Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Nėra glaudesnio ryšio tarp dviejų žmonių, negu tarp negimusio vaikelio ir jo motinos. Kūdikio asmenybė formuojasi dar iki jam gimstant. Daugelis nė kiek neabejoja, kad tas mažas gumulėlis, kurio vos keturių savaičių širdelė ima plakti, yra daugiau nei ląstelių sankaupa. Šis žinojimas intriguoja, tačiau kartais gali ir slėgti, sukeldamas klausimus apie tai, ką vaikelis jaučia ir kaip mes galime jį suprasti dar iki gimimo.
Kūdikio kūnelis vis dar labai gležnas, laikysena primena buvimą įsčiose - rankytės ir kojytės sulenktos, judesiai nekoordinuoti. Mamos pilve mažylis būna susirietęs į kamuoliuką: liemuo sulinkęs, galvytė prilenkta prie krūtinės, rankytės sulenktos per alkūnes ir sukryžiuotos ant krūtinės, kojytės sulenktos per klubų ir kelių sąnarius, prispaustos prie pilvuko. Veido bruožai jau įgyja individualumo. Negimęs kūdikis tikrai nėra „ne šio pasaulio“ būtybė.
Vaisiaus juslės vystosi palaipsniui, leisdamos jam vis ryškiau patirti aplinką:

| Jutimo organas | Nėštumo savaitė | Kūdikio patirtis įsčiose |
|---|---|---|
| Lytėjimas | 7-8 savaitė | Reaguoja vaisiaus oda, jaučia vaisiaus vandenis, mamos vidaus organų ritmą. |
| Lytėjimas (jutimas iš išorės) | Apie 20 savaitę | Jaučia mamos prisilietimus prie pilvo. |
| Skonis | 13-15 savaitė | Skiria skonius, pomėgiai maistui formuojasi, mėgsta saldų skonį. |
| Klausa | Apie 20-26 savaitę | Subręsta klausa, reaguoja į aplinkos garsus, skiria mamos balsą, nusiramina girdėdamas meilės prisipažinimus. |
Negimęs kūdikis gauna iš motinos organizmo ne tik maisto medžiagas, bet ir daug informacijos. Per placentą mažylį pasiekia labai materiali emocijų išraiška - hormonai. Pavyzdžiui, būsimai mamai patiriant stresą pakyla kortizolio lygis. Negimusį vaikelį streso hormonų kokteilis pasiekia vos keliais pulso tvinksniais vėliau. Laimės transmiterių receptoriai embriono smegenyse subręsta labai anksti. Vaikelis mamos pilve irgi mėgavosi gražiomis mintimis. Ultragarso tyrimai rodo, kad vaisius ima šokinėti, kai mama juokiasi. Taip yra dėl raumenų susitraukimų.
Kiekviena būsima mama tai patyrė: virtuvėje įjungus virtuvės kombainą ar trinktelėjus automobilio durelėmis mažylis pilve krūpteli. Negimę mažyliai jau anksti skiria „blogus“ garsus nuo „gerų“. Ypač palankiai sutinkami mamos meilės prisipažinimai. Kai ji kalbasi su mažyliu pilve, šis nusiramina arba džiaugsmingai spurda. Vokietijos Bonos miesto moterų klinikos vadovas profesorius Manfredas Hansmannas - vienas iš tyrimo ultragarsu pionierių - jau daugelį metų stebi glaudų ryšį, siejantį negimusį vaikelį ir jo mamą. Žvilgtelėjus į ekraną matyti, kad dauguma mažylių plaukioja gimdoje tikrai atsipalaidavę. Jų pulsas sulėtėja, kartais netgi labai aiškiai matyti, kaip veiduke atslūgsta įtampa. Galima drąsiai teigti: mažyliai suvokia vidinę mamos būseną, jaučia jos mintis.
Jau įsčiose galite užmegzti tvirtą ryšį su savo kūdikiu ir skatinti jo vystymąsi:
Vaisiaus padėtis gimdoje apibrėžiama kaip kūdikio kūno ašies santykis su motinos kūno ašimi. Dažniausiai pasitaikanti ir normali padėtis yra išilginė, kai kūdikio ir motinos kūno ašys sutampa. Vaisiaus pirmeiga - tai žemiausiai virš gimdymo kanalo esanti kūno dalis. Jeigu kūdikis įsitaisęs žemyn galva, sakoma, kad tai galvos pirmeiga (96 proc.). Jei įsitaisęs žemyn užpakaliuku, sakoma, kad pirmeiga sėdmeninė (3,5 proc.).
Pirmoje nėštumo pusėje vaisiaus padėtis gimdoje nuolat keičiasi. Iki maždaug 28 nėštumo savaitės kūdikis turi pakankamai vietos gimdoje, kad galėtų laisvai judėti ir keisti padėtį. Todėl iki šio laiko netaisyklinga kūdikio padėtis nėra laikoma kritine. Paprastai kūdikis apsiverčia galva žemyn tarp 32 ir 36 nėštumo savaičių. Tačiau kai kurie kūdikiai gali apsiversti ir vėliau, net likus kelioms dienoms iki gimdymo. Vaisiaus padėtį gimdoje gydytojas gali įvertinti nuo 36 nėštumo savaitės, apčiuopdamas pilvą ir klausydamas vaisiaus širdies tonų. Vaisiaus padėtį gimdoje reikėtų nustatyti tik nuo 36-37 nėštumo savaitės. Tai tikslinga daryti tik šiuo laiku, nes iki tol vaisiaus padėtis gimdoje būna nepastovi.

Sėdmenų pirmeiga diagnozuojama maždaug 3-5% nėštumų. Apie 28 nėštumo savaitę sėdynine pirmeiga gimsta apie 20 proc. vaisių. Tai yra svarbus aspektas, kuris stebimas nėštumo metu.
Jei 35 nėštumo savaitę vaisius vis dar nėra apsivertęs ir „sėdi“, nieko nereikia daryti, tik laukti, kad galbūt apsivers pats. Vaisiaus padėties koregavimas atliekamas rankomis, moteriai gulint ant nugaros, visą procesą stebint ultragarsu. Nuo 37 nėštumo savaitės gydytojas ginekologas gali bandyti rankomis per išorinę pilvo sieną pasukti kūdikį į galvos pirmeigą. Ši procedūra vadinama išoriniu vaisiaus apgręžimu. Ji atliekama ligoninėje, kontroliuojant ultragarsu ir stebint vaisiaus būklę. Deja, ši procedūra ne visada būna sėkminga - kūdikį pavyksta apgręžti tik 50-65% atvejų. Procedūra neskausminga, nors nėra maloni. Jos metu gali būti skiriami atpalaiduojamieji vaistai arba net nuskausminimas.
Norint apversti mažylį gimdoje kartais padeda tam tikra mankšta. Svarbu atminti, kad prieš pradedant bet kokius pratimus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Vaisiaus padėtis gimdoje yra svarbi, nes ji gali lemti gimdymo eigą. Nors dauguma kūdikių apsiverčia galva žemyn iki 36 nėštumo savaitės, kai kurie gali tai padaryti ir vėliau. Jei nėštumas vystosi sklandžiai, moteris gerai jaučia vaisiaus judesius, profilaktiškai specialiai tam skirti laiko ir skaičiuoti nereikia. Tačiau, trumpam nurimti ir paskaičiuoti judesius reikėtų, jei:
Skaičiuojant vaisiaus judesius, svarbu sužinoti kiek ilgai užtrunka vaisiui atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas nesuskaičiavote 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Jei gimdymas prasidėjo ankščiau ar nuteka vaisiaus vandenys, tada būtina nustatyti padėtį - kokia pirmeiga vaikelis ruošiasi gimti.
