite stačią, kol atsirūgs. O gal vertėtų jį žindyti dažniau, bet po mažiau? Maitinant kūdikį mišinuku gali būti per didelė žinduko skylutė. Vaikas labai skuba nuryti ir į skrandį patenka oro.#2 Permaitintas kūdikisDažna mama stengiasi kūdikį kuo sočiau pamaitinti. O jo skrandis dar labai mažas, todėl pieno perteklių atpila. Tad jei gydytojas pasako, kad vaikas priaugo pakankamai svorio, nesijaudinkite ir nebrukite pieno per prievartą. Ne visi kūdikiai suvalgo tiek, kiek rekomenduojama vadovėliuose.#3 Pasikeitusi mamos mitybaVaiko organizmo sistema dar nebrandi, kai kurių fermentų organizme stinga, todėl jei mama prisivalgė aštraus, neįprasto maisto ar gėrė vaistų, kurie taip pat kartais keičia pieno skonį, vaikas dalį nesuvirškinto pieno gali atpilti. Todėl nevalgykite labai aštraus, kvapaus maisto. Jei sergate ir reikia vaistų, pasitarkite su gydytoju, kad skirtų tinkamų žindyvei ir patartų, kaip ir kada juos vartoti. Jei atpylinėja mišinuku maitinamas kūdikis, gali būti, kad neįtiko jo skonis. Pabandykite pakeisti kitu mišinuku, tinkamu jūsų vaiko amžiui.#4 Aktyvus kūdikisToks vaikas juda, mataruoja kojomis ir rankomis ar keičia kūno padėtį, todėl pavalgęs atpila. Pamaitintą aktyvuolį 10-20 minučių palaikykite priglaudusi prie savęs. Iš karto po valgio nekeiskite sauskelnių. Atidėkite tai keliolikai minučių, vaiko nekilnokite ir nevartykite, nes gali atpilti. #5 Dirglus kūdikisNeramus, dirglus vaikas gali prašyti krūties norėdamas prisiglausti prie mamos ir nusiraminti. Gal jis jaučia nerimą, nori mamos švelnumo arba atsibosta gulėti vienam? Kai mama jį priglaudžia prie krūties, pašnekina, gyvenimas iškart pašviesėja, nes jaučia jos kūno kvapą, girdi švelnų balsą. Todėl verkdamas prašo dėmesio, o mama pamano, kad nori valgyti, ir pamaitina. Kūdikis persivalgo, pienas nebetelpa į skrandį ir atpila. Skirkite kūdikiui daugiau dėmesio: pabendraukite su juo, panešiokite, leiskite paklausyti švelnios, melodingos muzikos. Tačiau gali būti, kad kūdikis dažnai verkia, o pavalgęs atpila, nes serga neurologine liga. Pasitarkite su jo raidą prižiūrinčiu gydytoju. #6 Padidėjusi raumenų įtampaDažno kūdikio raumenys yra įsitempę, tuo pačiu metu ir prievarčio raumuo tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Todėl vaikui skauda, pučia pilvą. Pasitarkite su gydytoju, ar nereikėtų masažų, baseino. Kai kurie kūdikiai pieno atpila, nes plečiasi galvos smegenų skilveliai ir prisikaupia skysčių, serga meningitu arba kita rimta liga. Kai pasveiksta, neatpylinėja. Taip pat žr#7 Pilvo bėdosJei gimusiam kūdikiui trūko deguonies, reikėjo gaivinti arba sunkiai sirgo užkrečiamąja arba kita liga, taip pat gali atlieti pieno. Kai vaikas sustiprės, ši bėda išnyks. Svarbu, kad reikiamai priaugtų svorio. Bet jei pamaitinate ir po pusvalandžio ant marškinėlių ar seilinuko išsilieja pusė arba net visas pienas, nedidėja arba net sumažėja vaiko svoris, tada reikia atlikti tyrimus dėl virškinimo sistemos ligos. Gal serga virškinimo sistemos liga ir reikia skubios pagalbos? #8 Prievarčio susiaurėjimas (stenozė)Esant stenozei antrą gyvenimo savaitę (liga gali išryškėti ir vėliau, sulaukus 1,5-2 mėnesių) kūdikis maisto pradeda atpilti jau ne gurkšnį. Atsirūgęs iš karto arba net po 1-2 val. fontanu išpila visą išgertą pieną. Nustoja augti jo svoris, nes privalgęs pieno atpila ir lieka alkanas.
Kūdikiui augant atpylimų turėtų mažėti, o jam pradėjus dažniau sėdėti ir valgyti kietesnį maistą, t.y. aštuonių devynių mėnesių amžiaus, atpylinėjimų sumažėja. Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.
Atpylinėjimas dažniausiai praeina savaime, kūdikiui augant ir subręstant virškinimo sistemai. Paprastai atpylinėjimų pastebimai sumažėja apie 6-12 mėnesių amžiaus, o daugeliui vaikų visiškai išnyksta iki vienerių metų. Tačiau, jei atpylinėjimas yra gausus, sutrikdo vaiko augimą, ar jam būdingi kiti nerimą keliantys simptomai, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kūdikis paimtas vaikų teisių iš ligoninės !!!
tags: #nuo #kelinto #menesio #kudikis #nebeatpilineja
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
