Paslaugos vaikams Lietuvoje: nuo dantų gydymo iki globos ir socialinės paramos

Lietuvoje vaikams užtikrinamos įvairios sveikatos priežiūros paslaugos bei socialinė parama, siekiant padėti jiems augti ir vystytis sveikoje bei saugioje aplinkoje. Šios paslaugos apima tiek dantų gydymą, tiek globos ir rūpybos institucijų veiklą, tiek ir plačią socialinę paramą šeimoms.

Dantų gydymo paslaugos vaikams ir jų kompensavimas

Lietuvoje apie 60% vaikų bei suaugusių susiduria su netaisyklingu sąkandžiu. Taip pat ne visi gali finansiškai sau leisti tam tikrą dantų gydymą. TLK (Teritorinės ligonių kasos) kompensacija dantų gydymui Lietuvoje yra skiriama pagal nustatytas sveikatos priežiūros paslaugų kategorijas, siekiant užtikrinti, kad žmonės galėtų gauti būtinąją pagalbą ir gydymą už priimtiną kainą.

Klinikos džiaugiasi galėdamos prisidėti prie pacientų šypsenų sveikatos, todėl pasinaudoti TLK kompensacija galima šioms paslaugoms:

• Ortodontiniam gydymui vaikams iki 18 metų;
• Vaikų nuolatinių dantų dengimui silantams (su šeimos odontologo siuntimu procedūrai);
• Vaikų dantų protezavimui iki 18 metų.

Lietuvoje vaikams iki 18 metų valstybinė ligonių kasa kompensuoja protezavimo išlaidas. Jei vaiko kramtymo sistema dar vystosi, kompensuojami laikini dantų protezai iki 342,13 Eur. Jei jau yra susiformavusi - protezuojama naudojant ilgalaikių konstrukcinių medžiagų dantų protezus, kurių kompensacija siekia iki 2 062,70 Eur. Ortodontinis gydymas skiriamas pagal vaiko dantų būklę bei gydymo sudėtingumą, kuriuos įvertina tik gydytojas ortodontas.

Vaikų globos institucijos ir deinstitucionalizacijos reforma

Vaikų globos institucija yra įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai, t. p. vaikai, netekę tėvų globos. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos.

Istorinė raida

1989 priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą. Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.

19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-40 vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. 1922 Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).

1940 SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Deinstitucionalizacijos reforma

2015 pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %). 2018 globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 pabaigoje (kaip ir 2017 pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).

Šeimos kortelė: parama gausioms ir negalią turinčius vaikus auginančioms šeimoms

Šeimos kortelės yra išduodamos gausioms ir negalią turinčius vaikus, nepaisant jų amžiaus, slaugančioms ar prižiūrinčioms šeimoms. Šeimos kortelės turėtojais įstatyme nustatyta tvarka laikomi tik nuolat gyvenantys Lietuvoje asmenys (turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje teisės gauti Šeimos kortelę neturi).

Kas gali gauti Šeimos kortelę?

Gausi šeima - tai tokia šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų, įvaikių ar nuolatinai globojamų iki 18 metų amžiaus. Į gausios šeimos gretas patenka ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie nesusituokę ir neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Gausios šeimos nariu pilnametis vaikas išlieka pabaigęs bendrojo ugdymo mokyklą iki tų metų rugsėjo, kai tradiciškai prasideda studijos universitetuose ar profesinėse mokyklose.

Gausioje šeimoje gali būti du tėvai ar vienas iš tėvų. Jei pora išsiskiria, gausios šeimos statusas skiriamas tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu lieka gyventi jos ar jo vaikai. Jeigu išsiskyręs asmuo su vaikais sukuria naują šeimą su asmeniu, kuris taip pat turi vaikų, vaikų skaičius šeimoje yra vertinamas bendrai. Kortelę gauti gali ir šeima, kurioje auga vaikai iš ankstesnių santuokų, kai šeimoje iš viso yra 3 ar daugiau vaikų, nepriklausomai nuo to, kurioje santuokoje vaikai gimė. Šeimos kortelė skiriama šeimai, kai trys ir daugiau vaikų faktiškai gyvena vienoje šeimoje. Jeigu du vaikai gyvena su tėčiu ir mama vienoje šeimoje, o trečias vaikas su savo mama kitoje šeimoje teismo sprendimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tuomet nėra laikoma, jog šeima yra gausi, nepaisant to, kad asmuo turi tris vaikus, iš kurių vieno išlaikymui moka alimentus.

Vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį - šeima, kurioje kartu su tėvais gyvena vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Vadovaujantis šia nuostata, kai šeimoje neįgalų suaugusį asmenį prižiūri (slaugo) kitas šeimos narys, bet ne tėvai ar vienas iš tėvų, teisės gauti Šeimos kortelę nėra. Negalią turintį prižiūrinčia šeima laikoma tokia šeima, kurioje tėvai prižiūri (slaugo) kartu gyvenantį pilnametį ar nepilnametį negalią turintį vaiką, įvaikį, nuolatinį globotinį. Budintis globotojas teisės gauti Šeimos kortelę neturi, nes jis nėra vaiko atstovas pagal įstatymą. Neįgalumo lygis Šeimos kortelei gauti nėra vertinamas, tikrinamas tik vaiko negalės faktui pagrįsti. Jis suprantamas taip, kaip jis aiškinamas sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ir švietimo, mokslo ir sporto ministrų įsakymu patvirtintu Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu. Pagal šį aprašą, neįgalumas nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, kompleksiškai įvertinus asmens sveikatos būklę ir savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastą. Papildomi kriterijai norint gauti Šeimos kortelę tokiu atveju nekeliami.

Prašymo teikimas ir reikalingi dokumentai

Prašymą galima pildyti interneto svetainėje www.spis.lt, arba užpildytą raštu siųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui paštu, adresu A. Vivulskio g. 13, 03162 Vilnius, arba pateikti tiesiogiai atvykus į departamentą. Teikiant prašymą, reikėtų atkreipti dėmesį į prašyme nurodytą šeimos sudėtį ir pasitikrinti, ar visi pageidaujantys naudotis kortele šeimos nariai yra pažymėti. SPIS sistemoje socialiniam darbuotojui nėra suteiktų teisių pildyti elektroninio prašymo Šeimos kortelei gauti pagal rašytinį asmens prašymą.

Visi rašytiniai prašymai siunčiami į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą. Norime būti tikri, kad prašymą už gausią šeimą pateiks ją teisę turintis atstovauti asmuo. Todėl, jei siunčiamas rašytinis prašymas, pridėti būtinai reikia pareiškėjo tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Pagal poreikį, jeigu abejojate ar informacija apie tai yra prieinama valstybės registruose, galite patys pridėti arba SPPD paprašius, papildomai gali reikėti pridėti šiuos dokumentus:

Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos arba notarų, arba seniūnų.

Kortelės galiojimas ir naudojimas

Šeimos kortelė pagaminama ir atsiunčiama nemokamai per 35 darbo dienas nuo prašymo patenkinimo. Kortelė galioja 5 metus nuo jos pagaminimo datos, bet ne ilgiau, nei kortelės turėtojas turi teisę į kortelę. Jeigu artėja kortelės galiojimo termino pabaiga (ne daugiau nei 35 darbo dienos iki kortelėje nurodyto mėnesio pabaigos), norint toliau naudotis teikiamomis privilegijomis ir turint teisę turėti Šeimos kortelę, reikia teikti prašymą gauti NAUJĄ ŠEIMOS KORTELĘ. Jeigu vis dar turite teisę kortele naudotis ir jos galiojimo terminas artėja į pabaigą ar pasibaigė, raginame:

• iki jūsų Šeimos kortelės galiojimo termino pabaigos - pateikti prašymą išduoti naują šeimos kortelę „kai šeimos kortelė keičiama baigiantis galimybei naudotis šeimos kortele terminui“;
• galiojimo terminui pasibaigus - pateikti prašymą išduoti naują šeimos kortelę, „kai pasibaigė galimybės naudotis šeimos kortele terminas“.

Jeigu šeimos sudėtis ar kita teisę turėti kortelę suteikianti priežastis yra pasikeitusi, bet turėti kortelę vis dar turite teisę, reikia teikti prašymą išduoti naują šeimos kortelę, panaikinus galimybę naudotis ankstesne kortele, „kai pasikeitė šeimos kortelėje nurodyti duomenys ar šeimos kortelės turėtojų gyvenamoji vieta“. Nepateikus vieno iš šių prašymų, Jūsų kortelės galiojimas baigsis kortelėje nurodyto mėn.

Šeimos kortelė yra dokumentas, kuriame yra įrašyti asmenų duomenys ir gali būti siunčiamas tik registruotu paštu. Jei pateikėte prašymą gauti Šeimos kortelę ir SPIS sistema nurodytu jūsų paskyroje ir el.pašto adresu atsiuntė patvirtinimą, kad jūsų prašymas patvirtintas, ir kortelę turėtumėte gauti per 35 darbo dienas, bet praėjus šiam terminui jos negavote, kortelės ieškokite PAŠTO SKYRIUJE, kur laukia neįteiktos registruotos siuntos. Pašto poskyriuose neįteiktos registruotos siuntos yra saugomos 30 kalendorinių dienų. Jei ir ten nerandate - gali būti, kad ji jau grąžinta į SPPD, nes jos neatsiėmėte per nurodytą terminą. Tokiu atveju kreipkitės kortelės administruojančios institucijos nurodytais kontaktais.

Šeimos kortele gali naudotis kiekvienas šeimos narys, kurio vardas ir pavardė yra nurodyti Šeimos kortelėje. Kartu gali reikėti pateikti peržiūrai asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Vadovaujantis Šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo 18 punktu „Vienoje kortelėje nurodomi ne daugiau kaip 6 šeimos narių vardai ir pavardės.“ Kiekvienas šią kortelę turinčios šeimos narys gali gauti ir naudotis papildoma fizine ar virtualia Šeimos kortele.

Papildomos ir mobiliosios kortelės

Kiekvienas Šeimos kortelės turėtojas (šeimos narys) gali gauti ir naudotis papildoma Šeimos kortele, kol galioja pirma Šeimos kortelė. Papildoma kortelė yra lygiavertė pirmai fizinei kortelei ir visos nuolaidos galioja taip pat. Papildoma kortelė gali būti fizinė ir mobilioji (programėlė). Svarbu žinoti, kad už papildomos kortelės gamybą ir siuntimą reikia sumokėti. Nuo šiandien ji kainuoja 3,2 Eur. Užpildę prašymą, būsite informuoti, kad šią sumą reikėtų pervesti pavedimu į SPIS sistemoje nurodytą sąskaitą (Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, Swedbank, AB, sąskaitos numeris LT29 4040 0636 1000 0314, mokėjimo paskirtis - už papildomos kortelės gamybą ir siuntimą Vardenio Pavardenio kortelės turėtojo vardu). Papildomą kortelę šeima gaus per 35 darbo dienas nuo apmokėjimo. Jeigu pirma Šeimos kortelė negalioja ar teisė turėti Šeimos kortelę prarasta, prašymas gauti antrą ar paskesnę kortelę yra atmetamas.

Nenorintys papildomai mokėti už kortelės gamybą ir siuntimą turi teisę nemokamai naudotis mobiliąja programėle (Mobilia šeimos kortele). Šeimos kortelės programėlę gali turėti kiekvienas ją parsiusiuntęs į išmanųjį įrenginį. Mobilioji Šeimos kortelė gali būti tik papildoma ir turi būti pridėta prie Šeimos kortelės programėlės. Teisę ja naudotis turi kiekvienas šeimos narys, kuris įrašytas į pirmą fizinę Šeimos kortelę. Mobilioji programėlė - tai Android ir iOS programėlė išmaniajam telefonui arba planšetei, skirta rasti informaciją apie teikiamas lengvatas, privilegijas ar nuolaidas. Taip pat susikurti Mobiliąją Šeimos kortelę ir ja naudotis vietoj plastikinės Šeimos kortelės. Kai prašymas gauti fizinę Šeimos kortelę patenkintas, iš karto galite teikti prašymą SPIS Mobiliai šeimos kortelei gauti. Pridedant Mobiliąją šeimos kortelę, reikia įvesti gautą SPIS ar el. laišku QR kodą (prisijungimo raktą).

Nuolaidos ir partneriai

Lengvatas, privilegijas ar nuolaidas suteikia Šeimos kortelės partneriai - juridiniai asmenys, viešosios ar privačios įmonės ir įstaigos. Vienos nuolaidos ilgalaikės, jų galiojimo terminas nurodomas svetainėje skelbiamame kiekvienos privilegijos apraše. Kitos vienkartinio pobūdžio, skelbiamos Karšti pasiūlymai. Patikrinti kokios nuolaidos suteikiamos su Šeimos kortele galite tinklapyje Rasti nuolaidas ar Mobiliosios šeimos kortelės programos interaktyviame žemėlapyje, o nuolaidų vietas atpažinsite iš specialaus Šeimos kortelės ženklo.

Lietuvos kortelė jau pradėjo veikti Baltijos šalyse, kai atsakingos institucijos pasirašė susitarimą bendradarbiauti. Pavyzdžiui, Adventica parkas Rygoje jau skelbia, kad priima lietuvių šeimas tokiomis pat sąlygomis kaip ir latvių. Kai tik Šeimos kortelės Partneris nuspręs dalyvauti Baltijos šeimos kortelės programoje, visa informacija apie jo teikiamas privilegijas bus skelbiama Šeimos kortelės svetainėje. Kiekvienas Šeimos kortelės partneris teikia privilegijas pagal savo galimybes ir pasirinkimą. Todėl ar priimti ir kokiomis sąlygomis priimti Baltijos šalių šeimos kortelės turėtojus, sprendžia taip pat kiekvienas Partneris atskirai.

tags: #2013 #m #suteiktos #paslaugos #vaikams

• Teisiniai aspektai dėl vaiko globos
• Skaitykite apie legendinį anime fenomeną – Astro vaikį
• Atraskite nuotykių ir žinių pasaulį
• Želė su alaviju odai
• Akių problemos per nėštumą