Vaiko globa: teisinis reguliavimas ir praktiniai aspektai
Vaiko globa yra svarbus teisinių ir socialinių santykių tarp vaikų ir juos globojančių asmenų aspektas. Šiame straipsnyje nagrinėsime Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius vaiko globą, bei aptarsime praktinius klausimus, su kuriais susiduria globėjai ir vaikai.
Kas yra vaiko globa?
Globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinoji vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai.
Teisinis reguliavimas
Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, tėvų teisės ir pareigos nėra perleidžiamos, išskyrus atvejus, kai atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia yra laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas atskirtas nuo tėvų įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas savivaldybės mero sprendimu.
Savivaldybės mero sprendime dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma:
- institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data,
- vaiko globos (rūpybos) rūšis,
- vaiko globėjas (rūpintojas), budintis globotojas, kai vaiko globa (rūpyba) nustatoma globos centre,
- globojamas (rūpinamas) vaikas,
- vaiko globos (rūpybos) vieta,
- institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą,
- kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui.
Jei tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), globėju (rūpintoju) arba budinčiu globotoju skiriamo fizinio asmens duomenys šio asmens rašytiniu prašymu ir (ar) vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatančio subjekto sprendimu gali būti neatskleidžiami vaiko tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos vaikas neteko.
Tėvų pareigos ir teisės
Tėvų pareigos atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigos atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigų galiojimo trukmę ir taikymo sritį gali pakeisti tik teismas. Tėvų pareigas tėvai vykdo atsižvelgdami į vaiko interesus. Prieš priimdami sprendimą, darantį poveikį vaiko interesams, tėvai pateikia vaikui visą informaciją, kurios reikia, kad jis galėtų susidaryti savo nuomonę atitinkamu klausimu ir išsakyti ją savo tėvams; ši nuostata netaikoma, jeigu vaikas arba negali tinkamai priimti informacijos, arba negali susidaryti savo nuomonės, arba negali jos išsakyti savo tėvams. Tėvai ypatingą dėmesį skiria vaiko nuomonei ir, priimdami sprendimą, atsižvelgia į ją. Su vaiko asmeniu susijusias tėvų pareigas tėvai vykdo vaiko išsivystymo lygį atitinkančiu būdu ir apimtimi. Iki vaikas tampa veiksnus, jo tėvai turi teisę vadovauti vaikui ir šiuo tikslu taikyti jo vystymosi gebėjimus atitinkančias auklėjimo priemones, įskaitant ribojimus, kuriais siekiama apsaugoti vaiko moralinius įsitikinimus, sveikatą ir teises, taip pat kitų asmenų teises ir viešąją tvarką. Vaikas privalo paisyti šių priemonių.
Tėvai turi pareigą ir teisę atstovauti vaikui teismo bylose, kuriose vaikas neturi procesinio veiksnumo. Tėvai vaikui atstovauja kartu, tačiau kiekvienas iš tėvų gali veikti atskirai; jeigu vienas iš tėvų, spręsdamas vaiko ir sąžiningos trečiosios šalies klausimą, veikia savarankiškai, laikoma, kad jis veikia su kito iš tėvų sutikimu.
Tėvai turi pareigą ir teisę valdyti vaiko turtą, visų pirma tinkamai jį administruoti. Jie privalo saugiai tvarkyti lėšas, kurios gali būti laikomos nereikalingomis siekiant padengti su vaiko turtu susijusias išlaidas.
Jeigu tėvas (motina) pažeidžia pareigą tinkamai rūpintis vaiko turtu, jis (ji) solidariai kompensuoja vaiko patirtus nuostolius. Jeigu tėvai nesutaria esminiais vaiko turto valdymo klausimais, teismas tokius klausimus išsprendžia vieno iš tėvų prašymu.
Globėjų teisės ir pareigos
Budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.
Globėjų šeima - tai vaiko priežiūra, tačiau ji nereiškia, kad į kitą vaiką bus žiūrima kaip į savo, kaip būna įvaikinimo atveju. Augindama vaiką, globėjų šeima tinkamai įgyvendina tėvų teises ir pareigas. Globėjų šeima privalo ir yra įgaliota priimti sprendimus tik dėl vaiko kasdienių reikalų, atstovauti vaikui tvarkant tuos reikalus ir valdyti vaiko turtą. Globėjų šeima turi informuoti vaiko tėvus apie su vaiku susijusius esminius dalykus.
Laikinosios globos ypatumai
Tėvai, išvykdami iš Lietuvos ir palikdami savo vaikus pasirinktiems asmenims (tai gali būti seneliai, kiti artimi giminaičiai ir pan.) ne ilgesniam kaip aštuoniolikos mėnesių terminui nuo išvykimo, prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo turi pateikti prašymą savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai dėl laikinosios globos nustatymo. Tai svarbu, nes tėvai, fiziškai neturėdami galimybių pasirūpinti savo vaikų poreikiais ir interesais, turi sudaryti tinkamas sąlygas tai padaryti kitiems asmenims.
Taigi, jeigu tėvai sugeba pasirūpinti, jog vaikai, atostogaudami pas senelius, bus saugūs, sveiki ir laimingi, jokių įgaliojimų ir leidimų nereikia. Bet išvykę į užsienį (net ir savaitei, dėl savo pačių ramybės ir vaikų saugumo) ir palikę vaikus prižiūrėti kitiems asmenims, patys neturėdami sąlygų operatyviai pasirūpinti savo vaikų interesais (sutikite, nelaimė gali nutikti ir per vieną dieną), tėvai privalo tai įgyvendinti teisiškai - pasirūpinti laikinąja vaikų globa tėvų prašymu.
Laikinosios globos tėvų prašymu įforminimas yra tėvų teisė ir tai reikalinga įgyvendinti tik atvejais, kai norima gauti tas paslaugas, kurioms reikia tėvų sutikimo - medicinos įstaigose (jei asmuo nenurodytas, kaip galintis gauti medicininius duomenis), keičiant mokyklą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir kt. Jei buvimo pas senelius metu kitoms įstaigoms nereikalingas tėvų raštiškas patvirtinimas, dokumentų forminimas nėra būtinas.
VTAS specialistai netikrina, nevaikšto po namus savo iniciatyva, tik reaguoja į pranešimus. Teisės aktai nedraudžia palikti vaiko atostogoms pas senelius, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, kuriam laikotarpiui ir kokiu tikslu vaikas yra paliekamas, ar tai yra trumpas atostogų laikotarpis, ar vaiko atidavimas prižiūrėti kitiems asmenims ilgesniam laikui, ar vaiko tėvai jo buvimo pas senelius laikotarpiu teikia vaikui išlaikymą, bendrauja su vaiku telefonu ar kitomis priemonėmis ir kt. aplinkybės.
Teisės aktų taikymo praktika ir siūlomi pakeitimai
Vyriausybė yra pritarusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtai neigiamai išvadai liberalų parlamentaro Vitalijaus Gailiaus siūlomiems Civilinio kodekso bei Notariato įstatymų pakeitimams. Jie numato, kad ne tik tėvai, bet ir globėjai turėtų galimybę sudaryti sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, šiems pasiūlymams gegužę po pateikimo pritarė Seimas.
Dabar Civilinis kodeksas reglamentuoja, kad tik tėvai be išankstinio teismo leidimo neturi teisės perleisti, įkeisti vaikų turto. Įstatymai taip pat numato, jog sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, notaras tvirtina tik tada, kai tėvai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus. Į abi šias nuostatas V. Gailius siūlo įtraukti globėjus.
Seimo nario teigimu, galiojantys įstatymai lemia tai, jog globėjai išeikvoja gerokai daugiau laiko sąnaudų nei tėvai siekdami užtikrinti geriausius vaiko interesus tvarkydami ir naudodami vaiko turtą, o geriausias to pavyzdys - palikimo priėmimas arba atsisakymas priimti palikimą vaiko vardu.
Šiuo metu norėdami vaiko vardu priimti ar atsisakyti palikimo be išankstinio teismo leidimo kreiptis į notarą gali tik tėvai, todėl, pasak liberalo, dažnu atveju notarai globėjams nurodo kreiptis į teismą vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis su prašymu išduoti teismo leidimą, o šie atsisako prašymus tenkinti bei nukreipia atgal į notarus. V. Gailiaus teigimu, tokie procesai taip pat reikalauja globėjo finansinių sąnaudų, nes prašymai dėl termino atnaujinimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, taip pat proceso metu gali būti reikalinga mokama teisininkų konsultacija.
Pasak liberalo, priėmus įstatymų projektus būtų užtikrintas vienodas teisės aiškinimas bei taikymas, sumažės teismų krūvis, bus pašalintas teisinis vakuumas.
SADM parengtoje išvadoje teigiama, kad problema kyla ne dėl nepakankamo reglamentavimo, o dėl teisės aktų taikymo praktikoje. „Tai gali būti spręstina teisminės praktikos formavimu, aiškinamųjų rekomendacijų ar metodinės pagalbos priemonėmis, o nekeičiant pačių teisinių saugiklių, kurie yra svarbūs užtikrinant globojamo vaiko interesus“, - rašoma išvadoje.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad vaiko globa nėra alternatyvi tėvystės forma, todėl už tinkamą globą ir jos priežiūrą atsakinga valstybė. „Teisinis reguliavimas užtikrina didesnės atsakomybės ir kontrolės principą, kai vaiko vardu veikia ne tėvai, o tretieji asmenys - globėjai, ir yra svarbi apsaugos priemonė, užkertant kelią galimam piktnaudžiavimui ar neapdairiems sprendimams“, - teigiama išvadoje. Pasak SADM, Civiliame kodekse numatyti saugikliai yra aktualūs, kai sprendžiami klausimai dėl sandorių, galinčių turėti didelę įtaką vaiko gyvenimo kokybei. Ministerijos teigimu, teismo leidimo išdavimas, susijęs su vaiko turtu, neturi būti laikomas pertekliniu, o kaip tik užtikrina papildomą apsaugos lygį. SADM teigimu, pritarus liberalo siūlymams, būtų sukurtas prieštaringas teisinis reguliavimas ir tai iškreiptų Civilinio kodekso sisteminę struktūrą bei teisinio reguliavimo logiką.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
