Angina vaikams: išsamus vadovas tėvams

Vaikų peršalimo ligos dažnos, tačiau viena iš rimtesnių - pūlinga angina, dar vadinama bakteriniu tonzilitu. Nors iš pirmo žvilgsnio ji gali atrodyti kaip paprastas gerklės skausmas, ši liga reikalauja ypatingo dėmesio ir gydymo. Šia liga žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu sergančiųjų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti anginą sukeliantiems virusams ir bakterijoms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti anginą, kokios yra veiksmingiausios namų gydymo priemonės, kada reikalinga gydytojo pagalba ir kaip apsisaugoti nuo anginos ateityje.

Kas yra angina (tonzilitas)?

Angina - tai uždegiminė liga, dažniausiai sukeliama virusų ar bakterijų, kuri paveikia tonziles. Angina, taip pat žinoma kaip ūminis tonzilitas, yra uždegiminė liga, kuri paveikia gomurio tonziles. Ryklėje yra išsidėstę du migdolo formą primenantys dariniai - tonzilės. Šie organai yra svarbi (ypač vaikystėje) imuninės sistemos dalis ir veikia tarsi savotiški filtrai, kurie sulaiko ir pašalina pro nosį bei burną patenkančius mikroorganizmus. Tačiau kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių filtrą ir sukelia jų uždegimą - tonzilitą. Angina, arba ūminis tonzilitas, yra bakterinės ar virusinės kilmės gomurio migdolų (tonzilių) uždegimas.

Anginos sukėlėjai ir plitimas

Angina gali būti kelių rūšių, o jų skirtumą lemia ligos sukėlėjas - bakterijos ar virusai. Šią būklę dažniausiai sukelia infekcija, kuri gali būti virusinė arba bakterinė. Angina, arba ūminis tonzilitas, dažniausiai yra sukeliamas virusų ar bakterijų infekcijos. Ūminį tonzilitą sukelia bakterijos ar virusai, kurie į organizmą patenka oro-lašeliniu būdu.

Virusinės anginos sukėlėjai

Virusų, kurie gali sukelti anginą, yra daug: nuo rinovirusų, kurie dažniausiai sukelia peršalimą, iki Epstein-Barr viruso, kuris yra pagrindinė mononukleozės priežastis. Virusinės formos dažnai pasireiškia lengviau ir greičiau praeina.

Bakterinės anginos sukėlėjai

Tarp bakterijų, kurios gali sukelti anginą, dažniausiai yra grupės A beta-hemolizinis streptokokas (GABHS), taip pat žinomas kaip Streptococcus pyogenes. Dažniausiai bakterinį tonzilitą sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas Streptococcus pyogenes, rečiau - stafilokokai, pneumokokai. Pūlinga angina, dar vadinama ūminiu bakteriniu tonzilitu, - tai dažna gerklės infekcija, kurią dažniausiai sukelia A grupės β-hemoliziniai streptokokai. Tai reiškia, kad asmuo, sergantis angina, gali perduoti ligą kitiems, ypač tiems, kurie yra šalia ligonio ir kvėpuoja tuo pačiu oru. Užsikrėsti galima ore sklindančiais lašeliais - kosint, čiaudint ar kalbant su sergančiuoju. Infekcijos šaltiniu gali būti ir užkrėsti daiktai - puodeliai, šaukštai ar žaislai.

Anginos simptomai: kaip atpažinti?

Ši liga dažniausiai pasireiškia staiga, ir ją lydi stiprus gerklės skausmas, apsunkintas rijimas, karščiavimas bei bendras silpnumas. Ligos pradžia dažniausiai ūmi - simptomai pasireiškia staiga, dažnai po kontakto su sergančiuoju. Anginos simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos priežasties - virusinės ar bakterinės infekcijos. Vis dėlto, dauguma pacientų patiria panašius simptomus, kurie apima gerklės skausmą, sunkumą ryjant maistą, karščiavimą, limfmazgių patinimą kakle, pabalusias arba gelsvas tonziles. Gerklės skausmas, arba faringitas, yra labiausiai paplitęs ir dažnai pats pirmas anginos simptomas. Karščiavimas, kuris dažnai yra aukštas ir gali būti lydimas drebuliu ar šaltkrėčiu, taip pat yra tipiškas anginos simptomas. Tonzilės gali būti paraudusios ir patinusios, o kartais jos būna pabalusios arba gelsvos, kas būtent ir rodo tonzilių uždegimą (angina). Prie jų priskiriama pakilusi temperatūra, bendras silpnumas, skausmas ryjant, tonzilių spalvos pakitimas iki ryškiai raudonos su galimais pūliniais ir balsvomis apnašomis, kaklo limfmazgių padidėjimas ir skausmingumas.

Bakterinės (pūlingos) anginos simptomai

Pūlinga angina prasideda staigiu gerklės skausmu, kuris gali apsunkinti kalbėjimą ar rijimą. Balti arba gelsvi pūliai ant tonzilių - šis simptomas dažniausiai rodo bakterinę anginą. Skirtingai nei virusinės kilmės gerklės skausmas, pūlinga angina retai būna lydima slogos ar kosulio. Jai būdingi pūlingi apnašai, temperatūra virš 38 °C, skausmingi limfmazgiai. Patinusios, paraudusios tonzilės, padengtos pūliais; dažnai karščiavimas ir padidėję limfmazgiai. Ryklės skausmas stiprėja ne tik valgant, bet ir ryjant seiles, todėl sumažėja apetitas. Pražiodžius vaiką matomos pūlinukais nusėtos paraudusios tonzilės, parausta ir gomurys, užpakalinė ryklės sienelė. Streptokokinė angina dažniausiai yra rimtesnė ir sukelia stiprų gerklės skausmą, didelį karščiavimą, išsiplėtusius ir skausmingus limfmazgius kakle.

Virusinės anginos simptomai

Virusinė angina dažniausiai yra lengvesnė už bakterinę anginą ir dažnai prasideda panašiai kaip peršalimas ar gripas. Simptomai dažnai būna švelnesni nei bakterinės anginos, tačiau vis tiek gali apimti gerklės skausmą, sloga, kosulį ir lengvą karščiavimą. Lengvesnė eiga: perštėjimas, kosulys, sloga, užkimimas. Pūlingos apnašos nebūdingos, išskyrus tam tikrus virusus, pvz., Epšteino-Baro virusą. Užsikrėtus virusiniu ūminiu tonzilitu, pasireiškia katarinė forma, kai uždegimas kyla tik tonzilių paviršiuje. Ligos pradžioje ima perštėti gerklę, atsiranda skausmas ryjant, vargina bendras silpnumas, galvos skausmas, gali matytis pūlinukai. Ši anginos forma yra lengviausia, jos gydymas trunka 3-5 dienas.

Angina be karščiavimo

Retesniais atvejais angina gali pasireikšti subklinikinė arba netipiška forma be karščiavimo - dažniau imunosupresuotiems pacientams ar vyresnio amžiaus asmenims.

Anginos tipų palyginimas

Angina vaikams: atpažinimas ir ypatumai

Pūlinga angina dažniausiai pasireiškia vaikams (nuo 2 metų) ir paaugliams, ypač šaltuoju metų laiku, kai imunitetas nusilpęs, o infekcijos plinta lengviau. Statistikos duomenimis, beveik kiekvienas vaikas bent kartą gyvenime suserga tonzilitu. Angina dažniausiai serga 3-9 m. vaikai. Mažyliai iki 3 m. serga rečiau, tačiau jiems liga gali pasireikšti nestandartiniais simptomais.

Simptomai mažiems vaikams

Vaikų angina dažnai pasireiškia nestandartiniais simptomais, tokiais kaip pilvo skausmas, pykinimas ar net vėmimas. Dėl to angina gali būti supainiojama su virškinimo infekcija. Būtina įvertinti vaiko gerklę, net jei nėra aiškių gerklės skausmo nusiskundimų. Vaikams iki trijų metų ūminį tonzilitą dažniausiai sukelia virusai (adenovirusas arba pūslelinės virusas), o bakteriniu ūminiu tonzilitu dažniau užsikrečia 5-14 metų amžiaus vaikai. Ūminis tonzilitas gali prasidėti nusilpus vaiko imunitetui (peršalus, geriant daug šaltų gėrimų, valgant daug ledų), tuomet ryklės flora tampa patogeninė. Sergantis vaikas skundžiasi nuovargiu, netenka apetito, sunkiai prisiverčia susikaupti. Ligoniukui pasidaro sunku ryti, padidėjusios tonzilės trukdo kvėpuoti, miegodamas vaikas ima knarkti. Lėtiniu tonzilitu sergančiam vaikui formuojasi netinkamas sąkandis, netaisyklingai vystosi veido forma, iš burnos sklinda blogas kvapas. Jam pakyla temperatūra, skauda galvą.

Anginos diagnostika

Anginos diagnozavimas dažnai prasideda nuo klinikinės apžiūros ir paciento simptomų įvertinimo. Diagnozę nustato gydytojas pediatras arba šeimos gydytojas, apžiūrėjęs gerklę ir įvertinęs simptomus. Gydytojas gali tikrinti ligonio gerklę, tonziles ir limfmazgius kakle. Esant abejonių, gali būti atliekamas greitas streptokokų testas arba pasėlis iš ryklės. Vienas iš dažniausiai naudojamų testų yra greitasis antigeno testas (RAT), kuris gali padėti diagnozuoti streptokokinę infekciją per keliolika minučių. Prieš tai būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti padidėjusį eritrocitų nusėdimo greitį, C-reaktyvinio baltymo koncentraciją.

Anginos gydymas: kada kreiptis į gydytoją?

Anginos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Gydymas visada turi būti paskirtas gydytojo. Labai svarbu nesigydyti savarankiškai ir vaiką parodyti gydytojui pajutus pirmuosius simptomus - vaikams komplikacijos gali vystytis greičiau nei suaugusiesiems. Sergantį ūminiu tonzilitu vaiką turi gydyti specialistas.

Visais atvejais, kai anginos simptomai yra labai stiprūs, ilgalaikiai (trunka daugiau nei 2-3 dienas) arba kai atsiranda komplikacijų (pavyzdžiui, sunkus kvėpavimas, stiprus skausmas, balti pūliai ant tonzilių), būtina kreiptis į gydytoją. Jei per tiek laiko būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms. Jei tampa itin skausminga ryti seiles, sunku prasižioti ar skausmas intensyvėja vienoje ryklės pusėje, būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių. Anginos gydymas visada turėtų prasidėti nuo šeimos gydytojo ar otorinolaringologo apžiūros ir konsultacijos, nes tik specialistas gali nustatyti, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija, ir atitinkamai paskirti tinkamą gydymą.

Antibiotikų terapija

Pūlingai formai reikalingas gydymas antibiotikais. Svarbiausia - antibiotikų terapija, nes tik ji efektyviai naikina bakterijas. Paprastai skiriami penicilino grupės antibiotikai (pvz., amoksicilinas). Bakterinė angina reikalauja gydymo antibiotikais, todėl kuo anksčiau gydytojas nustatys infekcijos priežastį, tuo greičiau bus pradėtas gydymas ir išvengta galimų komplikacijų. Bakterinis ūminis tonzilitas gydomas antibiotikais ir būtinai 10 dienų, nors vaikas, atrodytų, pasveiksta daug anksčiau. Visą šį periodą ligoniuką reikia laikyti namuose. Pradėjus vartoti antibiotikus būtinas visas gydymo kursas, trunkantis 10 dienų. Priešingu atveju po kelių dienų ar savaitės uždegimas gali pasikartoti. Streptokokinę anginą gydytojai dažniausiai gydo antibiotikais, kad greitai sumažintų simptomus, užkirstų kelią komplikacijoms ir sumažintų užkrečiamumą. Virusinė angina antibiotikų nereikalauja, nes šie vaistai neveikia virusų. Tokiu atveju gydymas būna simptominis.

Skausmo malšinimas ir bendrosios rekomendacijos

Pagrindinis gydymas esant tiek virusiniam, tiek bakteriniam tonzilitui yra skausmo malšinimas. Tam naudojami vietinio veikimo preparatai nuo uždegimo: purškalai, tirpalai arba pastilės. Mažiems vaikams (iki 3-4 m.) rekomenduojama naudoti pastiles, nes skalavimo skystį jie gali nuryti, o purškalas gali sukelti gerklų spazmą. Skausmą malšinti taip pat galima paracetamoliu ar ibuprofenu. Skausmo malšinimas būtinas, kadangi dėl didelio skausmo ligoniui darosi sunku valgyti ir gerti. Per mažas skysčių kiekis neigiamai veikia ligonio savijautą - tuomet tiek virusų, tiek bakterijų toksinai labiau veikia termoreguliacinį centrą ir intoksikuoja organizmą. Jei vargina aukšta temperatūra ir skausmas, galite sugirdyti temperatūrą ir uždegimą mažinančių vaistų. Nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo, tokie kaip paracetamolis arba ibuprofenas, padeda sumažinti karščiavimą ir malšinti skausmą. Pastilės ir purškalai gerklės skausmui malšinti padeda sumažinti gerklės skausmą ir malšina uždegimą. Dažniausiai jie turi antiseptinių ir dezinfekuojančių medžiagų. Skalikliai ir inhaliacijos su šiltais garais padeda išlaikyti kvėpavimo takus drėgnus, todėl gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą gerklėje. Tam galite naudoti eterinius aliejus, tokius kaip eukaliptas, levanda, pipirmėtė ar kitus, kurie turi antiseptinį poveikį. Be to, naudingi gali būti ir skalikliai gerklei, pavyzdžiui, TANTUM VERDE burnos gleivinės tirpalas.

Anginos gydymas namuose

Jeigu angina yra lengvos formos ar sukelta virusų, ją galima gydyti ir namuose, naudojant natūralius metodus, kurie padės sumažinti simptomus ir palengvinti savijautą. Tačiau šios priemonės yra tik pagalbinės ir nepakeičia profesionalios medicininės priežiūros.

Pakankamai ilsėkitės ir stiprinkite imunitetą. Visų pirma, svarbiausia leisti kūnui atsistatyti. Miegas ir poilsis padeda organizmui kovoti su infekcija. Tad rekomenduojama kuo daugiau ilsėtis bent keletą dienų, kad organizmas galėtų lengviau kovoti su liga ir atgauti energiją.

Gerkite daug skysčių. Būtina gerti daug šiltų skysčių - tai padeda išlaikyti gerklę drėgną ir sumažina skausmą. Šilti skysčiai, tokie kaip žolelių arbatos (ramunėlių, šalavijų), šilti sultiniai ar net paprastas vanduo, padeda atsigauti ir prisideda prie greitesnio organizmo atsistatymo. Šiltų skysčių vartojimas taip pat mažina karščiavimą ir sumažina uždegimą. Puikiai tinka uždegimą slopinančių vaistažolių - ramunėlių, raudonėlių, medetkų, saldymedžių, šalavijų ar liepžiedžių - silpnos arbatos su medumi. Tačiau jei vaikas arbatų nemėgsta ir atsisako gerti, užteks paprastos arbatos su citrina, drungnu vandeniu skiestų sulčių ir pan. Vaikas turi gerti daug šiltų skysčių, tik netinka sultys, nes jos dirgina gerklytę. Pasiūlykite jam sriubos, sultinio, arbatos. Jeigu vaikui sunku gerti, galite pasiūlyti siurbti skystį per kokteilio šiaudelį, o mažesniam ligoniukui - iš buteliuko per čiulptuką. Maitinti vaiką reikia minkštu, lengvai virškinamu maistu.

Skalaukite gerklę. Skalavimas yra paprasta ir veiksminga priemonė, norint palengvinti gerklės skausmą ir sumažinti uždegimą. Gerklės skalavimui galima naudoti druskos tirpalą. Į stiklinę šilto vandens įdėkite arbatinį šaukštelį druskos ar sodos. Toks tirpalas padės sumažinti patinimą ir gali palengvinti gerklės skausmą. Taip pat galite skalauti ramunėlių ar šalavijų arbatos nuovirais. Šios žolelės turi raminamąjį ir antiseptinį poveikį, padedančios kovoti su uždegimu ir mažinant gerklės skausmą. Gerklės skalavimui galima naudoti ir jodo bei druskos tirpalą. Tam stiklinėje šilto vandens ištirpinkite po pusę šaukštelio druskos ir maistinės sodos, tada įlašinkite tris ar keturis lašus jodo. Gautu tirpalu gerklę skalaukite keturis kartus per dieną po valgio. Liepos ir aviečių lapų nuovirai pasižymi puikiomis priešuždegiminėmis savybėmis. Į stiklinę verdančio vandens įberkite valgomąjį šaukštą smulkintų lapų, pavirkite penkias minutes ir tada 30-40 minučių leiskite pastovėti. Iškoštu ir šiltu nuoviru gerklę skalaukite kelis kartus per dieną. Valgomąjį šaukštą smulkintos sausos jonažolės užpilkite stikline verdančio vandens ir 15 minučių virkite vandens vonelėje. Tada atvėsinkite ir įlašinkite 30 lašų 10 procentų bičių pikio ekstrakto. Toks tirpalas pasižymi puikiomis priešuždegiminėmis savybėmis, taip pat turi antimikrobinį poveikį. Tiems, kurie nori gauti „viską ir iškart“, labiausiai padės skalavimas vaistažolių nuoviru. Tam reikia 30 gramų jonažolės, 30 gramų vaistinės ramunėlės, 25 gramų medetkos žiedų ir 15 gramų linų sėklų. Visas vaistažoles susmulkinkite, suberkite į porcelianinį indą, užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 30 minučių ir iškoškite. Paruoštu nuoviru gerklę skalaukite penkis kartus per dieną.

Naudokite medų ir kitus natūralius produktus. Medus yra natūralus antiseptikas, kuris ramina gerklę ir mažina uždegimą. Tad sumaišius medų su šilta arbata, jis gali palengvinti nemalonius simptomus. Citrina taip pat turi antiseptinių savybių ir padeda kovoti su infekcijomis, o be to, stiprina imunitetą. Sergant angina medų naudinga laikyti burnoje tol, kol jis visiškai ištirpsta. Jeigu medaus nemėgstate, galime kelis kartus per dieną burną skalauti šiltu medaus ir vandens tirpalu. Sergant angina naudingas ir kitas bitininkystės produktas - pikis. Vaistiniu pikio antpilu tepkite ant tonzilių esančių pūlinėlius arba po kiekvieno valgymo lėtai sukramtykite po mažą gabalėlį (apie du gramus) sauso pikio. Taip pat labai naudinga tonziles tepti kėnio aliejumi. Iš išorės šį aliejų kruopščiai įtrinkite į kaklo odą toje vietoje, kur yra tonzilės. Nepamirškite ir alijošiaus sulčių, sumaišytų su medumi - tai padės sumažinti gerklės skausmą. Reikia išspausti dviejų-trijų apatinių alijošiaus lapų sultis ir sumaišyti jas su vienu arbatiniu šaukšteliu medaus. Šį skystį gerkite po vieną arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną, likus dešimčiai minučių iki valgio. Be skalavimo galima pasiruošti ir geriamų preparatų. Vertėtų išbandyti citrinos ir svogūno sulčių mišinį. Tarka susmulkinkite svogūną ir citriną su žievele, tada išspauskite sultis ir po pusę arbatinio šaukštelio sulčių mišinio gerkite penkis-šešis kartus per dieną po valgio.

Kompresai. Kompresai, ypač šilti, gali padėti nuraminti uždegimą ir sumažinti gerklės skausmą. Šiltas rankšluostis, uždėtas ant gerklės, gerai atpalaiduoja raumenis ir sumažina diskomfortą. Kompresai - dar viena išbandyta liaudiška priemonė nuo anginos. Štai keli per šimtmečius patikrinti metodai:

1. Sumaigykite tris-keturias virtas vidutinio dydžio bulves, įpilkite valgomą šaukštą bet kokio aliejaus bei įlašinkite tris lašelius jodo. Šią masę sukrėskite į minkštą audinį ir uždėję ant kaklo apvyniokite šaliku. Toks kompresas labai tinka prieš naktį, reiktų jų laikyti iki pat ryto.
2. Kelis marlės sluoksnius sudrėkinkite degtine, uždėkite ant gerklės, ant viršaus užvyniokite polietileno plėvelę, tada vatą ir vilnonį šaliką. Kompresą laikykite aštuonias valandas.

Tonzilektomija: kada reikalinga anginos operacija?

Prireikus tonzilės gali būti šalinamos. Tonzilektomija - kada rekomenduojama anginos operacija? Tonzilektomija - tai chirurginė operacija, kurios metu pašalinamos gomurinės tonzilės. Nors daugeliu atvejų angina gydoma vaistais, kai kuriose situacijose gydytojai rekomenduoja chirurginį sprendimą. Tonzilės svarbios vaiko imuninės sistemos raidai, todėl operacija (tonzilektomija) siūloma tik gerai pasvarsčius ir pasitarus gydytojams - pediatrui ir otorinolaringologui.

Tonzilektomija dažniausiai siūloma tuomet, kai ūminis tonzilitas virsta lėtiniu ir angina kartojasi labai dažnai, pavyzdžiui, 5-7 kartus per metus arba po kelis kartus kelis metus iš eilės. Paprastai tonzilės šalinamos, kai ši liga nuolat kartojasi ir vaikui sukelia mitybos bei kvėpavimo sutrikimus - apnėją, t.y. kai tonzilės ima trukdyti vaikui kvėpuoti. Operacija taip pat svarstoma, jei angina sukelia dažnas ausų, sinusų ar apatinių kvėpavimo takų infekcijas. Sprendimą dėl tonzilektomijos visada priima gydytojas otorinolaringologas, įvertinęs paciento būklę ir ligos istoriją. Gydytojai, diskutuodami apie tonzilių šalinimo operaciją, yra susiskaldę į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad tonzilės yra imuninės sistemos dalis ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis, sudarydamos tarsi gynybinį barjerą. Tad anginai nuolat kartojantis pacientas turi būti ištiriamas papildomai imant tonzilių pasėlį ir atliekant antistreptolizino O bei kitus gydytojo paskirtus tyrimus. Anginą gydyti būtina, daugeliu atvejų neapsieinama be gydytojo konsultacijos, tačiau kartais prireikia ir tonzilių operacijos.

Anginos komplikacijos: kodėl būtinas tinkamas gydymas?

Pūlinga angina nėra tiesiog „paprasta“ liga - tai rimtas bakterinis uždegimas, kurį reikia gydyti atsakingai. Angina nėra tik paprastas gerklės skausmas - negydoma ar gydoma netinkamai ji gali sukelti rimtas komplikacijas. Yra atvejų, kai pūlinga angina gali sukelti rimtų komplikacijų. Dažnai pasikartojantys tonzilių uždegimai gali pereiti į lėtinę anginos formą, kai tonzilės tampa nuolatiniu infekcijos židiniu. Lėtinė angina yra būklė, kai pacientas patiria pasikartojančius ar ilgalaikius tonzilito simptomus. Jeigu ūminis tonzilitas kartojasi kas kelis mėnesius, galima įtarti lėtinę ligą. Jai įtakos turi didelis limfinio audinio išvešėjimas bei silpna imuninė sistema. Lėtinis tonzilitas dažnai išsivysto netinkamai gydomiems, alergiškiems, permaitintiems vaikams.

Bakterijos iš uždegimo židinio gali išplisti į kitus organus ir sukelti pavojingas ligas: reumatinius širdies pažeidimus, inkstų uždegimą, kraujo užkrėtimą (sepsį), meningitą. Uždegimas taip pat gali plisti į gretimas sritis ir išprovokuoti ausų (otitą) ar sinusų uždegimą, netgi mediastinitą (tarpuplaučio organo infekciją). Pabaigai reikia priminti, kad sergant angina laiku neskyrus tinkamo gydymo, kyla rimta komplikacijų - miokardito, nefrito, glomerulonefrito, reumato ir lėtinio tonzilito - rizika. Dėl šių priežasčių anginą svarbu gydyti laiku ir itin atsakingai: neignoruoti pirmųjų simptomų ir, prireikus, kreiptis į gydytoją. Tik tinkamas gydymas padės išvengti ne tik nemalonių simptomų, bet ir pavojingų komplikacijų.

Anginos prevencija

Nors visiškai pašalinti rizikos susirgti angina neįmanoma, tačiau yra keletas veiksmingų būdų, kaip sumažinti susirgimo tikimybę. Angina yra užkrečiama, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių, kad apsaugotumėte save ir kitus nuo infekcijos plitimo. Taip pat reikėtų stengtis, kad vaikas sirgtų tonzilitu kuo rečiau.

• Rankų higiena. Pagrindinė priemonė, padedanti užkirsti kelią daugelio infekcijų plitimui, yra kruopštus rankų plovimas. Virusai ir bakterijos dažnai plinta per rankas, todėl po kontakto su žmonėmis ar paviršiais svarbu plauti rankas su muilu ir vandeniu - tai paprasta, tačiau labai efektyvi prevencijos priemonė.
• Venkite kontakto su sergančiaisiais. Angina dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą su sergančiaisiais. Jei kas nors jūsų aplinkoje serga angina, stenkitės vengti artimo kontakto, nesidalinti asmeniniais daiktais (pavyzdžiui, stalo įrankiais, rankšluosčiais) ir kuo dažniau dezinfekuoti paviršius, su kuriais kontaktuojate. Venkite kontakto su kitais vaikais bent 48 val.
• Sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C, gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir taip sumažinti užsikrėtimo riziką. Į dietą rekomenduojama įtraukti daugiau vaisių, daržovių, sveikųjų riebalų ir baltymų. O reguliarus fizinis aktyvumas taip pat padeda palaikyti imunitetą. Be to, jie (dažni kvėpavimo takų uždegimai) byloja ir apie nusilpusį mažylio imunitetą. Gydytojai dažnai sergančiam vaikui skiria vaistinį augalinį preparatą, kuris ne tik padeda sumažinti ligos simptomus, bet ir stimuliuoja imunitetą. Tai vadinamieji imunostimuliatoriai, kurie rekomenduojami pasirodžius pirmiesiems peršalimo požymiams. Šie preparatai slopina uždegimą, pasižymi antivirusiniu ir antibakteriniu poveikiais. Jie stiprina imuniteto gynybą ir kovoja su prasidedančia kvėpavimo takų infekcija. Yra daugybė vaistinių preparatų, gebančių didinti vaiko atsparumą infekcinėms ligoms.
• Tinkama apranga šaltuoju metų laiku. Angina dažnai susergama šaltuoju metų laiku, todėl svarbu apsirengti šiltai, o ypač svarbu uždengti kaklą ir krūtinę, kad išvengti peršalimo. Taip pat svarbu tinkamai apsisaugoti nuo šaltų vėjų ir drėgmės, kurios gali susilpninti organizmo atsparumą infekcijoms. Tad savo spintoje naudinga turėti neperpučiamą ir neperšlampamą striukę. Negerkite labai šaltų gėrimų, renkitės priklausomai nuo oro sąlygų, kruopščiai plaukitės rankas ir laikykitės asmens higienos.
• Pakankamai miegokite ir venkite streso. Didelis stresas ir nuolatinis miego trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą, todėl būtina pasirūpinti savo poilsiu ir rasti būdų, kaip kovoti su kasdieniu stresu. Reguliarus, kokybiškas miegas padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis. Profilaktikai gali būti skiriamos gerosios burnos bakterijos, rekomenduojamas bendras organizmo stiprinimas, ypač po antibiotikų kurso.

tags: #9 #men #vaikui #angina

• Sužinokite, kaip IKEA vaikiškos užuolaidos padeda sukurti jaukią erdvę
• Nėštumo pykinimo malšinimo priemonės
• Kauno lopšelis-darželis "Vaidilutė"
• Leukocitozė: kas tai?
• Ugdymo planas 9 klasės chemijai specialiųjų poreikių mokiniams