Ovuliacija ir nėštumo tikimybė: mitai, faktai ir atsargumo priemonės

Neplanuotas nėštumas yra klausimas, kuris rūpi ne tik paaugliams, bet ir ilgalaikiams partneriams bei susituokusioms poroms. Situacijos gali būti įvairios, todėl svarbu žinoti apie galimybes pastoti skirtingais ciklo etapais. Kiekviena moteris yra individuali, todėl apytiksliai skaičiavimai apie vidutinę mėnesinių trukmę ir ovuliacijos laiką gali skirtis. Moterų ciklai yra skirtingi, o ovuliacija gali įvykti pirmoje ar antroje ciklo pusėje. Šiame straipsnyje aptarsime ovuliacijos procesą, nėštumo tikimybę neturint tiesioginių lytinių santykių, kontracepcijos metodų efektyvumą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su moters reprodukcine sveikata.

Įvadas: Moters menstruacinis ciklas ir ovuliacija

Moterų menstruacinis ciklas yra sudėtingas procesas, reguliuojamas hormonų, kurio pagrindinis tikslas - subrandinti kiaušinėlį ir paruošti moters organizmą apvaisinimui bei nėštumui. Ciklas prasideda pirmą mėnesinių dieną ir trunka vidutiniškai 28 dienas, nors gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų. Ciklo metu vyksta keli pagrindiniai etapai:

• Folikulinė fazė

  Ši fazė trunka apie 10-14 dienų ir prasideda nuo pirmosios mėnesinių dienos. Per šį laikotarpį kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau dažniausiai vienas tampa vyraujančiu - Grafo folikulas. Jis auga ir ima gaminti estrogenus.

• Ovuliacinė fazė

  Ši fazė paprastai įvyksta maždaug ciklo viduryje (12-16 dieną). Ovuliacija - tai subrendusios kiaušialąstės (kiaušinėlio) išsilaisvinimas iš kiaušidės, kai plyšta Grafo folikulas. Šiuo metu moters organizme yra didžiausia estrogenų koncentracija. Gimdos gleivinė dar labiau sustorėja ir pasiruošia priimti apvaisintą kiaušinėlį. Estrogenai taip pat sustiprina lytinį potraukį, todėl ciklo viduryje paprastai sustiprėja lytinis potraukis. Ovuliacijos diena yra palankiausia pastoti.

• Liuteininė fazė

  Ši fazė prasideda po ovuliacijos ir trunka panašiai kaip folikulinė fazė. Plyšusio folikulo vietoje ima formuotis geltonkūnis, kuris gamina lytinį hormoną progesteroną, ruošiantį gimdos gleivinė apvaisintam kiaušinėliui (į gimdą jis patenka po 6-7 parų). Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis nyksta, hormonų koncentracija mažėja, gimdos gleivinės kraujagyslės pradeda trūkinėti, gleivinė atsisluoksniuoja ir pasišalina - prasideda mėnesinės. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis didėja, gamina hormonus ir palaiko nėštumą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ovuliacijos metu pastojimo tikimybė išauga apie 40 procentų. Ovuliacija yra visiškai subrendusio kiaušinėlio atsiskyrimas nuo vienos kiaušidės. Tai vyksta kiekvieną mėnesį, dažniausiai ciklo viduryje. Yra pateikti moksliniai tyrimai, kurių metu nurodoma - kada dažniausiai vyksta ovuliacija. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad kiekvienos moters organizmas yra skirtingas, tad statistika - ne visada pasiteisina. Visgi, dažniausiai ovuliacija pas moteris vyksta kiekvieną mėnesį apie 12-16-ą ciklo dieną, tai yra, apie viduriuką. Taip pat ovuliacijos laiko tarpas kinta ir priklausomai nuo ciklo ilgumo. Dažniausiai ovuliacija trunka nuo 12 iki 24 valandų. Visgi, jis yra labai įvairus ir priklauso nuo kiekvienos moters organizmo. Vėlgi, dar kartą pasikartosime, kad tai nėra vienintelis langas, kai galima pastoti.

Kaip nustatyti ovuliaciją?

Nustatyti, kada vyksta ovuliacija, nėra sunku, jeigu žinai, į kokius požymius atsižvelgti. Žinoti apie tai, kada vyksta ovuliacija naudinga ir tiems, kurie atvirkščiai - nenori pastoti. Ovuliacijos dienos nustatymu paremti dauguma periodinio susilaikymo metodų (vadinamoji natūrali kontracepcija). Šis metodas pagrįstas natūraliais biologiniais - hormoniniais pokyčiais. Moteris turi stebėti savo organizmo pokyčius (kūno temperatūrą, seilių kristalizaciją, gleives ir pan.) bei pagal juos nusistatyti vaisingas ir nevaisingas dienas savo cikle.

Gleivių pokyčiai ciklo metu

• Prieš ovuliaciją (iškart po menstruacijų): Gleivių gaminama labai mažai. Jos bus tirštos, lipnios, baltos arba neaiškios spalvos, o makštyje bus juntamas sausumas.
• Artėjant ovuliacijai: Gleivių išskyrimas padidės, jos taps kreminės baltos ar grietinėlės spalvos, o makštyje bus juntama drėgmė.
• Ovuliacijos metu: Gleivės bus plonos, skaidrios ir labai tąsios (kaip žalio kiaušinio baltymas), o makštyje bus gana drėgna.
• Po ovuliacijos: Gleivės vėl taps tirštos ir lipnios, o makštyje pasijus sausumas.

Kiti ovuliacijos požymiai ir nustatymo metodai:

• Menstruacinio ciklo trukmė: Ovuliacija paprastai prasideda likus maždaug 10-16 dienų iki mėnesinių pradžios, tad jeigu moters ciklas yra reguliarus, ovuliacijos laiką nustatyti bus išties nesunku.
• Programėlės: Tai itin lengva daryti turint kokią nors menstruacijų ciklo sekimo programėlę (pavyzdžiui, „Flow“).
• Gimdos kaklelio pokyčiai: Ovuliacijos metu jis ne tik pakyla, bet ir tampa švelnesnis ir minkštesnis liesti ir šiek tiek atsiveria. Ne ovuliacijos metu gimdos kaklelis yra žemesnis, kietesnis ir uždaresnis.
• Pakilusi kūno temperatūra: Kai prasideda ovuliacija, gali šiek tiek (0,2-0,6 laipsniais) pakilti kūno temperatūra. Ji išlieka aukštesnė iki pat mėnesinių (ją galima pamatuoti paprastu termometru, tačiau būtina laikytis tam tikrų taisyklių - matuoti kiekvieną dieną - ryte, tuo pačiu laiku, dar neatsikėlus iš lovos, prieš tai būtina gerai išsimiegoti. Reikia matuoti tuo pačiu termometru toje pačioje vietoje (burnoje, makštyje, tiesiojoje žarnoje, netinka pažastyje).
• Ovuliacijos testai: Ovuliacijos metu kinta moters hormonų lygis, todėl matuojant hormonų kiekį šlapime galima nustatyti, ar tuo metu moters organizme vyksta ovuliacija, ar ne.

Stebint visus šiuos rodiklius ovuliaciją pastebėti bus lengva. Vienos moterys labai puikiai jaučia ovuliaciją ir joms net nereikia testų, kad jos sužinotų, jog ji pagaliau vyksta. Anovuliacija - tai sutrikimas, dėl kurio moters organizme nevyksta ovuliacija ir kiaušinėlis iš kiaušidės neišskiriamas. Vienas iš lengviausiai pastebimų simptomų yra nereguliarios menstruacijos arba jų nebuvimas. Jeigu įtari, kad tavo ciklas ovuliaciją kažkaip „praleidžia“, reikėtų kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimą, kad įvertintų, kiek kraujyje yra progesterono. Po ovuliacijos jo yra daugiau. Jei ovuliacija nevyksta, progesterono rezultatai bus neįprastai žemi. Taip pat gali būti atliekami ir kiti kraujo tyrimai, kuriais vertinami estrogeno, prolaktino, androgeno ir skydliaukės hormonų lygiai. Daugiau sužinoti apie ovuliaciją gali padėti ir transvaginalinis ultragarsas. Jis leis gydytojui pamatyti, ar kiaušidėse vystosi folikulai, ar susidarė dominuojantis folikulas.

Vaisingumo langas ir nėštumo tikimybė be tiesioginių lytinių santykių

Moteris gali pastoti tik per ovuliaciją. Tačiau dėl spermatozoidų gebėjimo išgyventi palankioje terpėje, vaisingumo langas pailgėja. Dar prieš ejakuliaciją išsiskiriančiame skystyje gali būti spermatozoidų, o apvaisinimui užtenka vos vieno gyvybingo spermatozoido. Sperma moters organizme gali išgyventi net iki 5 dienų, o naujausiais tyrimais nustatyta, kad spermatozoidas gali išsilaikyti net iki 7 dienų. Jei sperma pateko ant drabužių ar odos, bet ne į makštį, tikimybė pastoti yra maža. Taip pat, jeigu lašelis spermos pateko ant lytinių lūpų, tikimybė pastoti nėra didelė. Nėštumas dažniausiai įvyksta lytinio akto metu, kai sperma išsilieja prie pat gimdos kaklelio, sukuriant palankią terpę spermatozoidams judėti.

Didžiausia tikimybė pastoti, kai ciklas trunka 27-30 dienų, yra nuo 12 iki 18 ciklo dienos. Didžiausias šansas pastoti yra 14 ciklo dieną, kai dažniausiai įvyksta ovuliacija. Per mėnesines tikimybė pastoti beveik nulinė. Lytiniai santykiai per mėnesines nėra kenksmingi, tačiau būtina higiena. Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti. Trumpas ciklas (21-24 dienos): Ovuliacija gali įvykti jau 8-10 ciklo dieną, todėl, jei lytiniai santykiai vyko mėnesinių pabaigoje, pastojimo tikimybė išauga. Nereguliarus ciklas taip pat apsunkina tikslų ovuliacijos laiko nustatymą. Kraujavimas, kuris nėra tikros mėnesinės, gali būti palaikytas mėnesinėmis, tačiau tai gali būti ovuliacijos ženklas. Atsakymas yra taip. Nors tikimybė ir maža, bet reali. Daug moterų turi nereguliarų ciklą, todėl tikimybė pastoti išlieka. Jei moters ciklas yra labai trumpas, turint lytinius santykius paskutinėmis mėnesinių dienomis ir nenaudojant apsaugos priemonių, sperma gali išgyventi iki ovuliacijos laikotarpio ir įvyks apvaisinimas.

Kiekviena moteris yra individuali, todėl apytiksliai skaičiavimai apie vidutinę mėnesinių trukmę ir ovuliacijos laiką gali skirtis. Moterų ciklai yra skirtingi, o ovuliacija gali įvykti pirmoje ar antroje ciklo pusėje.

Nutrauktas lytinis aktas (NLA) ir jo rizika

Daugiau nei vienas iš mūsų yra susidūręs su neplanuoto nėštumo baime suplyšus ar nusimovus prezervatyvui. Ne mažiau populiari „kontracepcijos priemonė“ vis dar išlieka nutrauktas lytinis aktas, kada ejakuliuojama ištraukus varpą iš makšties. Nutrauktas lytinis aktas (lot. Coitus interruptus), NLA - tai vienas iš apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo metodų, kai visai prieš pat ejakuliaciją varpa ištraukiama iš makšties, tad vyras lytinį aktą užbaigia ne moters viduje. Šis metodas plačiai prieinamas ir nemokamas. Šis metodas iš tiesų prieinamas visiems žmonėms ir yra visiškai nemokamas, o tai reiškia, kad jį galima naudoti bet kada. Jis yra paprastas ir neturi jokio šalutinio poveikio.

Dauguma moterų gana skeptiškai vertina hormoninius kontraceptikus. Kaip žinia, visi kontracepcijos metodai turi tam tikrų didesnių ar mažesnių trūkumų. Labai dažnai tiek vyrai, tiek ir moterys dėl tam tikrų priežasčių nenori naudoti prezervatyvų. Vyrai skundžiasi, kad naudojant net ir itin plonus prezervatyvus vis tiek sumažėja penio jautrumas. O dailiosios lyties atstovės prisipažįsta, kad tokio lytinio akto metu neišsiskiria drėgmė ir labai greitai dingsta susijaudinimas. Be to, kai kurios poros tiesiog negali naudoti prezervatyvų dėl alergijos lateksui (ją turi maždaug 5 proc.).

Tačiau NLA efektyvumas saugantis nuo neplanuoto nėštumo yra maždaug 70-80 proc. Kitais žodžiais tariant, viena iš maždaug keturių moterų, kai partneris propaguoja NLA, pastoja. Manoma, kad 18-28 proc. porų, pasirinkusių šį metodą, pastoja per pirmuosius tokio saugojimosi metus. Esmė - jog prieš ejakuliaciją išsiskiriančiame skystyje yra nuo 10 iki 20 milijonų spermatozoidų, ir pačio lytinio akto metu neatmetama galimybė, kad bent vienas iš jų sugebės pasiekti kiaušinėlį ir jį apvaisinti. Net jei ir partneris yra patyręs ir puikiai kontroliuoja sėklos išsiveržimą, sulaikyti šio skysčio nesugeba nė vienas vyras. Vyras varpą iš makšties turi ištraukti tuo metu, kai jaučia, kad sėkla tuoj išsiverš. Jeigu po vyro ejakuliacijos lytinis aktas bus tęsiamas, reikia imtis tam tikrų atsargumo priemonių. Šį metodą saugiau norinčiai naudoti porai vertėtų atkreipti dėmesį į moters ciklą, t.y. stebėti ovuliaciją ir vaisingas dienas. Ovuliacijos stebėjimas naudingas tuo, kad per vaisingas dienas galite vengti lytinių santykių arba nepropaguoti NLA. Tobulinti NLA metodiką iš tiesų yra sudėtinga, ir mažai tikėtina, kad praktika padarys jį daug veiksmingesnį. Taigi, galima treniruotis mūvint prezervatyvą. Jei kaskart lytinis aktas nutraukiamas laiku, šis metodas gana veiksmingas, tačiau būtina pabrėžti, kad nutrauktas lytinis aktas nėra geras kontracepcijos metodas, kuriuo vertėtų labai pasitikėti. Ypač turint atsitiktinius lytinius santykius su nepažįstamu žmogumi. Apklausos rodo, kad iki 60 proc. 15 iki 19 metų merginų nutrauktą lytinį aktą naudojo kaip pagrindinę apsaugos nuo neplanuoto nėštumo priemonę paskutinių atsitiktinių lytinių santykių metu. Daug blogiau, kada šis „kontracepcijos“ metodas naudojamas atsitiktinių lytinių santykių metu. Nutrauktas lytinis aktas nėra patikimas kontracepcijos metodas, nes jo patikimumas siekia apie 70 proc.

Neplanuoto nėštumo prevencija: skubioji kontracepcija

Gyvenime visko pasitaiko: plyšta prezervatyvas, per daug alkoholio ir nežinia kas vakar buvo, vyras užvaldytas aitros pamiršo užsidėti prezervatyvą ar paprasčiausiai jo neturėjo arba partneris nėra tikras, kad laiku nutraukė lytinį aktą. Tikrai nereikia skubėti pirkti sužadėtuvių žiedo arba griaužti save dėl būsimo neplanuoto nėštumo bei jo nutraukimo. Neplanuoto nėštumo padės išvengti skubios kontracepcijos metodai apie kuriuos daugelis nė nežino. Šiuo metu yra keletas plačiai prieinamų ir pakankamai patikimų skubios kontracepcijos metodų.

Pirmasis jų yra varinė gimdos spiralė, kuri gali būti įvesta per penkias dienas po nesaugių lytinių santykių, antrasis - hormoninės piliulės geriamos per 3 paras nuo nesaugių lytinių santykių. Labai svarbu akcentuoti, kad skubioji kontracepcija nėra skirta esamam nėštumui nutraukti. Ji apsaugo tik nuo neplanuoto nėštumo esant nesaugiems lytiniams santykiams. Hormoninė piliulė efektyvi tik tuomet, kai yra išgeriama iki ovuliacijos, nes atitolina arba neleidžia įvykti ovuliacijai. Saugiausia ją išgerti per 12-24 valandas nuo nesaugių lytinių santykių, bet gali būti naudojama per 72 valandas nuo nesaugių lytinių santykių. Ši kontraceptinė priemonė sutrikdo ovuliaciją, trukdo apvaisinto kiaušinėlio implantacijai bei slopina kiaušintakio peristaltiką. Šios piliulės labai efektyvios, tačiau jų negalima naudoti dažnai.

Kitas skubios kontracepcijos metodas yra varinė spiralė. Varis stabdo spermatozoidų patekimą į kiaušintakius, o vario jonai keičia gimdos terpę, dėl ko stabdo kiaušinėlio migraciją bei implantaciją. Šiuo būdu nehormoninė intrauterininė varinė spiralė užkerta kelią įvykti apvaisinimui ir vystytis nepageidaujama nėštumui gimdoje. Be to, varinė spiralė yra vienintelis skubiosios kontracepcijos metodas, kuris yra veiksmingas po ovuliacijos. Deja, jokia kontracepcijos priemonė nėra visiškai efektyvi. Geriamas skubios kontracepcijos priemones galima rasti vaistinėse, tuo tarpu dėl varinės spiralės įvedimo būtina kreiptis į akušerę - ginekologę. Jei po skubiosios kontracepcijos vartojimo mėnesinės neprasideda per 3 savaites, reikėtų atlikti nėštumo testą ir pasitikrinti dėl galimo neplanuoto nėštumo.

Lytiškai plintančios ligos (LPL): pamirštas pavojus

Nėštumas ne vienintelis nesaugių lytinių santykių pavojus. Nereikėtų pamiršti ir apie lytiškai plintančias infekcijas. Propaguojant NLA bet kokią infekciją, plintančią lytiniu būdu, pasigauti labai paprasta. Lytiškai plinančios ligos tokios pat senos kaip ir pati žmonija. Bene dažniausia klaida - visi galvoja, kad lytiškai plintančios infekcijos visada pasireiškia vienokiais ar kitokiais simptomais. Jei kalbame apie vieną labiausiai paplitusių infekcijų chlamidijas, tai iki 50 proc. vyrų bei 70 proc. moterų gali nejausti jokių infekcijos požymių.

Kita dažna problema, kad dauguma žmonių įsitikinę, jog lytiškai plintančia infekcija galima užsikrėsti tik vaginalinių lytinių santykių metu. Tai yra mitas. Lytiškai plintančia infekcija galima užsikrėsti oralinių, vaginalinių, analinių lytinių santykių metu. Jei po buvusių nesaugių lytinių santykių pastebėjote nemalonius simptomus, tokius kaip perštėjimas, išskyros, nemalonus kvapas - būtina pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų. Tik to daryti niekada neskubėkite iš karto po buvusių nesaugių lytinių santykių jei nėra jokių simptomų. Lytiškai plintančių ligų tyrimą reikėtų daryti bent dvi ar tris savaites po nesaugių lytinių santykių. Jei norite pasitikrinti dėl ŽIV, hepatito B ir C, tuomet reikėtų palaukti ilgiau. Jei įtariate lytiškai plinančių infekciją būtinai naudokite prezervatyvą lytinių santykių metu kol nebus atliktas testas. O jei nustatyta lytiškai plintanti infekcija - prezervatyvą privalu naudoti iki kol abiems partneriams bus gauti neigiami kontrolinių tyrimų rezultatai po buvusio gydymo.

Lytinių santykių dažnumas ir jo įtaka ovuliacijai bei menopauzei

Tikimybė, kad moteris mylėsis, gerokai padidėja vaisingoje mėnesio ciklo dalyje. „Poroms, kurios nori susilaukti vaikų, tai yra puikios naujienos. Jų naudai veikia slaptas biologinis procesas. Kuomet nėštumo stengiamasi išvengti, ši naujiena nėra maloni“, sakė JAV Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto reprodukcinės epidemiologijos specialistas Alenas Wilcoxas. Mokslininkai tiksliai nežino, kokiu būdu siejasi moteris vaisingumas ir lytinių santykių dažnumas. Ankstesni tyrimai pateikė kelias galimas priežastis: gali būti, kad moterys kelias dienas prieš ovuliaciją jaučiasi seksualesnės, o tai didina jų libido ir galbūt didina jų patrauklumą. Taip pat pastebėta, kad vyrai moterų ovuliacijos metu joms skiria daugiau dėmesio. Tačiau tais tyrimais nenustatyta, kad meilių jausmų suaktyvėjimo rezultatas yra dažnesni lytiniai santykiai.

A. Wilcoxo vadovaujamos grupės mokslininkai turi duomenų, rodančių, jog seksas gali veikti kaip jungiklis, skatinantis ovuliaciją, o ne atvirkščiai. „Bet tą reikėtų įrodyti platesnio masto tyrimu“, sakė mokslininkas. Yra daugybė atsitiktinai sukauptų žinių apie tai, kad poros vaisinguoju mėnesio laikotarpiu būna geidulingesnės. Tačiau šioje srityje tyrimai daugiausiai buvo atliekami su poromis, kurios tikisi susilaukti vaikų, todėl yra tikėtina, kad jie savo lytinių santykių dažnumą derino taip, kad būtų kuo didesnė tikimybė pastoti. A. Wilcoxo tyrime dalyvavo 68 lytiškai aktyvios moterys, naudojusios stiprias pastojimo kontrolės priemones: spirales arba laikiną sterilizaciją. Nors tiriamosios ir neplanavo pastoti, 6 dienas prieš ovuliaciją (vaisingiausiomis ciklo dienomis) jų lytinių santykių tikimybė buvo 24 proc. didesnė. „Ir anksčiau tą buvo galima įtarti. Tačiau A. Wilcoxas atliko pirmą gerai aprašytą šios srities tyrimą“, sakė reprodukcinės endokrinologijos specialistė Marcelle Cedar. Tyrimo metu nebuvo aiškinamasi ar lytinio aktyvumo didėjimą sukėlė ovuliacijos ciklas ar atvirkščiai. Tačiau mokslininkai pastebėjo keletą įdomių dalykų. Porelės dažniau mylėjosi savaitgaliais, greičiausiai dėl to, kad darbo dienos nėra tokios tinkamos romantiškiems planams. Moterys, kurių lytinis aktyvumas tarp penktadienio ir sekmadienio buvo dukart didesnis nei likusiomis dienomis, gerokai dažniau ovuliodavo praėjus dienai ar dviems po savaitgalio. Tai verčia manyti, kad mylėjimasis paankstina ovuliaciją - toks reiškinys būdingas kitiems žinduoliams. Visgi M. Cedar skeptiškai vertina nuomonę, kad seksas moterims ankstina ovuliaciją: „Manau, kad labiau tikėtina, jog tai susiję su moters ar jos partnerio lytinio potraukio pakitimais“.

Tyrėjai išsiaiškino, kad kas savaitę seksu užsiimančios moterys 28% rečiau buvo patyrusios menopauzę, lyginant su tomis, kurios lytinių santykių turėjo tik kartą per mėnesį. Taip pat ir kartą per mėnesį seksu užsiimančios moterys 19% rečiau buvo pasiekusios menopauzę - apibrėžiamą kaip 12 mėnesių be menstruacijų - lyginant su tomis, kurios lytinių santykių turėjo rečiau nei kartą per mėnesį. Nors tyrime nebuvo aiškinamos šio sąryšio priežastys, autoriai teigia, kad fiziniai sekso stimulai organizmui gali signalizuoti apie galimybę pastoti. Tačiau toms moterims, kurios būdamos vidutinio amžiaus lytinių santykių turi rečiau, anksčiau prasidėjusi menopauzė gali būti logiškas procesas biologiniu požiūriu. „Jei nesiruošiate daugintis, ovuliacija neturi prasmės - geriau energiją sutelkti kitur.“ - sako Megan Arnot, pagrindinė studijos autorė ir „University College London“ evoliucinės antropologijos doktorantė. Ovuliacijos metu moterys yra pažeidžiamesnės ligoms, nes imuninė sistema yra susilpnėjusi, sako M. Arnot. Jei nėštumas yra mažai tikėtinas dėl lytinių santykių nebuvimo, tai reiškia, kad organizmui nenaudinga energiją skirti ovuliacijos procesui.

Tyrėja teigia, kad jos tyrimo rezultatai patvirtina vadinamąją „močiutės hipotezę“ - teoriją, pasak kurios menopauzė išsivystė tam, kad tarp skirtingų moterų kartų sumažėtų „reprodukcinis konfliktas“ ir taip būtų užtikrinta, kad jų anūkai išgyvena ir auga sveiki. „Gali būti, kad vyksta biologinis ir energetinis sandėris tarp energijos investavimo į ovuliaciją ir į kitas sritis - pavyzdžiui, į aktyvumo palaikymą prižiūrint anūkus.“ - sako M. Arnot. Jos tyrimas pagrįstas JAV atliktu tyrimu „Women's Health Across the Nation“ - tai unikali vidutinio amžiaus moterų sveikatos analizė, pradėta vykdyti 1996 metais. Šiame ilgalaikiame tyrime dalyvauja beveik 3 000 moterų, kurių amžius tyrimo pradžioje buvo apie 45 metus, jos turėjo vidutiniškai po du vaikus ir dauguma jų buvo ištekėjusios ar gyveno su partneriu. Maždaug 45% moterų natūralios menopauzės sulaukė būdamos 52 metų. Jų apklausos buvo vykdomos 10 metų laikotarpiu. Tyrimo pradžioje nė vienai iš jo dalyvių dar nebuvo prasidėjusi menopauzė, bet 46% jų jau buvo ankstyvojoje perimenopauzės stadijoje (buvo pradėjusios justi menopauzės simptomus, pavyzdžiui, nereguliarias menstruacijas bei karščio bangas), o 54% jų buvo premenopauzės stadijoje (jų menstruacijos buvo reguliarios ir jos neturėjo jokių perimenopauzės ar menopauzės simptomų). Tyrimo metu mokslininkai atmetė tuos faktorius, kurie būtų galėję paveikti tokį sąryšį, pavyzdžiui, estrogeno lygį, išsilavinimą, kūno masės indeksą, rasę, rūkymo įpročius bei tai, kada moteriai pirmą kartą prasidėjo menstruacijos. Lytiniai santykiai buvo apibrėžiami ne tik kaip sueitis. Į šį apibrėžimą taip pat įėjo oralinis seksas, masturbacija, intymūs prisilietimai ir glamonės, sakė M. Arnot. Ji taip pat teigia, kad tyrimo metu buvo tikrinama, ar menopauzę veikia gyvenimas su vyriškos lyties partneriu - pasak vienos teorijos, su vyru gyvenančios moterys yra daugiau veikiamos vyriškų feromonų, kurie menopauzę pavėlina. Vis dėlto, nebuvo aptikta jokių tendencijų, priklausančių nuo to, ar moteris gyvena tuose pačiuose namuose su vyru, ar ne. Tai - pirmas kartas, kai tyrimas parodo sąryšį tarp lytinių santykių dažnumo ir menopauzės pradžios, sako M. Arnot. Kitas žingsnis bus pabandyti atkartoti tyrimo rezultatus su kitų amžiaus grupių moterimis, nors tyrėja teigia, kad apie seksą ir menopauzę didelio kiekio duomenų nėra. Toms moterims, kurios nori pavėlinti menopauzę dėl nemalonių simptomų, pavyzdžiui, karščio bangų, M. Arnot sako, kad seksas tikrai nepakenks, bet jos tyrime į tai nebuvo gilinamasi. „Sekso ir menopauzės sąryšio mechanizmas yra daug žadanti tyrimų sritis ateities studijoms, kurios gali atskleisti daugelį dalykų apie elgesio poveikį.“ - sako M. Arnot.

Vaisingumo problemos ir pastojimas

Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Kitas svarbus veiksnys - amžius: moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja. Apie 40 m. moteriai tikimybė pastoti konkretaus ciklo metu - mažesnė nei 5 proc. Pastoti teoriškai gali ir lytiškai bręstančios mergaitės, kurioms dar neprasidėjusios mėnesinės, nes nėra aišku, kada subręs pirmasis kiaušinėlis. Analogiška situacija yra ir po gimdymo. Jei moteris nežindo kūdikio, mėnesinės sugrįš anksčiau nei žindančiai, ir neaišku, kada vėl subręs kiaušinėlis. Viena pavojingiausių mitų - jog pastoti nebus sudėtinga ir sulaukus 40-ojo gimtadienio. Įvairių šaltinių duomenimis, moterų vaisingumas pradeda mažėti sulaukus ~35 m., tačiau pasitaiko atvejų, kai pastoti sunku vos 27-28 m. merginoms. Tai vadinama premenopauze. Žinoma, problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių.

Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo. Gyvenimo būdas ir tam tikri įpročiai taip pat gali stipriai apsunkinti pastojimo procesą. Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai. Kita dažna problema - poros netiksliai nustato ovuliacijos laiką arba per retai mylisi vaisingumo lango metu. Galiausiai, vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai.

Patarimai norinčioms pastoti

Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų. Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu. Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives, kad galėtumėte planuoti lytinius santykius tuo metu, kai tikimybė pastoti yra didžiausia. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. Reikia ne tik žinoti kada mylėtis norint pastoti ir planuojant nėštumą, tačiau taip pat ir atsipalaiduoti. Galiausiai, vaiko gamyba neturėtų būti darbas. Taip pat galima išgirsti labai daug pasakojimų apie tai, kad tik visiškai atsipalaidavus pavyko pastoti.

Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Svarbu pasirūpinti tinkama mityba - valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Skirkite pakankamai laiko poilsiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitomis mėgstamomis veiklomis. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą. Na, o sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui. Jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.

Papildai planuojančioms nėštumą

Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Žinoma, svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.

Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.

tags: #neturejau #lytiniu #santykiu #ir #buvo #ovuliacija

• Apie kūdikio judesius nėštumo metu
• daugiau apie Sauliaus Pilinkaus veiklą
• Svarba ir nauda dienoraščių rašymo vaikų globos namuose
• funkciniai sprendimai jūsų sodui
• kodėl LEGO žaidimai yra naudingi vaikų raidai