Pagalbinio apvaisinimo (IVF) procedūra: nuo pasiruošimo iki sėkmės galimybių

IVF (in vitro fertilizacija) - tai pagalbinio apvaisinimo metodas, dar vadinamas apvaisinimu mėgintuvėlyje. Pasiruošimo procedūrai metu vaistais stimuliuojama kiaušidžių funkcija, tuomet procedūros metu paimamos kiaušialąstės ir spermatozoidai, jie apvaisinami laboratorijoje - iš jų sukuriami embrionai, kurie vėliau perkeliami į moters gimdą.

Pasiruošimas IVF procedūrai

Prieš pradėdamas pagalbinį apvaisinimą, gydytojas aptars jūsų ligos istoriją ir šeimos kūrimo tikslus, taip pat atliks reikiamus tyrimus, kad sudarytų individualų gydymo planą. Tai dažniausiai apima kraujo tyrimus bei transvaginalinį ultragarso tyrimą, siekiant nustatyti jūsų kiaušidžių rezervą (kiaušialąsčių kiekį kiaušidėse) ir įvertinti, kaip jūsų kūnas reaguos į vaistus. Partneriui atliekami spermos tyrimai, kadangi spermos kokybė yra svarbus faktorius procedūros sėkmei.

IVF ciklo eiga

IVF ciklo metu tie patys hormonai, kuriuos organizmas gamina natūraliai, suleidžiami didesnėmis dozėmis, siekiant paskatinti kiaušides gaminti daugiau kiaušialąsčių nei įprastai. Gydytojas stebi kiaušidžių stimuliaciją (kraujo tyrimai ir transvaginalinis ultragarsas), kad pamatytų, kaip jūsų kiaušidės reaguoja į vaistus ir ar nereikia koreguoti dozės. Kai kiaušidžių folikulai, kuriuose yra kiaušialąstės, pasiekia tam tikrą dydį, atliekama paskutinė injekcija, kad būtų užbaigtas kiaušinėlių augimas.

Partneris pateikia spermos mėginį punkcijos (kiaušialąstės paėmimo) rytą.

Kiaušidžių punkcija, tai procedūra, kurios metu, taikant bendrąją nejautrą, ultragarso kontrolėje per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Kiaušialąsčių paėmimas yra minimaliai invazinė procedūra, kuri paprastai trunka mažiau nei 15 minučių.

Laboratorinis apvaisinimas ir embrionų auginimas

Vaisingumo laboratorijoje embriologas, naudodamas didelio galingumo mikroskopą, kiaušialąstes patalpina į specialias terpes, esančias mėgintuvėlyje ir sulašina paruoštą spermą. Kiaušialąstės apvaisinamos natūraliai, tai yra kiaušialąstė ir vienas spermatozoidas susilieja taip, kaip tai įvyktų ir moters kūne. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, tam tikroje temperatūroje ir drėgmėje. Neretai pagalbinio apvaisinimo metu naudojama intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI). ICSI metu embriologas labai plona adata į kiekvieną kiaušialąstę suleidžia vieną sveiką spermatozoidą, kad būtų pradėtas apvaisinimas.

Po apvaisinimo embrionai auginami laboratorijoje specialiuose inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros, dujų ir drėgmės režimas. Įkėlimui į gimdą parenkamas geriausios kokybės embrionas. Jei yra papildomų gyvybingų embrionų, kurie nenaudojami perkėlimo metu, jie gali likti užšaldyti vėlesniam naudojimui.

Nevaisingumo statistika ir pagalbinio apvaisinimo vaidmuo Lietuvoje

Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Remiantis pasauline statistika, moterų nevaisingumas siekia 30-40 procentų, vyrų nevaisingumas - 30 procentų, dar 20 procentų sudaro abiejų partnerių nevaisingumas, o likę 10 - 20 procentų yra neaiškios kilmės nevaisingumas.

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūros vykdomos jau 24 metus ir daugybei porų padėjo susilaukti vaikų net nustačius kažkurios pusės nevaisingumą.Dėl to, 2016 metais buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, sukūręs naujas galimybes nevaisingoms poroms.Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino embrionų donorystę.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti.

Nors dirbtinis apvaisinimas taikomas jau 20 metų, jis vis dar neįteisintas įstatymu ir, skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, nekompensuojamas. Tačiau Valstybė šioms poroms kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF).

Embrionų donorystė ir jos sąlygos

„Embrionų donorystė - tai embriono perkėlimas į moters organizmą, kai embrionui sukurti nebuvo panaudotos tos moters lytinės ląstelės. Lietuvoje ši procedūra yra dar sąlyginai nauja, tačiau aukščiausios kvalifikacijos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai yra pasirengę prisidėti prie naujų gyvybių atsiradimo šiame pasaulyje“, - teigia Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius. Pasak jo, embrionų donorystė yra nauja galimybė patiems susilaukti vaikų. Vaiką pagimdžiusi moteris yra biologinė jo mama, nors genetinio ryšio su juo neturi, rašoma pranešime spaudai.

Įprasto pagalbinio apvaisinimo atveju, laboratorijoje embrionų kai kuriais atvejais būna sukuriama kiek daugiau, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri negali sukurti savo embrionų dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių. Statistiškai, apie pusės porų likę embrionai po pagalbinio apvaisinimo yra šaldomi, tad lytinių ląstelių bankuose jų yra sukaupta nemažai.

Pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. Eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams.

Mičiai ir faktai apie IVF

Kontraceptikai ir nevaisingumas

Manoma, kad kontraceptikų vartojimas sukelia nevaisingumą. Tai yra netiesa. Remiantis moksliniais argumentais, atlikti tyrimai, kurių metu buvo tirtos populiacinės moterų grupės ilgą laiką vartojusios įvairius kontraceptikus ir nevartojusios niekada, neparodė tiesioginio ryšio. Vartojimas per pastaruosius kelis metus sumažėjo beveik ketvirčiu, tačiau nevaisingumas kiekvienais metais nenumaldomai auga.

Pagalbinio apvaisinimo poveikis moters sveikatai

Kalbama, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Tai vėlgi yra mitas, nes nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Tačiau priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika. Pavyzdžiui, moterys kurios yra nevaisingos dėl tam tikrų hormoninių sutrikimų, turi padidintą riziką sirgti kiaušidžių, gimdos gleivinės ar krūtų vėžiu.

Amžius ir vaisingumas

Žiniasklaida, nuolatos rašanti apie tai, kaip vaikų susilaukė 50-ties ar dar vyresnio amžiaus moterys, labai prisideda prie neteisingos nuomonės formavimo. Iš tiesų vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų.

Ar reikia kelių IVF procedūrų?

Internetiniuose portaluose diskutuojančios moterys tikina, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą iš pirmo karto pastoti nepavyks - reikia bent dviejų ar kelių procedūrų. Tai irgi yra netiesa. Suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis, nei rezultatas po pirmos procedūros. JAV buvo tirta apie 250 tūkstančių moterų grupė, kurios per 5 metus atliko analogišką kiekį pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Moterų iki 30 metų amžiaus grupėje suminis pastojimo rezultatas buvo 78 procentai, tuo tarpu, kaip minėjau, toje pačioje amžiaus grupėje tikimybė pastoti po 1 procedūros siekia 50 procentų.

Ar po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai „kitokie“?

Visada sunku nuspėti, ko žmonės tikisi ir ką jie turi omenyje sakydami „kitokie“. Jei baiminamasi didesnės apsigimimų rizikos, tai jos tikrai nėra. Tiesa, po tam tikrų labai sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, intracitoplazminės spermatozoido injekcijos („ICSI“), esant labai žymiems vyro spermos pakitimams, smulkiųjų anomalijų ar tam tikrų organų sklaidos trūkumų gali būti 1-2 procentais daugiau. Daugiausia tai yra inkstų, šlapimo takų, lytinės sistemo organų ir širdies bei kraujagyslių pakitimai, bet tai, kaip minėjau, tėra mažosios anomalijos.

Dažnai galvojama, kad po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi ir jiems reikės taikyti tas pačias procedūras. Realybė paneigia ir šį mitą. Nevaisingumas nėra paveldimas. Jei jūsų mama sunkiai pastojo, visiškai nereiškia, kad taip bus ir jums.

Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Kita verta, šiems vaikais, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami.

Nėštumo eiga ir galimos komplikacijos po IVF

Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Dažnai tai jos sieja su tuo, kad dėl įvairių intervencijų organizmas vėluoja tinkamai pasiruošti nėštumui ir gimda nespėja plėstis taip greitai, kaip vaisius, juolab kad dirbtinio apvaisinimo metu dažnai užsimezga dvynukai.

Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai.

„Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo. Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei moteris pilve neturėjusi jokių operacijų, neturėtų būti skausmų. Jei nepastojimo priežastis - kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti. Tačiau tai vėlgi nepriklauso nuo pastojimo būdo, o nuo anatomijos“, - aiškino G. Bogdanskienė.

Pasak jos, jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai.

Širdies ydos ir pagalbinis apvaisinimas

Neseniai atliktame tyrime nustatytas ryšys tarp pagalbinio apvaisinimo technologijų, pavyzdžiui, apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF), ir padidėjusios įgimtų vaikų širdies ydų rizikos. Tyrimo duomenimis, dirbtinio apvaisinimo būdu pradėti vaikai turi 36 proc. didesnę riziką susirgti tam tikromis širdies ydų formomis. Šie apsigimimai, kurie gali būti įvairaus sunkumo, kelia didelę riziką, ypač daugiavaisio gimdymo atveju, kuris dažnesnis taikant pagalbinį apvaisinimą.

Geteborgo universiteto akušerijos ir ginekologijos docentė Ulla-Britt Wennerholm vadovavo tyrimui, paskelbtam žurnale „ Human Reproduction“. Jos komanda išanalizavo daugiau kaip 7,7 mln. kūdikių, gimusių Švedijoje nuo 1990 iki 2007 metų. Rezultatai parodė, kad nors bendra širdies ydų rizika tarp ART būdu pradėtų kūdikių išlieka palyginti nedidelė, jų paplitimas siekė 1,84 proc., palyginti su 1,15 proc. Rizika buvo dar didesnė daugiavaisio gimdymo po pagalbinio apvaisinimo atveju - 2,47 %, palyginti su 1,62 % vienvaisio gimdymo atveju. Wennerholm pabrėžė, kad nustačius didžiausią riziką patiriančius vaikus būtų lengviau nustatyti ankstyvesnę diagnozę ir tikslingesnį gydymą.

Emociniai ir finansiniai aspektai

Pastojus po technologinių dalykų išsaugoti nėštumą iš tiesų sunkiau - čia susideda įvairūs dalykai: emociniai, finansiniai, pasaulėžiūriniai ir pan. Pacientų lūkesčiai yra dideli, jie tikisi 100 proc. sėkmės, todėl, kai iškart nepavyksta, nusivilia.

Tai turbūt geriausia patirtis gydymo įstaigoje, kokią esu turėjusi. Viskas labai patinka. Puikus gydytojos Rasos Dargienės bendravimas, išsamus paaiškinimas viso apsilankymo metu į bet kokį klausimą. Profesionalumas ir savo darbo išmanymas. Man patiko klinikos vieta, taip patiko gydytojas Gricius. Jis yra konkretus, pasako, kaip yra, ir pasako, ko toliau reikia norint pasiekti tam tikrą rezultatą. Labai profesionalus, atidus ir išklausantis gydytojas Žydrūnas Žėba. Įsigilinantis į situaciją, skiriantis pakankamai laiko konsultacijai, atsakantis konkrečiai ir aiškiai į visus klausimus. Maloni atmosfera tik atėjus į kliniką, personalas paslaugus, malonus.

Esame šalia kiekviename žingsnyje. Viskas visada labai tvarkinga, gydytojai atsako į klausimus ir rūpinasi gydymo eiga.

tags: #ivaikinimas #salygosdu #ivf #nesekmingi

• Tualeto dangtis su laipteliu vaikams
• Kūdikių termo šaukštelių svarba
• Inovatyvus ikimokyklinis ugdymas
• Vaikų ir tėvų anketos
• Visuomenės požiūris į abortus