Nėštumo požymiai ir ultragarso tyrimo svarba vaisiaus vystymuisi stebėti

Kiekviena moteris, įtardama nėštumą, atidžiai stebi savo kūno pokyčius. Pagal tam tikrus savijautos pokyčius moteris gali įtarti esanti nėščia. Todėl yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai, kuriems atsiradus galima įtarti arba patvirtinti nėštumą.

Nėštumo požymių įvertinimas

Be abejonės, nesulaukus sekančių mėnesinių pirmos dienos ir įtariant galimą pastojimą, moteris turėtų vaistinėje įsigyti nėštumo testą ir jį atlikti. Teigiami nėštumo testai yra susiję su padidėjusiu chorioninio gonadotropinio hormono kiekiu nėščiosios organizme. HCG tyrimas rodo augantį nėštumą ir teigiamas rezultatas jau nuo 14 mIU/ml gali patvirtinti ankstyvą nėštumą.

Abejotini nėštumo požymiai - pykinimas ir vėmimas, vomitus matutinus, vaisiaus judesių jutimas. Dažnas šlapinimasis, nuovargis, išnykusios mėnesinės, krūtų pokyčiai, pakitusi makšties gleivinės spalva, intensyvesnė odos pigmentacija ir nėštumo drūžės, striae gravidarum, leidžia įtarti nėštumą.

Apytikriai nėštumo požymiai galimi ne tik nėštumo, bet ir kai kurių moters ligų atvejais. Tai padidėjusi pilvo apimtis (gali būti dėl ascito, didelių pilvo ertmės navikų), pasikeitę gimdos forma, dydis ir konsistencija (gali būti dėl gimdos miomos), gimdos kaklelio pokyčiai (gleivinė melsvo atspalvio dėl pagerėjusios kraujotakos), vaisiaus balotacija (vaisius apsuptas vaisiaus vandenų). Vaisiaus judėjimas jaučiamas palpuojant nėščiosios pilvą. Svarbi yra vaisiaus dalių apčiuopa, nors kartais didelių matmenų gimdos mioma gali būti vertinama kaip vaisiaus kūno dalis.

Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia - nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos (nes išsigaubia kiaušinėlio implantacijos vieta), didėja. Pilvo apimties didėjimas ryškėja nuo 14 nėštumo savaitės, kuomet gimdos dugnas perauga gaktinės sąvaržos viršutinį kraštą. Pilvo apimties ryškėjimas yra pakankamai individualus požymis - vienai nėščiajai jis gali išryškėti anksčiau, kitai - vėliau. Vaisiaus judesiai pirmakartėms pajuntami po 20 nėštumo savaitės.

Tikrieji nėštumo požymiai yra susiję ne su nėščiosios subjektyviais pojūčiais, bet su vaisiumi. Tai vaisiaus širdies veikla, judesiai ir vaisiaus dalys, matomos tiriant moterį ultragarsu.

Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu: Kada matosi vaisius?

Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Taip pat jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei.

Labai ankstyvuoju nėštumo etapu ultragarsu gali būti sunku pamatyti embrioną. Nėštumo maišelis gimdoje matomas nuo 5 savaitės. Embrioniukas matosi su geru echoskopu nuo maždaug HCG 1000. Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia. Trumpai tariant, tai kas matosi echo yra pūslytė ir trynio maišelis, bet nesimato embriono (fetal pole), gali reikšti nesivystantį nėštumą, todėl laukti tą savaitę yra kantrumo išbandymas.

Kai kurios moterys nerimauja dėl to, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu ultragarsu nemato vaisiaus. Tikrai labai anksti dar echoskopu matyti. Daroma tam, kad pažiūrėtų ar nėštumas vietoje. Ankstyvuose nėštumo stadijose, ypač iki 8 savaitės, rekomenduojama vengti perteklinių ultragarsinių tyrimų. Nors tyrimas ir nėra kenksmingas, mediciniškai pagrįsta laikytis principo „mažiau - geriau“, kai dar nėra būtinybės dažnai stebėti vaisiaus raidą.

Planiniai ultragarsiniai tyrimai ir jų tikslai

Ultragarsinis tyrimas atliekamas įvairiais trimestrais ir yra pagrindinis instrumentas stebint normalų nėštumo vystymąsi ar diagnozuojant galimus nukrypimus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, šis tyrimas reikalingas bent du kartus per nėštumą.

1. Pirmasis trimestras (11-13 nėštumo savaitė): Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Jos metu gydytojas akušeris ginekologas, tirdamas echoskopu, įvertins, kiek yra vaisių, kiek yra jų vandenų, pasakys, kur yra įsitvirtinusi placenta. Gydytojas taip pat įvertins vaisiaus anatomiją ir pamatuos patį vaisių. Pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio metu mes tiriame ir vertiname vaisiaus chromosominių anomalijų žymenis. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normalios nėštumo eigos, to gali pakakti.
2. Antrasis trimestras (18-20 nėštumo savaitė): Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Vaisius jau yra didesnis, todėl mes atidžiai tiriame visas jo anatomines struktūras: smegenis, širdį, galūnes. Šio tyrimo metu, jei šeima pageidauja, mes dažniausiai galime pasakyti ir vaisiaus lytį.

Jei pacientė atvyko, jog būtų įvertinta vaisiaus raida, tai tiriame jo raidą, vertiname visas anatomines struktūras. Šio tyrimo metu galime pamatyti tam tikrą vaisiaus raidos ydą. Tai gali būti širdies patologija, smegenų patologija ar kitos. Dažnai tokias pastebėtas raidos ydas reikia patikslinti, pavyzdžiui, atliekant vaisiaus magnetinį rezonanso tyrimą.

Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą paklaidą ir mes visada ją nurodome. Dažniausiai kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė paklaida gali būti. Tai priklauso nuo kelių dalykų: ultragarsinės aparatūros, kuri naudojama, nuo tiriančio specialisto patirties ir nuo tam tikrų specifinių iššūkių. Pavyzdžiui, kartais sunku nustatyti vaisiaus augimą dėl per mažo kiekio vaisiaus vandenų. Vertinant vaisiaus augimą, svarbiausia fiksuoti jo augimą dinamikoje.

Ultragarsinių tyrimų laikas ir tikslai

Ultragarsinių tyrimų rūšys: 2D, 3D, 4D

Ultragarsiniai vaisiaus tyrimai yra neinvaziniai, saugūs ir plačiai taikomi diagnostiniai metodai, padedantys stebėti nėštumo eigą bei įvertinti vaisiaus vystymosi ypatumus įvairiais nėštumo etapais.

• 2D ultragarsas: Tai klasikinis dvimatės echoskopijos metodas, kurio metu gaunamas juodai baltas, plokščias vaizdas. Tai plačiausiai naudojamas ultragarsinės diagnostikos būdas, leidžiantis įvertinti vaisiaus padėtį, vidaus organų formavimąsi, galimus raidos sutrikimus, augimą ir vystymosi proporcingumą, širdies veiklą, vaisiaus vandenų kiekį bei placentos padėtį.
• 3D ultragarsas: Tai trijų dimensijų, erdvinis, statinis vaizdas, leidžiantis detaliai matyti išorinius vaisiaus bruožus, pavyzdžiui, veiduką, rankytes, kojytes, stuburo linkį. Šio tyrimo metu iš daugybės 2D vaizdų sukuriama erdvinė rekonstrukcija, todėl galutinis vaizdas atrodo realistiškesnis ir išsamiau atspindi vaisiaus išvaizdą. Tai ypač vertinama būsimos šeimos emociniame kontekste - leidžia tėvams pirmą kartą „pamatyti“ kūdikį prieš gimimą.
• 4D ultragarsas: Tai 3D vaizdas realiuoju laiku, leidžiantis ne tik matyti erdvinę vaisiaus išvaizdą, bet ir stebėti jo judesius: mimiką, čiulpimą, žiovulį ar rankyčių judesius. Dažniausiai 3D ultragarsiniai tyrimai atliekami nėštumo viduryje, t. y. nuo 24 iki 32 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu vaisius jau pakankamai išsivystęs, tačiau dar turi pakankamai vietos gimdoje, todėl galima gauti aiškius ir detalius vaizdus. Nuo 24 savaitės vaisiaus bruožai tampa ryškesni, oda įgauna daugiau poodinio riebalinio sluoksnio, todėl 3D vaizduose galima aiškiau matyti mimiką, judesius, veido kontūrus. Nėštumo pabaigoje, ypač po 32 savaitės, vaisius užima daug vietos gimdoje, todėl ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai galima matyti tik vieną didesnę struktūrą. Dėl šių priežasčių 3D ultragarsinis tyrimas nėštumo metu nerekomenduojamas labai ankstyvose ar vėlyvose stadijose.

Pasiruošimas ultragarsui ir jo saugumas

Ultragarsiniam tyrimui specialiai ruoštis nereikia - tik atvykti pas gydytoją akušerį ginekologą paskirtu laiku. Iš pradžių nėščioji supažindinama su tuo, ką tyrimo metu stebėsime. Prieš tyrimą nereikia būti nevalgius ar specialiai riboti mitybos, nebent gydytojas pateikia kitokias individualias rekomendacijas. Visgi, siekiant pagerinti tyrimo kokybę, rekomenduojama kelias dienas prieš planuojamą ultragarsą vartoti daugiau skysčių, ypač vandens. Esant geram echosignalo pralaidumui, gydytojas gali lengviau įvertinti vaisiaus anatomiją, padėtį, judesius bei kitas svarbias detales.

Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu yra vienas saugiausių ir plačiausiai taikomų diagnostinių metodų medicinoje, ypač nėštumo metu. Šis tyrimas nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, kaip, pavyzdžiui, rentgeno tyrimai, todėl neturi žalingo poveikio nei motinos, nei vaisiaus audiniams. Makšties ultragarsas nėštumo metu taip pat nedaro jokios žalos nei būsimos mamos, nei vaisiaus sveikatai, jei tik jis atliekamas tinkamoje įstaigoje ir pas specialistus.

Išsamus ultragarsas ir perinatologija

Ultragarsas yra vaizdo gavimo technologija, kuri žymiai palengvina nėštumo stebėjimą ir leidžia aiškiai nustatyti visas negimusio kūdikio vystymosi problemas. Ultragarsinio tyrimo metu galima įvertinti vaisius vystymąsi pagal nėštumo savaitę. Ultragarsas leidžia įvertinti vaisiaus dydį, proporcijas ir augimo tempą bei palyginti juos su normomis, būdingomis konkrečiai nėštumo savaitei. Tyrimo metu galima įvertinti vaisiaus širdies veiklą. Ultragarsas leidžia stebėti vaisiaus širdies plakimą, jo dažnį ir ritmą, kas yra vienas svarbiausių rodiklių.

Detalus ultragarsas atliekamas siekiant detaliai stebėti kūdikio sveikatos būklę ir vystymąsi. Įprastų patikrinimų metu atliekami ultragarsiniai tyrimai padeda vizualizuoti bendras kūdikio fizines ypatybes, tačiau atliekant įprastinius ultragarsinius tyrimus kūdikio organai detaliai neanalizuojami. Atliekant detalias ultragarso procedūras, aiškiai matomi kūdikio vidaus ir išorės organai, o procedūros metu iškyla tokie klausimai, kaip organuose nėra trūkumų, ar organai atlieka savo funkcijas, ar vidiniai ir išoriniai organai yra proporcingi kiekvienam. Detalus ultragarsas taip pat gali anksti nustatyti kūdikio fizinę ar psichinę anomaliją. Idealus laikas atlikti išsamų ultragarsinį tyrimą yra nuo 18 iki 23 savaičių. Svarbiausi procedūros privalumai yra šie:

• Detalaus ultragarso dėka gimdoje aptinkami vaisiai su organų trūkumu ar nepakankamumu.
• Ar kūdikis turės psichikos negalią, ar ne, atskleidžia išsamios ultragarso procedūros.
• Širdies ir kraujagyslių sveikatos sutrikimus nesunkiai galima pastebėti detaliu ultragarsu, taip užtikrinant vaisiaus gyvybinių funkcijų apsaugą.

Spalvotas doplerio ultragarsas leidžia aiškiai suprasti kūdikio širdies ir kraujagyslių sveikatą ir atskleidžia, ar atliekamos gyvybinės funkcijos. Jis gali būti atliekamas nuo pirmojo trimestro, jei yra įtarimų dėl širdies ir kraujagyslių problemų.

Perinatologija yra medicinos šaka, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas gimdymo procesui, dar žinomas kaip „Motinos mirtinoji medicina“. Perinatologai - gydytojai, besispecializuojantys ginekologijos ir akušerijos srityse, o tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai itin svarbu, kad nėštumą stebėtų gydytojas perinatologas. Jei vaisiui nustatoma tam tikra patologija, labai svarbi tampa gimdymo vieta. Konsultacijos metu aptariame, kur šis naujagimis turėtų gimti - ar Kauno Perinataliniame centre, ar Vilniaus.

Svarbūs aspektai ultragarso metu ir nėštumo priežiūroje

Priklausomai nuo individualių fiziologinių nėščiosios ir vaisiaus ypatumų, tokios kaip pilvo sienos storis, vaisiaus padėtis ar judrumas tyrimo metu, gali būti sudėtinga aiškiai pamatyti tam tikras vaisiaus dalis - ypač veiduką. Vaisiaus padėtis turi didelę reikšmę. Jei vaisius nusisukęs, prisiglaudęs prie gimdos sienelės ar uždengtas placenta, kai kurios detalės gali būti sunkiau matomos. Tokiais atvejais tyrimo metu dažnai rekomenduojama šiek tiek palaukti, paskatinti vaisiaus judesius. Lyties nustatymas ultragarsinio tyrimo metu priklauso nuo įvairių sąlygų: ją pamatyti žymiai lengviau, jeigu yra vaisiaus galvutės pirmeiga, yra pakankamai vaisiaus vandenų, nes vaizdą gali užstoti virkštelė ar uždėta rankytė, suspaustos kojytės ir pan. Kiekvienas atvejis skirtingas ir pasitaiko, jog net nėštumo pabaigoje negalime matyti ir žinoti, kokia bus vaikelio lytis.

Sužinojusi apie nėštumą moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių. Pastojus svarbu nepamiršti pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuris yra skiriamas profilaktiškai dėl nervinio vamzdelio raidos defektų, siekiant sumažinti apsigimimų riziką. Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę.

Nėščiosios apžiūra ir sveikatos būklės vertinimas

Tinkamai surinkta akušerinė anamnezė padeda įvertinti nėščiosios sveikatos būklę, nėštumo trukmę, gimdymo terminą, vaisiaus raidą ir labai svarbi vertinant akušerinę situaciją bei pasirenkant tinkamą gimdymo priežiūros taktiką. Akušerinė anamnezė apima informaciją apie nėščiosios ligos istoriją, amžių (ypač svarbu <18 metų ir >35 metų pirmą kartą gimdančioms), persirgtas ligas, ankstesnius nėštumus ir jų eigą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į abiejų tėvų žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, narkomanija.

Bendrasis nėščiosios tyrimas pradedamas nuo temperatūros, pulso, kraujospūdžio abiejose rankose matavimų. Išmatuojamas moters ūgis, nėščioji sveriama, apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI).

Kūno masės indeksas (KMI) nėštumo metu

Paprastai pirmosiomis nėštumo savaitėmis nėščiosios svoris nedidėja. Nėštumo laikotarpiu moteris priauga apie 12-13 kg svorio. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad nėščiųjų mityba yra nesubalansuota, todėl, kontroliuojant nėščiosios kūno masės prieaugį per nėštumą, padėti moterims turi ne tik akušeriai ginekologai ar šeimos gydytojai, bet ir mitybos specialistai.

Bendrojo tyrimo tąsa - nėščiosios organų ir sistemų vertinimas. Vertinama širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo išskyrimo, judėjimo-atramos ir kitų sistemų organai. Kraujospūdis (AKS) turi būti matuojamas ramioje šiltoje aplinkoje nėščiajai pailsėjus ne mažiau kaip 5-10 min.

Išorinis akušerinis tyrimas pradedamas nuo nėščiosios apžiūros. Įvertinama odos pigmentacija, kūno plaukuotumas, krūtų ir spenelių būklė, išskyros iš krūtų. Išmatuojama pilvo apimtis bambos aukštyje, gimdos dugno aukštis. Palpuojant nustatomas gimdos dugno aukštis, vaisiaus dalys, esančios gimdos dugne, vaisiaus padėtis, pozicija, pirmeigės dalies santykis su mažuoju dubeniu.

Vidinis akušerinis tyrimas atliekamas ant ginekologinės kėdės arba gimdymo lovoje gulinčiai nėščiajai. Nėščiosios šlapimo pūslė turi būti tuščia. Apžiūrimi išoriniai lyties organai organai, tarpvietė, išangės sritis. Nustatomi randai, hemorojiniai mazgai. Tiriant nustatoma dubens dugno raumenų būklė, makšties angos plotis, sienų elastingumas, gimdos kaklelio padėtis, forma, elastingumas, konsistencija, ilgis, išsiplėtimas. Nustatoma gimdos dydis, forma, konsistencija, paslankumas, skausmingumas.

tags: #nestumo #pozymiai #yra #bet #vaisiaus #nemato

• Šventė „Aš – mažasis šiaulietis“ Šiauliuose
• Tėvų atsiliepimai apie "Žirniuką"
• Svarbiausia apie įgimto sifilio profilaktiką
• Mergelės Marijos reikšmė krikščionybėje
• Mokomės ir dainuojame su vaikų dainelėmis