Aborto situacija pasaulyje: statistika, etika ir pasekmės
Daugelis susiduriame su keistais, nepaaiškinamais dalykais, kuriuos vadiname mistika. Pasak anapusinio pasaulio žinovų, tai, ko negalime pamatyti plika akimi, paaiškinti moksliškai ir pasitelkę logiką, irgi yra tikra.
Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia, todėl dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti - mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi ir abortą vadina kaip logišką sprendimą panaikinti nepageidaujamas užuomazgas, prieš išsivystant gyvybei. Dalis žmonių pasisakančių prieš abortą yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti - dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.
Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) vis labiau pasisakė už savipagalbos naudojimą „seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių“, įskaitant abortus, srityje. Žmonių paruošimas įvairių sveikatos priežiūros aspektų valdymui gali suteikti jiems daugiau galių ir sumažinti įtampą profesionaliems paslaugų teikėjams, tačiau tai turi būti subalansuota su žalos, kurią sukelia nepakankama ar paini informacija arba piktnaudžiavimas vaistais, galimai ir labai nuodingais ar sukeliančiais priklausomybę, rizika.
Aborto samprata ir teisiniai aspektai
Abortas (lot. abortus, būt.l. dalyvis iš lot. abortus - persileidimas) - tai embriono, esančio moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi stadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo; kitur atlikus abortą (vadinamasis kriminalinis abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai.
Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 m. abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka.
Lenkijoje Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad abortas dėl eugeninių priežasčių prieštarauja Lenkijos Konstitucijai, nes diskriminuoja negimusį asmenį dėl jo sveikatos būklės ir pažeidžia Konstitucijos 38 straipsnio ginamą kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę. Nuo 1993 m. Lenkijoje galiojo įstatymas, leidžiantis abortą tais atvejais, kai nėštumas kelia grėsmę moters sveikatai ir gyvybei, arba yra didelė rimto ir nepagydomo vaisiaus apsigimimo tikimybė, ar kai nėštumas yra neteisėto veiksmo pasekmė.
2019 m. Lenkijoje buvo atlikta 1100 abortų, iš jų - 1074 abortai, kai perinataliniai testai arba kitos medicininės indikacijos rodė didelio rimto ir negrįžtamo vaisiaus apsigimimo tikimybę ar nepagydomos ligos, dėl kurios kilo grėsmė vaisiaus gyvybei, kas sudaro 97,63 proc. atvejų. 33 atvejais nėštumas buvo nutrauktas kaip keliantis grėsmę moters sveikatai ar gyvybei.
Pasekmės ir etiniai aspektai
Dirbtinis abortas gali būti pavojingas tiek fizinei, tiek ir dvasinei nėščiosios sveikatai. Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina riziką, kad įvyks stiprus kraujavimas, gimdos infekcija ir uždegimas, itin retai pasitaiko kiaušintakių nepraeinamumas (antrinis nevaisingumas) ir kt. Be to, gerokai padidėja priešlaikinių gimdymų rizika. Pirmojo nėštumo metu komplikacijų rizika yra didžiausia; dažniau pažeidžiami audiniai (ypač gimdos kaklelio, gali įplyšti gimda), itin retais atvejais vėlesnių nėštumų metu galimi persileidimai ir kitos komplikacijos. Juo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, juo didesnė komplikacijų rizika. Dėl aborto moteris gali jausti kaltę, dėl ko galimi nerviniai ir psichikos sutrikimai, depresija.
Viena moteris pasakojo, kad prieš metus teko nutraukti nėštumą. Ji turėjo dukrą, tačiau antrąsyk tapti mama nesiryžo, nes viena dviejų vaikų neužaugins. Kai po kelių mėnesių ginekologė atnešė tyrimų rezultatus ir ištarė, kad vaikelis gims su negalia, protiškai atsilikęs, moteris pamena, kad keliai sulinko. Vienu metu šmėkstelėjo mintis, kad mylės ir tokį, augins, nesvarbu, kad neturi nei vyro, nei tėvų. Vis dėlto ji ryžosi abortui - apėmė baimė, o kas pasirūpins dukra, jei ne ji. Dabar sau to negali atleisti. Po aborto atsitiktinai paaiškėjo, kad tyrimai buvo sumaišyti ir vaikelis būtų gimęs sveikas. Įvyko lemtinga klaida, tačiau bylinėtis neturėjo nei jėgų, nei pinigų. Puolė į depresiją, buvo sugniuždyta. Nors praėjo treji metai nuo tos klaidos, iki šiol negali užmigti naktimis, nes kaltės jausmas nežmoniškai graužia. Kiekvieną kartą sapnuoja negimusį sūnų.
Pasak PSO, medicininis abortas arba vaistų mifepristono ir misoprostolio naudojimas abortams sukelti vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant saugią, veiksmingą ir priimtiną abortų priežiūrą, nes sumažina kvalifikuotų chirurginių aborto operacijų tiekėjų poreikį ir prisidėjo prie užduočių perkėlimo ir dalijimosi bei efektyvesnio išteklių naudojimo.
Priežastys ir statistika
1993 m. Lenkijoje buvo priimtas šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatymas. Nuo minėto įstatymo įsigaliojimo abortų Lenkijoje nuolat mažėjo (nuo 789 1994 m. iki 124 - 2001 metais, o po to vėl pradėjo augti, kol 2014 m. aplenkė 1994 m. lygį. Šį abortų skaičiaus padidėjimą lėmė sveikatos priežiūros sektoriuje įdiegta perinatalinė diagnostika.
Lenkija ir taip yra absoliuti Europos lyderė pagal mažiausiai atliekamų abortų skaičių. 2018 m. duomenimis, 1 000 naujagimių Lenkijoje teko vos trys abortai. Palyginimui - Lietuvoje šis rodiklis buvo 147 abortai tūkstančiui naujagimių.
Šiuo metu Lietuvoje atliekama apie 7 tūkst. abortų per metus, per 100 iš jų - dėl medicininių indikacijų, likę - moters pageidavimu. Kasmet abortų skaičius mažėja. Specialistai šią tendenciją sieja su visuomenės išprusimo reprodukcijos srityje bei kontracepcijos būdų populiarėjimu.
Daugelyje šalių, kuriose abortai draudžiami, didelis nelegalių abortų skaičius kelia pavojų moterų sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui, Portugalijoje draudimo metais kasmet buvo atliekama per 20 tūkst. nelegalių abortų.
Krizinio nėštumo centrai ir prevencija
Lietuvoje kuriasi krizinio nėštumo centrai, kuriuos finansuoja valstybinės institucijos. Jie įsteigti tam, kad atkalbėtų moteris nuo nėštumo. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad bet kokios privalomos konsultacijos, privalomi laukimai, reikalaujant apgalvoti savo sprendimą, yra žmogaus teisių pažeidimas, kadangi sukuria barjerą pasirinkti tai, dėl ko jau nuspręsta.
PSO rekomenduoja imtis reguliavimo priemonių nuo pradžių - per lytinį ugdymą ir švietimą mokykloje, kvalifikuotas gydytojų paslaugas dėl šeimos planavimo ir prieinamą kontracepciją už prieinamą kainą.
Decoding World's toughest abortion laws | International News | WION
Kadangi dažniausiai abortai daromi dėl socialinių priežasčių - nėra lėšų išauginti dar vieną vaiką ir pan. - apsisprendimas pakeičiamas retai, tačiau bent jau medikai jaučiasi padarę viską. Pasak profesorės Rūta Nadišauskienė, abortų draudimas Lietuvoje iš esmės vargiai pakeistų gimstamumo statistiką, nes gimdyti nenorinčios moterys rastų ir legalių kelių nutraukti nėštumą, pavyzdžiui, taptų medicinos turistėmis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
