Neteisėtas vaiko išvežimas į užsienį: teisiniai ginčai ir tėvų atsakomybė
Skyrybos ir vaiko gyvenamosios vietos klausimai atneša nemažai iššūkių, ypač kai tėvai yra skirtingų valstybių piliečiai. Neretai pasitaiko, kad buvę sutuoktiniai susiranda naujus partnerius ir apsigyvena nebūtinai Lietuvoje. Šiuo klausimu įstatymas kalba vienareikšmiškai: bet kuris iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Jei tokio sutikimo nėra, tėvų ginčą dėl galimybės išvežti vaiką į užsienio valstybę sprendžia teismas.
Teisinis pagrindas ir Hagos konvencija
Lietuvoje tarptautinio vaikų grobimo bylos nagrinėjamos vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis IIa“ ir 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Pagal šią konvenciją, vaiko grobimu pripažįstamas ne tik vaiko išvežimas iš Lietuvos be abiejų ar vieno iš tėvų sutikimo, bet ir situacija, kai esant sutikimui laikinai išvežti vaiką, pavyzdžiui, atostogoms, vaikas vėliau negrąžinamas į Lietuvą.
Šiuose teisės aktuose įtvirtinti draudimai dėl tarpvalstybinio vaikų grobimo grindžiami pirmiausia vaiko tėvų sąžiningumu ir kultūra. Visgi, pažeidus minėtus draudimus, įsijungia tarptautinis teisinis pagalbos paliktajam tėvui mechanizmas. „Paliktasis“ tėvas gali pasinaudoti konvencijoje numatyta priverstinio pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę procedūra.
| Situacija | Teisinis vertinimas |
|---|---|
| Vaiko išvežimas be sutikimo | Laikomas neteisėtu vaiko išvežimu (grobimu). |
| Vaiko negrąžinimas po atostogų | Prilyginamas neteisėtam vaiko laikymui užsienyje. |
| Abiejų tėvų sutikimas | Teisėtas vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimas. |
Nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta: svarbiausias kriterijus
Tėvų pilietybė turi palyginti nedidelę reikšmę teismui sprendžiant ginčus dėl vaiko. Šiuo atveju gerokai svarbesnis aspektas - kurioje valstybėje yra vaiko ir tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta bendroji taisyklė - ginčus dėl vaiko turi nagrinėti tos valstybės teismas, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
Teismas vertina tokius kriterijus kaip:
- Gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo trukmė;
- Mokyklos ar darželio lankymo vieta;
- Vaiko kalbos žinios bei šeiminiai ir socialiniai ryšiai;
- Vaiko pilietybė.
Tėvų teisės ir pareigos po skyrybų
Tėvų teisės ir pareigos po skyrybų yra visiškai lygios, nebent teismo sprendimu nustatyta kitaip. Net jei teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, abu tėvai kartu toliau turi spręsti dėl vaiko ugdymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Kaip, beje, ir nuspręsti, kurioje šalyje gyvens vaikas. Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku yra tėvo, pas kurį gyvena vaikas, pareiga ir jis neturi teisės kliudyti kitam tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai tėvai klaidingai supranta „vaiko gyvenamosios vietos“ nustatymą kaip išskirtines globos teises. Tačiau tai nėra absoliuti teisė. Pavyzdžiui, vaiko turto administravimas reikalauja teismo leidimo, o vienašališkas sprendimas išvykti į užsienį nuolatiniam gyvenimui, pažeidžiant kito tėvo teises, dažniausiai baigiasi teismo nurodymu grąžinti vaiką į kilmės valstybę.
Svarbūs aspektai teismų praktikoje
Lietuvos apeliacinis teismas yra pabrėžęs, kad sprendžiant vaiko grąžinimo klausimą svarbiausia atsižvelgti į geriausius vaiko interesus bei jo teisę išsaugoti ryšį su abiem tėvais. Bylose dėl neteisėto išvežimo teismas nevertina, kuris tėvas yra „geresnis“, o sprendžia tik tai, ar vaikas nebuvo neteisėtai atskirtas nuo savo nuolatinės aplinkos. Visi ginčai dėl bendravimo tvarkos ar gyvenamosios vietos keitimo turi būti sprendžiami vaiko kilmės valstybėje, taikant abipusį sutarimą arba institucijų pagalbą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
