Nėštumo nutraukimas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje: teisiniai bei praktiniai aspektai

Spalio 27 d. Jungtinėje Karalystėje (toliau - JK) minimas abortų legalizavimo penkiasdešimtmetis. Būtent 1967 metais JK parlamentas legalizavo nėštumų nutraukimą. Nuo to laiko požiūris į šią procedūrą bei jos prieinamumas kinta, tačiau pasaulyje vis dar stebimas ryškus kontrastas tarp skirtingų šalių reglamentavimo bei krizinio nėštumo centrų veiklos.

Krizinio nėštumo centrų veiklos kontekstas

Pirmasis pasaulyje krizinio nėštumo centras buvo įkurtas 1967 m. Havajuose, JAV, po to, kai šioje valstijoje buvo dekriminalizuotas nėštumo nutraukimas. Šiandien JAV veikia apytiksliai 4000 krizinio nėštumo centrų, o jiems tradiciškai vadovauja konservatyvūs krikščionys. Šios organizacijos skelbiasi teikiančios nešališkas konsultacijas, tačiau yra glaudžiai susijusios su prieš moterų teisę rinktis nėštumo nutraukimą veikiančiomis organizacijomis, tokiomis kaip „Heartbeat International“.

Lietuvoje veiklą nuo 2013 m. vykdo Krizinio nėštumo centras, įsikūręs Vilniuje, o panašias programas vykdo ir Kauno arkivyskupijos Šeimos centras. Nors Krizinio nėštumo centro tinklapyje rašoma, kad įstaiga įkurta padėti moterims, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, kritikai pažymi, kad ši veikla nėra nešališka. Centrai neatlieka į kliento gerovę ir objektyvią informaciją nukreiptos pagalbos, o veikiau deda pastangas pakeisti moters sprendimą nutraukti nėštumą, remdamiesi religiniu mokymu apie gyvybę.

Nėštumo nutraukimo būdai: medikamentinis abortas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skatina abortų prevenciją, diegiant šeimos planavimo paslaugas. Tačiau, kai sprendimas nutraukti nėštumą jau priimtas, svarbu užtikrinti saugias procedūras. Vaistinis nėštumo nutraukimas kitur pasaulyje paprastai renkasi dauguma moterų - taip yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Šis būdas dominuoja daugumoje išsivysčiusių šalių, o PSO jį pripažįsta saugesne alternatyva chirurginiam abortui.

Situacija Lietuvoje ir tarptautinės rekomendacijos

Lietuvoje, nors 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo įsakymas, leidžiantis vaistinį nėštumo nutraukimą, praktikoje moterys susiduria su daugybe kliūčių. Specialistai pabrėžia, kad sistema yra itin griežta, o kai kurios nuostatos, pavyzdžiui, reikalavimas atlikti ultragarso tyrimą, PSO yra vadinamos perteklinėmis kliūtimis. Be to, medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugos nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas, todėl jos tampa brangios, o gydymo įstaigos ne visada teikia tikslią informaciją apie šios paslaugos prieinamumą.

Svarbu, kad moterys visada gautų teisingą medicininę informaciją, žinotų, kur kreiptis, ir gautų kokybišką paslaugą. Psichologinis spaudimas, moters žeminimas dėl pasirinkimo nutraukti nėštumą ar melagingos informacijos teikimas konsultacijų metu yra netoleruotinas. Kiekviena moteris turi teisę pati nuspręsti, ar jai gimdyti, ar nutraukti nėštumą, o jos privatumas privalo būti gerbiamas.

tags: #nestumo #nutraukimas #jungtineje #karalysteje

• kokybiška senatvė globos įstaigose: ką svarbu žinoti
• technologijos vaikams: išmanieji laikrodžiai
• Sužinokite orų tendencijas Lietuvoje
• Apie Moniką Šalčiūtę
• Apie HCG papildų naudą ir riziką