Nėštumo nutraukimas, dar kitaip vadinamas abortu, yra medicininė procedūra, kurios metu nutraukiamas besivystantis nėštumas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nėštumo nutraukimas yra reglamentuojamas įstatymais ir gali būti atliekamas įvairiais metodais. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius nėštumo nutraukimo būdus, procedūras, jų prieinamumą ir su tuo susijusius iššūkius.
Lietuvoje moterys gali rinktis iš dviejų pagrindinių nėštumo nutraukimo būdų: medikamentinio ir chirurginio.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas yra procedūra, kurios metu nėštumas nutraukiamas vartojant receptinius vaistinius preparatus. Ši paslauga teikiama iki 9 nėštumo savaičių (8 savaitės ir 6 dienos), išskyrus atvejus, kai yra medicininė indikacija nutraukti nėštumą. Pacientė turi kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kuris, įvertinęs jos sveikatos būklę ir galimas kontraindikacijas, išrašo receptą dviem skirtingiems vaistiniams preparatams. Gydytojas privalo suteikti išsamią informaciją apie vaistų vartojimą, galimas nepageidaujamas reakcijas ir kaip elgtis joms pasireiškus.
Prieš skiriant vaistus, atliekamas ultragarsinis tyrimas nėštumo trukmei nustatyti ar patikslinti. Po procedūros rekomenduojama atvykti konsultacijai per 14 kalendorinių dienų, kad gydytojas įsitikintų, jog nėštumas visiškai nutrauktas ir nėra likę nėštuminių audinių. Šis metodas, kaip ir bet kuris kitas, gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, tokias kaip galvos svaigimas, skausmas, pykinimas, vėmimas, infekcija, užsitęsęs kraujavimas ar gimdos uždegimas. Retais atvejais gali pasireikšti anafilaksija.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas apima tablečių vartojimą per burną arba makštį. Pirmiausia vartojamas mifepristonas, kuris blokuoja progesteroną - hormoną, būtina nėštumui palaikyti. Po 24-48 valandų vartojamas misoprostolis, kuris sukelia gimdos susitraukimus ir kraujavimą. Dauguma moterų didžiausią poveikį pajunta po antrosios tabletės vartojimo. Kraujavimas paprastai prasideda po kelių valandų ir gali tęstis kelias dienas, panašiai kaip per menstruacijas, o vėliau gali išlikti nežymus kraujavimas.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 savaičių (8 savaitės ir 6 dienos) nėštumą.

Chirurginis nėštumo nutraukimas, dar vadinamas vakuuminu išsiurbimu arba gimdos turinio atsiurbimu, yra medicininė procedūra, taikoma siekiant nutraukti nepageidaujamą nėštumą moters pageidavimu. Procedūros esmė - ankstyvo nėštumo (iki 5-6 savaitės) pašalinimas iš gimdos ertmės vakuuminės aspiracijos būdu. Naudojamas specialus plonas vamzdelis, pro kurį susiurbiamas embrionas ir nėštumo audiniai. Įprastai pakanka vietinės nejautros, nereikia plėsti gimdos kaklelio.
Nuo 6 iki 9 nėštumo savaičių gali prireikti gydytojui išplėsti gimdos kaklelį. Tai skausmingesnė procedūra, todėl dažniausiai atliekama naudojant bendrą nuskausminimą. Jei nėštumas yra 9-12 savaičių, dažniausiai atliekamas gimdos kaklelio išplėtimas, vakuuminė aspiracija arba kiuretažas (gimdos gramdymas). Ši procedūra taip pat atliekama naudojant bendrą nuskausminimą.
Chirurginiam nėštumo nutraukimui pacientė atvyksta planiškai. Prieš procedūrą suteikiama gydytojo akušerio ginekologo konsultacija, kurios metu įvertinama pacientės sveikatos būklė ir paskiriami reikalingi tyrimai. Procedūra atliekama tą pačią dieną, taikant bendrinę nejautrą. Infekcijų profilaktikai skiriami antibiotikai. Po procedūros, esant gerai savijautai, pacientė išvyksta į namus ir dažniausiai jau kitą dieną jaučiasi darbinga.
Nėštumas iki 12 savaitės (skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos) moters prašymu gali būti nutraukiamas. Jei yra neatitikimų tarp mėnesinių datos ir echoskopinių duomenų, nėštumo trukmė patvirtinama pagal echoskopinius matavimus. Jei moteris nusprendžia nutraukti nėštumą, procedūrą rekomenduojama atlikti kuo anksčiau. Chirurginis nėštumo nutraukimas neatliekamas tol, kol nėštumas gimdoje nėra patvirtintas echoskopiniu tyrimu.

Nors Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, siekiančiam aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą, BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.
Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.
Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jos atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo.
Nėštumo nutraukimo paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja apie 82,87 Eur, o bendros nejautros atveju - apie 129,53 Eur.
Dalis gydymo įstaigų oficialiai skelbia, kad teikia chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau iš tiesų jos neatlieka. Tai reiškia, kad pacientė be tiesioginio kontakto su įstaiga negali žinoti, ar procedūra bus atlikta. Tuo metu kiekviena delsimo diena lemia, ar paslauga dar galės būti suteikta - ypač svarbu tai medikamentinio aborto atveju, kuriam taikomas terminas iki 9 nėštumo savaitės.
Nors sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato pareigą viešinti mokamų paslaugų teikimo tvarką ir kainas bei kad įstaigos „užtikrintų, kad pacientai galėtų su ja susipažinti“, ši informacija nėra pateikiama nuosekliai ar lengvai randama.
Nors oficialiai Lietuvoje galima nutraukti iki 12 savaičių nėštumą, dėl medicininių indikacijų (t. y. įvairių sunkių vaisiaus vystymosi patologijų) nėštumas gali būti nutraukiamas iki beveik 22-osios savaitės (t. y. 21 savaitės ir 6 dienų).
Antrąjį trimestrą nėštumą galima nutraukti tik tuomet, kai nustatyta rimtų komplikacijų. Paprastai tai reiškia, kad atlikus išsamius tyrimus diagnozuota vaisiaus anomalija ar genetinis sutrikimas, lemiantis kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią. Tokiu atveju nėštumui nutraukti paskiriama data, numatytu laiku reikia atvykti į ligoninę. Pacientei atvykus pirmiausia atliekamas ultragarsinis tyrimas, kraujo tyrimai. Po to pacientė reguliariai gauna vaistų, sukeliančių sąrėmius. Jie vis stiprėja, yra gana skausmingi, todėl skiriama nuskausminamųjų. Vidutiniškai po maždaug pusės paros vaisius iš gimdos natūraliais takais pasišalina.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje abortų, atliekamų dėl medicininių indikacijų, skaičius po truputį auga. Pastaraisiais metais gydytojams dėl su gyvybe nesuderinamų patologijų tenka nutraukti apie 1-2 % nėštumų.
Moterys turėtų kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kai:
Jei moteris nusprendžia nutraukti nėštumą, procedūrą rekomenduojama atlikti kuo anksčiau.
Svarbu žinoti: Jeigu nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 metų, yra būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų sutikimas. Vyresnėms nei 16 metų tokio sutikimo nereikia.

Nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms.
tags: #nestumo #nutraukimas #vietineje #nejautra