Nėštumo patologijos: veninis latakas A banga, priešlaikinis vandenų nutekėjimas ir gimdymas

Nėštumo patologijos apima platų spektrą būklių, kurios gali kilti tiek motinos, tiek vaisiaus organizme. Tai gali būti ir reprodukcinės sistemos ypatumai, ir įvairios komplikacijos nėštumo ar gimdymo metu. Gimdymo patologijos - tai gimdymo metu galinčios įvykti komplikacijos. Kai kurios gimdymo patologijos yra dažnesnės, kai kurios retesnės.

Norint suprasti nėštumo patologijas, svarbu žinoti apie moters reprodukcinės sistemos veikimą. Vaizduojama moters reprodukcinė sistema. Kiaušialąstės bręsta ir pilnai vystosi kiaušidėse iki ovuliacijos. Vėliau kiaušialąstė patenka į kiaušintakį, kuriuo keliauja į gimdą. Šis procesas yra valdomas hormonų. Hipofizė yra svarbi endokrininė liauka, esanti galvos smegenyse. Čia yra gaminama dauguma lytinius hormonus reguliuojančių tropinių hormonų. Tropiniai hormonai yra transportuojami krauju į organus, kuriuos atitinkamai veikia.

Gimdymo eiga ir galimos komplikacijos

Gimdymas yra sudėtingas procesas, skirstomas į kelis laikotarpius. Pirmasis laikotarpis prasideda pirmaisiais reguliariais sąrėmiais ir pasibaigia visišku gimdos kaklelio atsivėrimu. Šiuo laikotarpiu gimdos kaklelis lyginasi, o jo vidiniai bei išoriniai žiomenys atsidaro tiek, kad vaisius galėtų praslinkti. Svarbiausias vaidmuo šiame etape atitenka sąrėmiams. Jų metu susitraukinėja gimdos sienelės lygieji raumenys, kurie nepriklauso nuo moters valios. Susitraukimai sukelia skausmą. Gimdos raumenims susitraukinėjant, spaudimas pereina į vaisiaus vandenų pūslę, kuri įsitempia ir spraudžiasi į gimdos kaklelio vidinius žiomenis, tokiu būdu juos plėsdama. Vaisiaus vandenų pūslė, spausdamasi į gimdos kaklelį, dirgina jos nervų galūnėles taip stiprindama sąrėmius. Pirmą kartą gimdančių moterų atsivėrimo procesas skiriasi nuo pakartotinai gimdančiųjų.

Gimdos kakleliui atsivėrus pakankamai, prasideda antrasis gimdymo laikotarpis - laiko tarpas nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus užgimimo. Pirmą kartą gimdančioms jis trunka 2-4 valandas, pakartotinai gimdančioms - iki 2 valandų. Plyšus vaisiaus vandenų pūslei ir nutekėjus priekiniams vandenims, galvutė dar labiau prisispaudžia prie gimdos sienelių ir jas dirgina. Pradžioje, nutekėjus vandenims, sąrėmiai 10-15 minučių nutrūksta, kol gimdos raumenys prisitaiko prie sumažėjusio gimdos tūrio. Šiuo momentu prie gimdymo eigos prisideda ir susitraukinėjantys pilvo preso raumenys, didinantys sąrėmių jėgą. Refleksiškai susitraukinėjantys raumenys sukelia norą stangintis.

Trečiasis gimdymo laikotarpis prasideda užgimus vaisiui ir baigiasi placentos pasišalinimu. Paprastai vaisiui pasišalinus, gimdoje lieka tik placenta ir dangalai, todėl gimda sumažėja ir pasidaro rutulio formos. Sąrėmiai trumpam išnyksta, bet paskui vėl prasideda. Jų dėka placenta atšoka, o susitraukinėjantys pilvo raumenys padeda ją išstumti iš gimdymo takų. Placentiniu laikotarpiu gimdyvė netenka iki 250 ml kraujo.

Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas

Viena iš nėštumo patologijų yra priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, lotyniškai žinomas kaip defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis. Tai vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Šios patologijos dažnis - 7-12 proc. Vaisiaus vandenys nuteka, kai susilpnėja vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumas. Didėjant nėštumui, dangalai tempiasi, jų ląstelės plokštėja.

Diagnostika ir priežiūra:

• Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą.
• Esti teigiamas kristalizacijos testas, užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas).
• Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti.
• Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis.

Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą 2-4 kartus per dieną, leukogramą, CRB - kasdien, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį. Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas. Kai vaisius išnešiotas, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimdymo veikla per 24 valandas prasideda 80-90 proc. moterų, o kai neišnešiotas - 50 proc. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, gali iškristi virkštelė ar smulkiosios vaisiaus dalys, galima placentos atšoka, vaisiaus plaučių hipoplazija.

Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinis gimdymas, partus praematurus, - tai gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos). Naujagimio svoris tokiu atveju paprastai būna 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc. Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis.

Skiriamos dvi priešlaikinio gimdymo fazės: latentinė ir aktyvioji. Aktyviajai fazei, partus praematurus incipiens, būdingi 3 ir daugiau reguliarūs gimdos susitraukimai per 30 minučių, skatinantys trumpėti (80 proc.) ir (ar) plėstis gimdos kaklelį (3 cm).

Būklės vertinimas ir gydymas:

• Kai vaisiaus dangalai neplyšę, tiriama pro makštį, įvertinama gimdos kaklelio būklė.
• Kai vaisiaus vandenys nutekėję, pro makštį tiriama tik tada, kai yra aktyvi gimdymo veikla.
• Vaisiaus būklė vertinama skaičiuojant vaisiaus judesius, širdies veiklą klausant akušeriniu stetoskopu, užrašant netiesioginę vaisiaus kardiotokogramą, atliekant ultragarsinį vaisiaus tyrimą.
• Ultragarsu galima įvertinti ir gimdos kaklelio ilgį, vidinių žiomenų atsidarymą.

Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, skiriamas lovos režimas, raminamųjų, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, brandinami vaisiaus plaučiai.

Genetinės apžiūros ir vaisiaus anomalijų diagnostika

Vaisiaus anomalijos yra dar viena svarbi nėštumo patologijų sritis. Pavyzdžiui, genetinės apžiūros metu nustatyta 3.4 sprando raukšlė, joje matomos pertvaros diagnozė - cistinė higroma. Ankstyva ir tiksli diagnostika yra itin svarbi.

Diskutuojant apie genetinius tyrimus, dažnai minimi NIPT (neinvazinis prenatalinis testas) ir VVT (vaisiaus vandenų tyrimas). Yra teigiama, kad NIPT nėra tikslus tyrimas, ir kad VVT gali užtikrinti teisingesnius rezultatus, NIPT visgi turi paklaidą. Todėl visada pamačius, jog kažkas vaisiui nėra gerai, daromi tikslūs VVT tyrimai, kurių jau užginčyti niekas negali. NIPT dažnai klysta, yra daug pavyzdžių, o VVT tiksliai pasakys, jei kas negerai. Tikrai taip, yra tikrai ne vienas atvejis, kai VVT paneigė per echo matomas indikacijas.

Vis dėlto, yra ir kitokių nuomonių. Deja, kai kurie teiginiai gali būti klaidingi. Atvejų daugėja, kuomet NIPT parodė idealų rezultatą, bet mažylis gimė su Dauno sindromu. Labai aiškiai rašoma, kad NIPT netiria Dauno sindromo galimybės iš placentos. Dėl to ir lieka tas 1 %. NIPT tiesiog rodo galimas ligas iš kraujo. Jis neklysta, tik ne viską tiria.

NIPT ir VVT tyrimų palyginimas

tags: #nestumo #ptologijos #pro #venini #lataka #potologija

• Kodėl svarbu sekti pasakas vaikams
• Atraskite Rūtos Mikelkevičiūtės džiaugsmingą motinystę
• kaip originaliai švęsti dvynukų gimtadienį
• Kokybiški ECCO batai vaikams
• Kaip išsirinkti kombinezoną vaikui