Asmens duomenų apsauga ir gimimo data: iššifravimas, teisinis reglamentavimas ir saugumo aspektai

Asmens duomenų apsauga yra esminė kiekvieno piliečio laisvių ir pagrindinių teisių garantavimo dalis. Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje, kur asmens duomenys, įskaitant gimimo datą, yra nuolat renkami, saugomi ir tvarkomi, gyvybiškai svarbu suprasti, kaip šie duomenys yra saugomi ir kokios yra asmenų teisės. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime asmens kodo struktūrą ir jame užkoduotą gimimo datą, teisinį asmens duomenų, ypač asmens kodo, tvarkymo reglamentavimą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, duomenų subjektų teises bei būtinąsias duomenų saugumo priemones.

Asmens kodas ir gimimo datos iššifravimas

Asmens kodas yra unikalus identifikatorius, suteikiamas kiekvienam Lietuvos piliečiui ir kitiems asmenims, registruotiems Lietuvoje. Jame užkoduota svarbi informacija, įskaitant ir gimimo datą. Lietuvoje asmens kodas sudarytas pagal standartą Lietuvos RST 1185-91 „Asmens kodas. Sudėtis ir struktūra“, įsigaliojusį nuo 1991 m. gruodžio 1 d. Tai yra unikali vienuolikos dešimtainių skaitmenų seka, žyminti asmenį ir naudojama duomenims apie jį kaupti valstybės tvarkomose duomenų bazėse.

Asmens kodas susideda iš 11 skaitmenų, kurių kiekvienas turi savo reikšmę. Pirmieji šeši skaitmenys nurodo asmens gimimo datą. Pirmieji du skaitmenys žymi gimimo metus, sekantys du - mėnesį, o paskutiniai du - dieną. Tačiau, norint teisingai interpretuoti gimimo metus, reikia atsižvelgti į asmens lytį, kuri nurodoma septintajame asmens kodo skaitmenyje.

• Pirmasis skaitmuo rodo gimimo šimtmetį ir asmens lytį:
  • 1 - XIX a. gimęs vyras
  • 2 - XIX a. gimusi moteris
  • 3 - XX a. gimęs vyras
  • 4 - XX a. gimusi moteris
  • 5 - XXI a. gimęs vyras
  • 6 - XXI a. gimusi moteris
• Septintasis asmens kodo skaitmuo nurodo asmens lytį ir gimimo amžių:
  • Vyrams: 1 arba 3 (gimę XIX amžiuje), 5 (gimę XX amžiuje), 7 (gimę XXI amžiuje).
  • Moterims: 2 arba 4 (gimę XIX amžiuje), 6 (gimę XX amžiuje), 8 (gimę XXI amžiuje).

Pavyzdžiui, jei asmens kodo pirmieji šeši skaitmenys yra 600102, o septintasis skaitmuo yra 5, tai reiškia, kad asmuo gimė 1960 m. sausio 2 d.

Paskutinius keturis asmens kodo skaičius parenka Gyventojų registro tarnyba. Yra ir specifinių asmens kodų atvejų:

• Asmens kodai, suteikiami vyresnio amžiaus žmonėms neprisimenantiems savo gimimo mėnesio ar dienos. Tokiuose koduose vietoje mėnesio ar dienos skaitmenų įrašomi 0.
• Asmens kodai prasidedantys 9. Tokiems kodams negalioja įprasto sudarymo taisyklės - nėra koreliacijos tarp gimimo datos ir kodą sudarančių skaitmenų, taip pat nėra kontrolinio skaičiaus. Visgi tokiems kodams galioja 11 skaitmenų taisyklė.

"Excel" įrankiai gimimo datoms ir amžiui apskaičiuoti

"Excel" gali būti naudingas įrankis, jei norite automatizuoti gimimo datos nustatymo procesą pagal asmens kodą ar kitoms su datomis susijusioms užduotims. Štai keletas pavyzdžių:

Datos formatavimas: Jei turite datą, kuri nėra tinkamai suformatuota, galite ją konvertuoti į datos formatą. Pavyzdžiui, jei turite skaičių 41642, "Excel" gali konvertuoti jį į datos formatą ir tai turėtų būti 2014-01-02.

Datos apskaičiavimas: "Excel" taip pat gali apskaičiuoti dienų skaičių tarp dviejų datų. Pavyzdžiui, formulė =A3-A2 apskaičiuoja dienų skaičių tarp dviejų datų A2 ir A3, t. y. 570. Taip pat "Excel" gali apskaičiuoti visų darbo dienų skaičių tarp dviejų datų. Pavyzdžiui, =NETWORKDAYS(A2;A3) apskaičiuoja visų darbo dienų skaičių tarp dviejų datų A2 ir A3, t. y. 107. Darbo dienomis nelaikomi savaitgaliai ir šventės.

Amžiaus apskaičiavimas: "Excel" gali padėti įvairiais būdais apskaičiuoti asmens amžių.

Asmens kodo svarba ir teisinis reglamentavimas

Asmens kodas yra itin svarbus kiekvieno asmens identifikacinis unikalus duomuo, pateikiantis daugiau informacijos nei tik gimimo data. Jo negalima pasikeisti, skirtingai nei telefono numerio ar el. pašto adreso. Dėl šios priežasties asmens kodo naudojimas turėtų būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai jo negalima pakeisti kitu identifikaciniu duomeniu.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyta, kad asmens kodas gali būti tvarkomas bet kuriuo iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo pagrindų - sutikimo, sutarties vykdymo, vykdant teisinę prievolę ir kt. Apskritai daugeliu atveju įmonės savo veikloje turėtų atsisakyti naudoti asmens kodą, pvz., išrašydamos sąskaitas faktūras. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str. aiškiai nurodyta, kokia informacija privalo būti nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, ir asmens kodo šiame sąraše nėra.

Asmens kodo tvarkymas būtų pateisinamas, jei jo reikia pildant pranešimus, ataskaitas, skirtas valstybės institucijoms. Pavyzdžiui, darbuotojų asmens kodo tvarkymas nėra perteklinis duomuo teikiant pranešimus „Sodrai“. Taigi vieno aiškaus sąrašo, kada asmens kodą galima naudoti, o kada ne, nėra. Dažniausiai asmens kodo naudojimas pateisinamas, kai vykdomi teisės aktuose nurodyti reikalavimai ar pildomos privalomos valstybės institucijų formos. Svarbu prisiminti, kad laikantis taisyklės tvarkyti tik tuos asmens duomenis, kurių reikia konkrečiam tikslui pasiekti, perteklinio duomenų tvarkymo bus išvengta.

Asmens duomenų apsaugos principai ir teisinė bazė

Duomenų apsauga - tai asmens laisvių ir pagrindinių teisių saugojimas tvarkant asmens duomenis. Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą; fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis įtvirtinta ir Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 16 straipsnyje. Šis straipsnis - tai teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimami duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.

Visoje ES galiojantys duomenų apsaugos reikalavimai išdėstyti Reglamente (ES) 2016/679, kuris paprastai vadinamas Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). BDAR taikomas ne tik visoms ES įsteigtoms organizacijoms, bet ir už ES ribų veikiančioms organizacijoms, kurios tiekia prekes ar teikia paslaugas ES arba kurios vykdo asmenų elgesio ES stebėseną. Asmens duomenų apsauga reglamentuojama ir Reglamentu (ES) 2018/1725 (ESDAR), kuriame išdėstyti ES institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms taikomi reikalavimai dėl asmens duomenų tvarkymo, atitinkantys aukščiausius BDAR nustatytus duomenų apsaugos reikalavimus.

Pagrindinės sąvokos

• Duomenų gavėjas - juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys.
• Duomenų tvarkytojas - juridinis ar fizinis (kuris nėra duomenų valdytojo darbuotojas) asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis.
• Duomenų valdytojas - juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Pavyzdžiui, darbdavys, kai tvarko savo darbuotojų asmens duomenis, arba viešoji įstaiga, kai kviečia visuomenės narius registruotis į renginius.
• Sutikimas - savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu.

Asmens duomenų tvarkymo principai

Asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Konkretūs asmens duomenų saugojimo terminai nustatomi atitinkamais dokumentacijos planais ir teisės aktais.

Asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tokius duomenis gali tvarkyti įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tinkamai įgyvendintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos priemonės duomenų subjekto teisėtiems interesams apsaugoti.

Duomenų teikimas

Asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis.

Duomenys teikiami į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis. Taip pat duomenys gali būti teikiami VšĮ Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui pagal sudarytas sutartis.

Specialūs duomenų tvarkymo atvejai

• Visuomenės informavimas: Asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais prižiūri žurnalistų etikos inspektorius.
• Sveikatos duomenys: Asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kt.) gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Tokie duomenys automatiniu būdu ar mokslinio tyrimo tikslais gali būti tvarkomi tik pranešus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
• Moksliniai tyrimai: Atliekant mokslinį tyrimą, asmens duomenys tvarkomi, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą. Be duomenų subjekto sutikimo asmens duomenys mokslinio tyrimo tikslais gali būti tvarkomi tik pranešus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Vaizdo stebėjimas

Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Skolininkų duomenys

Duomenų valdytojas turi teisę skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodą, teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Duomenys apie faktą, kad duomenų subjektas laiku ir tinkamai neįvykdė savo finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų, negali būti tvarkomi ilgiau negu 10 metų nuo įsiskolinimo padengimo dienos.

Duomenų subjekto teisės

Jūs, kaip duomenų subjektas (t. y. asmuo, kurio duomenys yra tvarkomi), turite plačias teises, siekiant užtikrinti savo asmens duomenų apsaugą. Šios teisės apima:

• Būti informuotam, kad jūsų asmens duomenys bus tvarkomi, ir kaip tai bus daroma.
• Gauti prieigą prie ECB tvarkomų jūsų asmens duomenų.
• Pataisyti neteisingus ar papildyti neišsamius asmens duomenis.
• Bet kada atšaukti sutikimą, kad jūsų asmens duomenys būtų tvarkomi, jeigu tokio sutikimo reikėjo.
• Apriboti savo asmens duomenų tvarkymą.
• Ištrinti savo asmens duomenis, dėl priežasčių, susijusių su jūsų konkrečiu atveju, nesutikti, kad jūsų asmens duomenys būtų tvarkomi.

Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Šis laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių.

Duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus.

Jeigu duomenų valdytojas abejoja duomenų subjekto pateiktų asmens duomenų teisingumu, jis privalo sustabdyti tokių duomenų tvarkymo veiksmus, duomenis patikrinti ir patikslinti. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas informuoti duomenų gavėjus apie duomenų subjekto prašymu ištaisytus ar sunaikintus asmens duomenis, sustabdytus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją būtų neįmanoma arba pernelyg sunku.

Duomenų subjektas turi teisę nesutikti (raštu, žodžiu ar kitokia forma), kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais.

Jeigu duomenų valdytojas įvertina duomenų subjekto savybes automatiniu būdu ir duomenų subjektas nesutinka su tokiu įvertinimu, jis turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl jo savybių įvertinimo.

Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi nustatytas terminas pateikti atsakymą.

Duomenų saugumo užtikrinimas

Duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Įmonės įgyvendina tinkamas organizacines ir technines priemones, kurios užkirstų kelią neteisėtai prieigai arba neteisėtam Duomenų subjekto duomenų panaudojimui.

Duomenų valdytojo, duomenų tvarkytojo ir jų atstovų darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jeigu šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai. Jie turi laikytis konfidencialumo principo ir laikyti paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jis susipažino vykdydamas savo pareigas, nebent tokia informacija būtų vieša pagal galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas. Taip pat, siekdami užkirsti kelią atsitiktiniam ar neteisėtam asmens duomenų sunaikinimui, pakeitimui, atskleidimui, ar bet kokiam kitam neteisėtam tvarkymui, darbuotojai turi saugoti dokumentus bei duomenų rinkmenas tinkamai ir saugiai bei vengti nereikalingų kopijų darymo. Duomenų subjektų dokumentai bei jų kopijos, finansavimo, buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės, archyvinės ar kitos bylos, kuriose yra asmens duomenų, saugomos rakinamose spintose arba seifuose.

Duomenų subjektams (fiziniams asmenims) siunčiami ar pateikiami spausdintiniai rašytiniai informacinio pobūdžio pranešimai apie duomenų subjektams (fiziniams asmenims) suteiktas paslaugas, duomenų subjektų (fizinių asmenų) prievoles, sutarčių su duomenų subjektais (fiziniais asmenimis) vykdymą, sąskaitos, darbdavio darbuotojui skirti atsiskaitymo lapeliai, individualūs komercinio pobūdžio pasiūlymai duomenų subjektams (fiziniams asmenims), kurių turinyje yra nurodomi duomenų subjektų (fizinių asmenų) asmens duomenys, įskaitant, tačiau neapsiribojant, duomenis apie asmens vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą, sumokėtus ar nesumokėtus mokesčius, mokėtojo kodą ar numerį, atsiskaitomosios knygelės numerį, privalo būti pateikiami uždaru pavidalu, ant kurio gali būti tik pašto paslaugoms būtina informacija, ir tokių pranešimų turinys gali būti matomas tik duomenų subjektui (fiziniam asmeniui), kuriam adresuojamas pranešimas, ar jo sutikimu trečiajam asmeniui, atidarius ar išpakavus pateiktą pranešimą.

Svetainės saugumas ir asmens duomenų apsauga

Kuriant interneto svetainę, kurioje renkami asmens duomenys, būtina užtikrinti jos saugumą. Svetainės saugumas priklauso nuo serverio, kuriame ji talpinama, saugumo ir nuo pačios svetainės programinio kodo. Svarbu pasirūpinti atsarginėmis kopijomis, ugniasiene (firewall), naudoti HTTPS protokolą ir SSL sertifikatą, pasirinkti saugius slaptažodžius ir autentifikavimą, bei reguliariai atnaujinti programinę įrangą.

• Atsarginės kopijos: Atsarginės kopijos neužtikrina svetainės saugumo, tačiau jas labai pravartu turėti, kad po saugumo incidento būtų galima greitai atkurti svetainę. Svarbu nepamiršti, kad atstatoma atsarginė kopija negarantuoja puslapio saugumo. Svetainės failai turėtų būti skenuojami nuolat ir ne rečiau kaip kartą per savaitę.
• Ugniasienė (firewall): Svetainės ir tinklo apsaugai labai svarbi ugniasienė. Tai kompiuterinė arba programinė įranga, kuri atlieka už jos esančių programų ar kompiuterių apsaugą. Svetainių ir serverių apsaugai turėtų būti naudojama WAF (Web Application Firewall) ugniasienė, kuri veikia panašiai kaip atvirkštinis tarpinis serveris, kuomet srautas pirmiausia turi pereiti per WAF, kad pasiektų svetainę ar serverį.
• HTTPS protokolas ir SSL sertifikatas: Jei puslapyje prašote lankytojų pateikti savo asmeninę informaciją, svarbu, kad jūsų puslapis būtų pasiekiamas saugiu HTTPS („Hypertext Transfer Protocol Secure“) protokolu. Svetainė HTTPS protokolu gali būti pasiekiama tuomet, kai jos domenui yra išduotas ir įdiegtas SSL (Secure Sockets Layer) sertifikatas.
• Saugūs slaptažodžiai ir autentifikavimas: Nesuteikite prisijungimo duomenų prie viso serverio ar administratoriaus teisių prie TVS, jei tai nėra būtina. Dar labiau svetainę galima apsaugoti prisijungimams prie jos administravimo dalies įjungus papildomą autentifikavimą (MFA/2FA). Prisijungimui prie serverio ar svetainės administravimo dalies svarbu naudoti saugius slaptažodžius. Slaptažodžiuose reikėtų vengti naudoti bendrinius žodžius ar asmeninę informaciją, tokią kaip gimimo data, šeimos narių vardai ir panašiai.
• Programinės įrangos atnaujinimas: Programinę įrangą reikia periodiškai atnaujinti. Svetainėje naudojamos programinės įrangos atnaujinimas yra ypač svarbus, jei svetainė yra sukurta su populiariomis TVS, tokiomis kaip WordPress, Joomla, Drupal ar panašiai. Kuo naudojama TVS yra populiaresnė, tuo didesnė grėsmė, kad laiku neatnaujinus naudojamos programinės įrangos, į puslapį bus įsilaužta.

Rizikos ir alternatyvūs identifikavimo būdai

Svarbu atkreipti dėmesį, kad viešai skelbiant asmens kodą ar kitus asmens duomenis, kyla rizikų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pastebi, kad piliečiams suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas. Šis duomuo yra vienas pagrindinių paieškos kriterijų valstybės informacinėse sistemose ir registruose, todėl jo neteisėtas tvarkymas gali sąlygoti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisės pažeidimą.

„Net ir paaiškėjus, kad žmogaus asmens kodas neteisėtai yra atskleistas ir paplitęs, jo ateityje asmuo negali pasikeisti. Būtent todėl asmens kodo tvarkymui keliami griežtesni reikalavimai, numatyti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme“, - pabrėžė inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Žinant asmens kodą, galima prisidengti svetimais duomenimis įvykdžius nusikaltimą ar padarius avariją, apsimetant, kad tapatybę patvirtinančio dokumento neturi. Pasikapsčius giliau ir sužinojus daugiau asmeninės informacijos apie konkretų žmogų, nusikaltėliai gali visa tai panaudoti ir tam, kad gautų finansinės naudos.

Kitos identifikavimo priemonės

Elektroninis parašas Lietuvoje taip pat yra svarbi identifikavimo priemonė. Elektroninio parašo patikimumas Lietuvoje garantuojamas valstybės lygiu, o pats skaitmeninio sertifikato naudojimas sukelia teisines pasekmes, pavyzdžiui, elektroniniu parašu pasirašyto ir elektroniniu būdu perduoto dokumento teisinė galia prilyginama ranka pasirašyto popierinio dokumento galiai. Kitaip nei naudojant kitas elektroninio identifikavimo priemones, informacinės sistemos gali be papildomų duomenų nustatyti skaitmeniniu sertifikatu pasinaudojusio asmens tapatybę - vartotojo duomenys įrašyti į patį sertifikatą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI)

Kaip vykdomas šis įstatymas, prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Ji atskaitinga Vyriausybei.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama šio įstatymo jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus, susijusius su šiame įstatyme jai nustatytų funkcijų atlikimu, yra nepriklausoma.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius yra valstybės tarnautojas - įstaigos vadovas, į pareigas priimamas konkurso būdu 5 metų kadencijai ir iš jų atleidžiamas Ministro Pirmininko Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo duomenų valdytojo kreipimosi dienos išduoda arba atsisako išduoti leidimą teikti asmens duomenis į trečiąsias valstybes.

tags: #asmens #apsaugos #gimimo #data

• Kaip pasiruošti naujagimio fotosesijai
• Biblijos pasakojimas apie Edeną mažiesiems
• Kaip kaupti vaiko ateičiai
• Išsamus vadovas apie pirmąsias kūdikio savaites