Nėštumo nutraukimas Lietuvoje: teisinis reguliavimas, prieinamumas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija

Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu.

Nėštumo nutraukimas patenka į privataus gyvenimo turinį. Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Nėštumo nutraukimas moters pasirinkimu yra sąlygojamas dažniausiai tam tikrų socialinių priežasčių. Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiantį į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.

Nėštumo nutraukimo paslaugos Lietuvoje: teisinis reglamentavimas ir prieinamumas

Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas. Nutraukti nėštumą galima tik iki dvyliktos nėštumo savaitės. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. + 6 dienos) nėštumą. Vaistinis nėštumo nutraukimas kaip teisėta medicininė procedūra Lietuvoje prieinamas jau daugiau nei dvejus metus.

Vis dėlto, informacijos, ar konkrečiose gydymo įstaigose ši paslauga bus suteikta, kartais rasti sudėtinga. Po publikacijos, kurios pagrindu sudarytas šis tekstas, buvo paskelbta apklausa, kurioje dalyvavusios moterys dalijosi patirtimi, kaip joms sekėsi ieškoti nėštumo nutraukimo paslaugų ne dėl medicininių indikacijų. Apklausoje anonimiškai pasisakiusios moterys išskyrė tokias problemas: „Lietuvoje nekalbama apie abortus, kainynuose nėra net nurodyta tokių paslaugų“, „Ieškant šios paslaugos, galima rasti paprastai prieinamą informaciją tik apie chirurginio aborto paslaugas. Apie medikamentinį abortą, net tuomet, kai tapo legalus, rodės, neįmanoma rasti informacijos“, „Paskambinus į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo priimti“. Skirtingos moterų patirtys rodo, kad ir toliau pacientai dėl prasto paslaugos prieinamumo gali atsidurti pavojuje. Mat net po procedūros legalizavimo internetiniuose forumuose vis dar pasirodo žinučių apie nelegalią vaistų prekybą.

Dalis apklaustų gydymo įstaigų teikia abi nėštumo nutraukimo formas, tačiau dalis teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą ir neišrašo receptų vaistiniam metodui. Vis dėlto, kaip pasakojo ir vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugos ieškojusios moterys, ne visos privačios įstaigos savo interneto svetainėse nurodo, kad teikia šias paslaugas. Viešosios gydymo įstaigos mokamų paslaugų sąraše šiuo metu žymi tik chirurginį nėštumo nutraukimą. Informacijos apie vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugą jų svetainėse Bendra.lt nerado.

Paslaugų kainos ir vaistų prieinamumas

„Jei pacientė drausta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, vizitas, apžiūra, echoskopija nėštumui patvirtinti yra nemokami. Taip pat nemokami visi tyrimai, kurie būtini ruošiantis nėštumo nutraukimui (išskyrus RPR tyrimą - jo kaina yra 4 Eur). Gydytojas akušeris ginekologas konsultuoja tik medicininiais nėštumo nutraukimo klausimais.“ Jei pacientei nepavyksta rasti paslaugos ten, kur gyvena, - savivaldybės administracija yra įpareigota padėti. Miestuose užsakyti vaistai pristatomi per dvi darbo dienas, miesteliuose ir kaimo vietovėse - per keturias darbo dienas. Šis reikalavimas numatytas Receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo taisyklių 105 punkte bei Geros vaistinių praktikos nuostatų 52.1.4. Jei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) informacinėje sistemoje nėra nurodyta vaisto tiekimo sutrikimo (sistemoje jis pažymėtas žalia spalva), tačiau pacientas negali jo įsigyti, nes vaistinė nepasiūlo ar atsisako jį užsakyti, gyventojas gali kreiptis į VVKT el. Skunde reikia nurodyti vaistinės adresą, apsilankymo datą ir priežastį, kurią pateikė farmacijos specialistas.

Socialinės priežastys ir valstybės atsakomybė

Lietuvai reikia vertinti aplinkybes, kodėl moterys renkasi nėštumo nutraukimą. Vadovaujantis Statistikos departamento bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis už 2012-2013 m., nėštumo nutraukimą laisva valia, t. y. nesant medicininių indikacijų, dažniausiai pasirenka moterys, kurių amžius yra nuo 25 iki 29 metų. Manytina, kad Lietuva, spręsdama klausimą dėl nėštumo nutraukimo ir gyvybės apsaugos momento reguliavimo turėtų atsižvelgti į tai, kad nėštumo nutraukimą savo valia pasirenka daugiausiai tokio amžiaus moterys, kurios potencialiai galėtų siekti motinystės. Pastebėtina, kad nėštumo nutraukimas moters pasirinkimu yra sąlygojamas dažniausiai tam tikrų socialinių priežasčių. Todėl Lietuva turėtų įvertinti aplinkybes ir pagrindus, dėl kurių potencialios mamos renkasi nėštumo nutraukimą savo laisva valia. Valstybė šį klausimą turėtų spręsti kompleksiškai kartu su visuomenės švietimu, taip pat ir tinkamų sąlygų motinystei sukūrimu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) požiūris į nėštumo nutraukimą

Gyvybės apsaugos momentas ir nėštumo nutraukimas yra klausimai, kuriuos jau ne kartą nagrinėjo EŽTT - institucija, kuri aiškina ir taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK). Kokie yra šio Teismo formuojami standartai nagrinėjamu klausimu? Nagrinėjant gyvybės apsaugos momento bei nėštumo nutraukimo temą, akcentuotinas ir pabrėžtinas EŽTK 2 straipsnio, kaip saugančio kiekvieno asmens teisę į gyvybę, taikymas. Šios nuostatos atžvilgiu keliamas klausimas: ar negimusio vaisiaus gyvybės apsauga patenka į EŽTK 2 straipsnio taikymo apimtį negimusį vaisių pripažįstant asmeniu? Taip pat nagrinėtinas ir EŽTK 8 straipsnis, kaip saugantis asmens privatų gyvenimą, keliant klausimą: kiek moteris yra laisva pasirinkti nėštumo nutraukimą?

EŽTT praktikos apžvalga

Štai keletas svarbiausių EŽTT bylų, susijusių su nėštumo nutraukimu:

1. Paton prieš Jungtinę Karalystę (1980): Viena pirmųjų bylų, pasiekusi dar Europos Žmogaus Teisių Komisiją (EŽTT pirmtakę), kurioje konstatuota, jog vaisius yra glaudžiai susijęs ir negali būti vertinamas atskirai nuo besilaukiančios moters. Pabrėžta, kad vaisiaus gyvenimo absoliuti apsauga draustų nėštumo nutraukimą bet kokiu atveju, net kai nėščiosios moters gyvybė atsiduria pavojuje. Tai reikštų, kad negimusio vaisiaus apsauga yra didesnė vertybė nei nėščiosios moters gyvybė. Pastebėta ir tai, kad nors vaisius nesinaudoja absoliučia gyvybės apsauga, vis dėlto tam tikra apsauga vaisiui pagal EŽTK 2 straipsnį yra galima (apsaugos apimtis nedetalizuota šioje byloje).
2. R. H. prieš Norvegiją (1992): Šioje byloje pripažinta, kad nacionalinis teisinis reguliavimas nėštumo nutraukimo srityje yra skirtingas, o valstybės šioje srityje naudojasi suteikta diskrecija, t. y. laisve pasirinkti. Pripažinta, kad Norvegija nagrinėjamu atveju šios diskrecijos neperžengė. Pabrėžtina tai, kad nėštumo nutraukimo reguliavimas priskirtinas nacionalinės valstybės reguliavimo sričiai.
3. Vo prieš Prancūziją (2004): Nagrinėjamu atveju EŽTT nurodė, kad gyvenimo pradžios momentas yra klausimas, paliktas nacionaliniam lygiui; Europoje nėra mokslinio ir teisinio konsensuso dėl gyvybės pradžios. Geriausiu atveju valstybes sieja bendras pagrindas, kad vaisius/embrionas priklauso žmonių rasei. Jo potenciali galimybė tapti asmeniu reikalauja apsaugos žmogaus orumo prasme, netraktuojant jo kaip asmens, kuriam garantuojama teisė į gyvybę EŽTK 2 straipsnio prasme. EŽTT, nerasdamas jautriu klausimu Europos konsensuso, t. y. vieningo, nusistovėjusio valstybių požiūrio tam tikru klausimu, jo reguliavimą išimtinai palieka nacionalinei valstybei, kuri turi galimybę atsižvelgti į visuomenės požiūrį konkrečiu klausimu. Taigi EŽTT neformuluoja privalomojo elgesio standarto ir nagrinėjamu atveju, t. y. nenurodo momento, nuo kurio valstybės privalomai turėtų saugoti gyvybę ar kokiomis sąlygomis turėtų (ne)leisti nėštumo nutraukimą - šis klausimas paliktas kiekvienai valstybei nuspręsti individualiai.
4. Evans prieš Jungtinę Karalystę (2007): Nagrinėjamoje byloje EŽTT priminė Vo prieš Prancūziją bylą pabrėždamas, kad nesant konsensuso dėl gyvybės pradžios momento, šis klausimas paliktas nacionalinių valstybių vertinimo laisvei. Be to, EŽTT nurodė, kad embrionui nėra garantuojama teisė į gyvybę EŽTK 2 straipsnio prasme, todėl ši nuostata nagrinėjamu atveju pažeista nebuvo.
5. Tysiac prieš Lenkiją (2007): EŽTT nagrinėjamu atveju pripažino, kad yra taikytinas EŽTK 8 straipsnis, nes nėštumo nutraukimas patenka į privataus gyvenimo turinį, o besilaukiančios moters gyvenimas yra artimai susijęs su vaisiaus vystymusi. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas EŽTK 8 straipsnio pažeidimas procedūrine prasme, nes pareiškėjai nebuvo užtikrintas tinkamas mechanizmas nustatyti sąlygas teisėtam nėštumo nutraukimui. Vadinasi, jeigu valstybė nustato sąlygas nėštumo nutraukimui, turi aiškiai jas reguliuoti ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.
6. A. B. C. prieš Airiją (2010): Buvo pripažintas EŽTK 8 straipsnio pažeidimas procedūrine prasme vienos iš pareiškėjų atžvilgiu: konstatuota, kad trečiosios pareiškėjos atžvilgiu valstybė neužtikrino pakankamos informacijos suteikimo dėl nėštumo poveikio pareiškėjos sveikatai bei jos ligos (vėžio) įtakos vaisiui.
7. R. R. prieš Lenkiją (2011): Lenkija buvo pripažinta pažeidusi EŽTK 8 straipsnio reikalavimus: nors nacionalinis teisinis reguliavimas užtikrino nėštumo nutraukimą tais atvejais, kai tyrimai patvirtina vaisiaus apsigimimus, pareiškėja šia teise pasinaudoti negalėjo, nes nebuvo užtikrintas tinkamas gydytojų konsultavimas.

EŽTK 2 straipsnis nesukuria tiesioginės apsaugos negimusiam vaisiui. Vis dėlto primintina, kad Vo prieš Prancūziją byloje EŽTT nurodė, jog embriono potenciali galimybė tapti asmeniu reikalauja apsaugos žmogaus orumo prasme. Tokią teismo interpretaciją galime vertinti kaip siekį užtikrinti visuomenės interesą ginti moralę, riboti abortų skaičių, vengti vėlyvų nėštumo nutraukimų ar nėštumo nutraukimų pasirinkimo dėl nepageidaujamos vaisiaus lyties. Darytina ir išvada, kad į EŽTK 8 straipsnio taikymo apimtį patenka nėštumo nutraukimas dėl jo sąsajos su moters, potencialaus tėvo privačiu gyvenimu. Absoliutus abortų draudimas gali sąlygoti EŽTK 8 straipsnio pažeidimus, ypač kai iškyla pavojus moters sveikatos ir gyvybės apsaugai. Ypatingai pabrėžtina, kad tiek gyvybės pradžios momentas, tiek nėštumo nutraukimo reguliavimas yra priskirtinas nacionalinės valstybės reguliavimo sričiai - valstybė gali apsispręsti, nuo kurio momento ji saugo gyvybę ir/ar kokiomis sąlygomis leidžia nėštumo nutraukimą. Tačiau akcentuotina tai, kad jeigu valstybė nustato sąlygas nėštumo nutraukimui, EŽTT pareiga yra įvertinti, ar yra sukurtas tinkamas mechanizmas šios teisės realizavimui, t. y., ar ši teisė nėra deklaratyvi.

Įstatymų leidybos dilemos Lietuvoje ir sąžinės laisvės klausimas

Lietuvos Respublika šiuo metu yra tam tikro pasirinkimo kryžkelėje: Seime yra registruoti įstatymų projektai, skirtingai siūlantys reguliuoti nurodytus klausimus. Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektu siūloma įteisinti nėštumo nutraukimą iki 12 savaitės dviem atvejais: kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai; kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų. Šiuo įstatymo projektu nėra nustatyta galimybė nutraukti nėštumą moters pasirinkimu. Be to, nurodytu Įstatymo projektu siūloma nuostata, nustatanti, kad visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, privalo būti sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko prenatalinėje fazėje teisėms, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektu siūlomas liberalesnis reguliavimas nustatant, kad moteris savo pasirinkimu nėštumą gali nutraukti iki 12 nėštumo savaitės pabaigos. Šio Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimą nėštumo nutraukimą iki 22 nėštumo savaitės pabaigos dėl medicininių indikacijų, kurių sąrašą sudaro Sveikatos apsaugos ministerija, ir pastojus po išžaginimo arba kraujomaišos.

Valstybė, pasirinkdama griežtą reguliavimą, turi įvertinti, kad toks reguliavimas sukelia atitinkamas pasekmes. Valstybė, pasirinkdama griežtą nėštumo nutraukimo draudimą, turi atsižvelgti į tai, kad draudimas visuomenėje egzistuojančio reiškinio - aborto - nepanaikins. Todėl tam tikra prasme valstybė tampa atsakinga už nesaugių (dažnai siejamų su neteisėtais) abortų pasekmes.

Medicininio aborto įteisinimo tvarka ir sąžinės laisvė

Jau visai netrukus, 2023-iaisiais, Lietuvoje įsigalios sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovo Arūno Dulkio įsakymas dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos pakeitimo. Juo skelbiama, kad nuo 2023 m. sausio 1 dienos moteris, norinti nutraukti nėštumą, galės kreiptis į gydytoją ginekologą - jis paskirs medikamentų rinkinį, kuris sukelia persileidimą. Šis A. Dulkio įsakymas atkartoja 1994 metais tuometinio SAM ministro patvirtintą abortų atlikimo tvarką.

Medikamentinio aborto įteisinimą dėl naujos procedūros nesaugumo jau anksčiau spaudoje kritikavo Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos valdybos narys, gydytojas akušeris ginekologas Virgilijus Rudzinskas. „Cheminiais preparatais sukeliamas abortas, kurį ketinama įteisinti, lyg ir išlaisvintų medikus nuo tiesioginio dalyvavimo ir atsakomybę perkeltų pacientei. Bet krikščioniui profesionalui gydytojui ar farmacininkui turi būti suprantama, kad bet kuris veiksmas, siekiant nutraukti žmogaus gyvybę, nepriklausomai nuo metodo yra amoralus“, - sako V. Rudzinskas. „Tiek gydytojas, duodantis į rankas nėščiajai preparato receptą, tiek farmacininkas, nuo lentynos paduodantis šiuos preparatus - vieno proceso dalyviai, atsakingi už galutinį rezultatą - gyvybės sunaikinimą.“

Komentuodamas klausimus dėl gydytojų bei farmacininkų sąžinės laisvės, teisininkas Vytis Turonis pirmiausia pabrėžia, kad pats A. Dulkio įsakymas kelia teisinių abejonių. „Iš esmės yra tęsiama sena sovietinė tradicija šitą klausimą reguliuoti poįstatyminiu aktu. Dabar galiojantis nutarimas tai ir įvardija kaip tam tikrą paveldą iš Sovietų Sąjungos. Ministras šiuo atveju savavališkai tą daro ir pažeidžia valdžių padalijimo principą, teisinės valstybės principą ir t. t.“ Pasak eksperto, 1994-aisiais įvesta nėštumo nutraukimo tvarka leido abortą. Svarstyti dėl medikamentinio aborto galimybės ir tokį įstatymą priimti galėjo tik Seimas. Todėl A. Dulkio įsakymo kritikai teigia, kad tokiu būdu SAM ministras nesilaikė teisės aktų hierarchijos.

Tuo metu SAM, atsakydama į „Bernardinai.lt“ užklausą, taip pat akcentuoja laisvę medikui neprisidėti prie nėštumo nutraukimo: tokią galimybę suteikia minėta gydytojų akušerių ginekologų medicinos norma. Ministerija taip pat primena Medicinos praktikos įstatymą. 2006 m. priimtas Farmacijos įstatymas vaistininkams suteikia galimybę „atsisakyti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar pakenkti jo sveikatai“. Tačiau vaistinių vadovai, atrodo, turės kitą nuomonę. Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad vaistininkai privalo aptarnauti visus klientus - ir gerbti jų pasirinkimą. „[…] farmacijos specialistas padeda įgyvendinti pacientui gydytojo paskirtą gydymą bei suteikia visą gyventojui reikalingą informaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal esamą reguliavimą vaistininkas negali keisti gydytojo paskirto vaisto.“

Medikamentinio aborto atlikimo rizikos ir kontrolė

„Klausimas toks: kas, kalbant apie medikamentinį abortą, atlieka nėštumo nutraukimą? Moteris. Kur? Namuose. O ar ji turi licenciją atlikti tokią procedūrą?.. Kas bus, jei nutiks komplikacijų? Kitas dalykas - naujoji nėštumo nutraukimo tvarka leidžia medikamentinį abortą atlikti iki 9 nėštumo savaitės. Vaistininkas išduoda medikamentų rinkinį, moteris jį parsineša namo. Kas sukontroliuos, kad moteris gautą preparatą išgers devintą nėštumo savaitę, o ne, tarkim, dvyliktą? Be to, kitose šalyse nutinka atvejų, kai vyrai, sužinoję apie moters nėštumą, sumaišo tokį medikamentinį kokteiliuką be pačios moters žinios“, - priduria V. Turonis. Pašnekovas primena Baudžiamojo kodekso 142 straipsnį, kuris kalba apie neteisėtą abortą. Dokumente nurodoma, jog, pavyzdžiui, draudžiama gydytojui atlikti nėštumo nutraukimą ne sveikatos priežiūros įstaigoje; arba sveikatos priežiūros specialistui, neturinčiam teisės daryti aborto operacijas.

tags: #nestumo #nutraukimas #teismas

• kaip dainelė „Du gaideliai“ įgauna naują skambesį
• Kęstučio Kuzmicko anūko krikštynos
• „Palangos gintaro“ sanatorija
• Įžymybės gimę liepą
• Sužinokite daugiau apie Ramunės Piekautaitės sėkmės istoriją