Bronchinė Astma ir Bronchitas Vaikams: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Kvėpavimo takų ligos, tokios kaip bronchinė astma ir bronchitas, yra dažnos vaikystėje ir gali turėti ilgalaikių pasekmių. Šios ligos pasižymi skirtingais, tačiau kartais ir persidengiančiais simptomais, o ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir sumažinti komplikacijų riziką.

Kas yra Bronchinė Astma?

Bronchinė astma - lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir/ar kosulio priepuoliais, ypač naktį ir ryte. Jai būdinga bronchų obstrukcija, kuri išnyksta savaime arba gydant, ir padidėjęs bronchų jautrumas įvairiems dirgikliams. Sergant astma, į plaučius negali patekti pakankamai deguonies, nes kvėpavimo takai susiaurėja. Kvėpavimo takų gleivinė pabrinksta ir pradeda gaminti daugiau tąsių gleivių, kurios dar labiau trukdo patekti orui į plaučius. Astma skiriasi savo sunkumu ir klasifikuojama remiantis priepuolių dažnumu - pagal juos skiriamas skirtingas gydymas.

Astmos paplitimas ir raida vaikystėje

Bronchinė astma - viena dažniausių lėtinių ligų, kuria visame pasaulyje serga apie 300 mln. žmonių. Lietuvoje bronchine astma serga apie 5 proc. žmonių. Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų. Apie 50 proc. bronchinių astmų prasideda vaikystėje. Berniukai serga du kartus dažniau nei mergaitės, bet apie 30 gyvenimo metus sergamumo dažnis susilygina. Astma gali prasidėti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tačiau dažniausiai ja suserga vaikai, kai jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Daugumai astma sergančių vaikų pirmieji ligos simptomai pasireiškia sulaukus 5-ojo gimtadienio. Dėl astmos priepuolių vaikui gali būti sunku lankyti darželį ar mokyklą, ligoniai dažniau atsiduria ligoninėse. Pastebima tendencija, kad kasmet sergančiųjų bronchine astma vis daugėja. Oficialiais duomenimis, astma Lietuvoje serga 2 procentai vaikų, tačiau gydytojai šį skaičių padidintų net iki 10 procentų - kai kada tiesiog neskubama kreiptis į gydytojus.

Astmos atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai

Nėra visiškai aišku, kodėl susergama šia liga. Tikslios astmos priežastys nėra žinomos, tačiau ji dažnai išsivysto vaikystėje, formuojantis vaiko imuninei sistemai. Manoma, kad bronchinės astmos atsiradimui bei paūmėjimui svarbi vidinių ir išorinių veiksnių sąveika. Vidiniai veiksniai - tai įvairūs paveldėti, įgimti ar įgyti biologiniai defektai. Išoriniai veiksniai apima neinfekcinius alergenus, tokius kaip žiedadulkės, dulkių erkės, naminiai gyvūnai, pelėsis, maisto alergenai. Infekciniai veiksniai yra virusai, bakterijos, mielių ir pelėsių grybeliai. Mechaniniai ir cheminiai dirgikliai, pavyzdžiui, rūkalų dūmai, cheminiai preparatai, šaltas oras, stresas, taip pat gali išprovokuoti dusulio priepuolius.

Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinis polinkis. Paveldima astma dažniausiai pasireiškia kartu su egzema ir alergija. Jei šeimoje yra sergančių astma ar alergijomis, vaiko rizika didėja. Bronchine astma sergantiems vaikams dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Tačiau net ir esant genetiniam polinkiui, vaikui augant tinkamoje aplinkoje, liga gali nepasireikšti. Nutukimas taip pat gali didinti astmos riziką, o ankstyvos alergijos ir sunkios infekcijos laikomos svarbiais rizikos veiksniais, sukeliančiais progresiją iki astmos. Manoma, kad vaiko riziką susirgti astma žymiai padidina ir mažas gimusio kūdikio svoris. Kūdikis, kuris nebuvo žindytas arba buvo žindomas tik labai trumpai, taip pat gali turėti didesnę riziką.

Astma gali susirgti vaikelis, kurio mama visą nėštumą dirbo kirpykloje, cheminėje laboratorijoje ar su lakiomis medžiagomis. Vaiko polinkį sirgti alergija gali lemti netinkama mamos mityba nėštumo metu. Kiekviena nėščioji turėtų labai atsargiai ir atsakingai vartoti vaistus - tik tuos, kuriuos skyrė gydytojas, kurie būtini ir saugūs. Taip pat atsakingai reikėtų skirti vaistus jau gimusiam kūdikiui. Tyrimai rodo, kad pirmaisiais metais net „nekaltas“ paracetamolis gali būti alergijos priežastis. Kartais liga gali atsirasti dėl nepalankių gyvenimo sąlygų, pavyzdžiui, kai naujagimis grįžta į namus, kuriuose veisiasi pelėsis.

Astmos tipai ir eiga

Astmai būdingi skirtingi dominuojantys simptomai, išsivystymo mechanizmai ir atsakas į gydymą. Dažniausiai ši liga atsiranda dėl alergijos įkvepiamiems alergenams (alerginė astma). Vidinė (endogeninė) astma dar vadinama nealergine arba neimunologine astma. Šio astmos tipo priežastys iki galo neišaiškintos, nors simptomai dažnai tokie patys kaip ir įgytos astmos. Tokiais veiksniais gali būti šalto oro įkvėpimas, reakcija į infekciją, stresas, oro permainos, drėgmė ir temperatūros pokyčiai. Endogenine astma paprastai susergama vyresniame amžiuje.

Maži vaikai dažnai serga „netikrąja astma“ - tokia astmos forma, kurią išprovokuoja virusai. Dažniausiai liga pasireiškia rudenį, žiemą ir pavasarį, kai daug kas serga sloga ar gripu. „Netikrąja astma“ sergantys vaikai gali šią ligą išaugti, mat astma atsiranda ne dėl alergijos, o dėl kvėpavimo takų specifikos. Vaikų kvėpavimo takai siauresni, ir kuo vaikas mažesnis, tuo kvėpavimo takų vamzdelis siauresnis, gaminasi daugiau sekreto. Pasigavus virusą, tas vamzdelis užsikemša, todėl vaikui sunku kvėpuoti. O kai paauga, vamzdelis praplatėja, ir vaikas jau taip nebeserga. Kai vaikas serga netikrąja, arba nealergine astma, dažniausiai ir jo šeimoje nėra alergiškų žmonių - vaikas nėra alergijos paveldėjęs.

Tikroji astma gali prasidėti nuo pirmųjų metų ir gali tęstis visą likusį gyvenimą. Būna tarpų, kai liga nurimsta, prasideda vadinamoji remisija, ir vaikas jokių simptomų nejaučia. Kartais liga išlenda tik tam tikrais atvejais - nuvažiavus į kaimą ar peršalus. Remisija gali būti ilga - trunkanti keletą mėnesių, metus ar net kelerius metus. Ligoniukai geriausiai jaučiasi vasarą, nes tikrąją astmą irgi provokuoja virusai. Vasarą, kai mažiau virusų ir bakterijų, astmininkai sveikesni. Žinoma, tie žmonės, kurie jautrūs žiedadulkėms, blogai jaučiasi ir vasarą, kai žydi augalai.

Tikroji astma yra tokia, kurią provokuoja ne tik virusai - vaikas pradeda dusti ne dėl to, kad peršalo, tiesiog daugiau pabėgiojęs, sušilęs ar pabudęs vidury nakties. Jei astma atsirado dėl polinkio sirgti alergija, vaikas paprastai pirmiausia suserga atopiniu dermatitu, vėliau - astma, po to - šienlige.

Astmos simptomai vaikams ir kaip juos atpažinti

Astma yra lėtinė liga, pasireiškianti bangomis: tarp paūmėjimų vaikas gali jaustis visiškai sveikas, aktyvus ir neturėti jokių nusiskundimų. Būtent ši savybė dažnai apsunkina ankstyvą atpažinimą. Ne visiems vaikams pasireiškia identiški astmos simptomai. Pirmieji bronchinės astmos požymiai prasideda čiauduliu, išskyromis iš nosies, o baigiasi dusuliu, kurio metu sunku kvėpuoti, net iškvėpimui reikia didelių pastangų. Dusulio priepuolis gali trukti nuo keliolikos minučių iki keliolikos valandų ar dienų. Priepuolio metu susitraukia bronchų raumenys ir pabrinksta gleivinė, todėl susiaurėja jų spindis ir žmogus pradeda dusti. Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas.

Dažniausiai astmos priepuolis prasideda naktį. Jo metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, atsiranda dusulys, kvėpuojant girdisi švokščiantis garsas. Priepuoliui pasibaigus, kai išnyksta bronchų spazmai, išsiskiria gleivių. Astmos sukeliami negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo sezoniškumo arba gali trukti ištisus metus. Laikui bėgant priepuoliai tampa vis sunkesni ir gali sukelti negrįžtamų plaučių audinių pakitimų, sutrikdyti širdies veikla. Remiantis statistikos duomenimis, sunkūs astmos priepuoliai kasmet pasiglemžia kelių tūkstančių žmonių gyvybes.

Ankstyvame amžiuje astma ypač klastinga todėl, kad vaikas negali tiksliai apibūdinti savo savijautos. Tėvams tenka stebėti elgesio ir kvėpavimo pokyčius, kurie ne visada atrodo reikšmingi. Dėl to diagnozė kartais nustatoma tik tada, kai simptomai tampa ryškūs arba pradeda kartotis dažniau. „Vaikų bronchinė astma dažnai pasireiškia ne nuolat, o epizodais, todėl tėvai gali klaidingai manyti, kad problema laikina“ - dr. Andrew M. Collins.

Ankstyvieji bronchinės astmos simptomai kūdikiams ir mažiems vaikams

Kūdikiams ir mažiems vaikams bronchinė astma dažnai pasireiškia neaiškiais, netipiniais simptomais, todėl ją atpažinti ankstyvoje stadijoje yra sudėtinga. Šiame amžiuje kvėpavimo takai yra siauresni, o imuninė sistema dar vystosi, todėl astmos požymiai gali būti painiojami su įprastomis infekcijomis. Vienas dažniausių ankstyvųjų požymių - pasikartojantis švokštimas per peršalimus. Jei vaikas beveik kiekvienos virusinės infekcijos metu ima švokšti, o kvėpavimas tampa triukšmingas, tai gali būti ne tik laikina reakcija, bet ir ankstyvas astmos signalas.

Kitas svarbus simptomas - užsitęsęs kosulys, kuris nepraeina pasveikus nuo peršalimo. Dažnai jis sustiprėja naktį arba anksti ryte, trikdo vaiko miegą ir gali kartotis kelias savaites. Tėvai neretai pastebi, kad kosulys pasikartoja tomis pačiomis situacijomis. Mažiems vaikams astma taip pat gali pasireikšti neįprastu nuovargiu ar sumažėjusiu aktyvumu. Vaikas greičiau pavargsta žaisdamas, dažniau nori būti nešiojamas, daro ilgesnes pertraukas tarp judrių veiklų. Nors tai gali atrodyti kaip charakterio ypatybė, kartais tai susiję su kvėpavimo apsunkimu. „Vaiko vengimas judėti ar greitas nuovargis gali būti subtilus kvėpavimo sunkumų požymis“ - dr. Emily S. Carter. Kai kuriems vaikams pasireiškia ir kvėpavimo pasunkėjimas naktį - neramus miegas, dažnas pabudimas, verksmas ar kosulys gulint. Naktiniai simptomai yra ypač būdingi astmai ir turėtų būti vertinami rimtai. Šių požymių pasikartojimas, ypač jei jie kartojasi kas kelis mėnesius ar stiprėja laikui bėgant, yra svarbus signalas, kad vaiką reikėtų parodyti gydytojui.

Bronchinės astmos simptomai: vaikai ir suaugusieji - kuo jie skiriasi?

Nors bronchinės astmos pagrindiniai mechanizmai yra tie patys, simptomų pasireiškimas vaikams ir suaugusiesiems dažnai skiriasi.

Kuo ankstyvieji astmos simptomai skiriasi nuo peršalimo?

Ankstyvieji bronchinės astmos simptomai vaikams labai dažnai painiojami su peršalimu, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Tačiau yra keli esminiai skirtumai, kurie padeda tėvams atskirti, ar tai laikina infekcija, ar galimas lėtinis kvėpavimo takų sutrikimas. Pagrindinis skirtumas - simptomų pasikartojimas. Peršalimas paprastai turi aiškią pradžią ir pabaigą: vaikas pasveiksta per 7-10 dienų, o simptomai palaipsniui silpnėja. Tuo tarpu astmos atveju kosulys ar švokštimas kartojasi su kiekvienu peršalimu arba net pasireiškia be akivaizdžios infekcijos.

Kitas svarbus skirtumas - naktiniai simptomai. Astmai labai būdingas kosulys ar kvėpavimo pasunkėjimas naktį arba anksti ryte, net ir tada, kai dieną vaikas atrodo beveik sveikas. Paprasto peršalimo metu naktiniai simptomai paprastai silpnėja kartu su bendra ligos eiga. Astmai taip pat būdingas ryšys su fiziniu aktyvumu. Jei vaikas pradeda kosėti, dusti ar greitai pavargsta žaisdamas, bėgiodamas ar juokdamasis, tai nėra tipiška peršalimui. Infekcijos metu vaikas dažniausiai jaučiasi silpnas visą laiką, o ne tik aktyvumo metu. Dar vienas skirtumas - atsakas į vaistus. Astmos simptomai dažnai greitai palengvėja pavartojus bronchus plečiančius vaistus, tuo tarpu peršalimo sukelti simptomai nuo jų paprastai nesikeičia.

Astmos diagnostika vaikams

Diagnozuoti astmą vaikams, ypač mažiems ir ne priepuolio metu, yra labai sudėtinga, nes simptomai yra nespecifiniai, panašūs į kitų ligų. Be to, mažiems vaikams neįmanoma atlikti plaučių funkcijos tyrimų, padedančių diagnozuoti šią ligą. Svarbu, kad tyrimai būtų kompleksiniai ir detalūs. Nustatyti astmą padeda detalus paciento ištyrimas ir kvėpavimo funkcijos tyrimas - spirometrija. Vienas svarbiausių tyrimų diagnozės patvirtinimui yra spirometrija. Šis tyrimas skirtas įvertinti kvėpavimo funkciją matuojant iškvepiamo ir įkvepiamo oro kiekį. Naudojant šį metodą, išmatuojamas didžiausias iškvėpimo greitis. Išsamūs kvėpavimo funkcijos tyrimai gali būti atliekami nuo 5 metų, o vertinami nuo 7 metų amžiaus, siekiant įvertinti kvėpavimo takų obstrukciją, jos sunkumo laipsnį, vietą ir atsaką į bronchodilatacinį gydymą.

Tačiau reikalingi ir laboratoriniai tyrimai. Juos atlikus, galima atmesti kitas, į astmą panašias ligas, išsiaiškinti, kam žmogus alergiškas, ir taip sumažinti priepuolių riziką (vengiant alergeno). Diagnostika apima bronchų jautrumo matavimą, įkvepiamų / maisto alergenų kraujo tyrimus ir bendrą imunoglobulino E tyrimą. Įtariant astmą diagnozei patikslinti skiriamas empirinis gydymas bronchodilatatoriais ir/ar gliukokortikoidais.

Jei simptomai kartojasi ar stiprėja nepaisant įprasto gydymo, būtina kreiptis į gydytoją. Į gydytoją taip pat reikėtų kreiptis, jei vaikas greitai pavargsta, vengia aktyvių žaidimų, dažnai sustoja bėgiodamas ar skundžiasi, kad „sunku kvėpuoti“. Nedelsiant pasitarti su gydytoju būtina ir tuomet, jei šeimoje yra astmos ar alergijų atvejų, o vaikas pradeda rodyti kvėpavimo simptomus.

Astmos gydymas ir kontrolė

Guodžia tai, kad dabar astmos gydymas labai efektyvus. Bronchinės astmos gydymas priepuolio metu ir tarp priepuolių skiriasi. Taip pat jis priklauso nuo ligos simptomų sunkumo ir dažnio. Esant lengviems ir retai besikartojantiems astmos priepuoliams, dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių ar trumpo veikimo bronchidilatatorių kartu su įkvepiamaisiais priešuždegiminiais vaistais. Tinkamai nesigydant astmos priepuoliai vis dažnėja, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla. Šiuolaikinis astmos gydymas padeda gerokai sumažinti priepuolių pasikartojimą. Vaistų yra be galo įvairių, efektyvių, tik juos reikia vartoti taip, kaip skiria gydytojas, neužsiimant saviveikla. Gydymas žolelėmis irgi neduoda jokio poveikio. Tai liga, kurią reikia gydyti tikrai vaistais.

Pirma pagalba pradėjus vaikui dusti - purškalai, kuriuos astma sergantis vaikas turi nešiotis kišenėlėje kaip širdininkas nitrogliceriną. Kitas žingsnis - padėti surasti kvėpavimą lengvinančių vaistų ir paraginti jų įsipurkšti. Vaistų efektas turėtų pasireikšti po 5 min. Kai balionėlis yra šalia vaiko, vaistų įpurkšti gali ir darželio auklėtoja, ir seneliai, jei vaikas atostogauja pas juos. Lietuvoje yra visų vaistų, kurie naudojami pasaulyje. Džiugu ir tai, kad mūsų šalyje vaikų vaistai kompensuojami, išskyrus vieną retai skiriamą preparatą. Kai kuriose šalyse tokios privilegijos sergantys astma žmonės neturi.

Fizinis aktyvumas ir gyvenimo būdas

Gydytojų tikslas - taip suvaldyti ligos eigą, kad vaikai galėtų kuo daugiau būti fiziškai aktyvūs, kad sportas, šokiai ar judrieji žaidimai neprovokuotų dusulio. Kuo daugiau fizinio krūvio vaikas toleruoja, tuo stipresnis jo kūnas, imunitetas. Yra kitas kraštutinumas - kai tėvai sužino, kad vaikas serga astma, prašo vaiką atleisti nuo fizinio krūvio. Bet juk nejudančiam vaikui gresia nusilpimas, nutukimas, besaikis sėdėjimas prie kompiuterio. Sergantys astma vaikai sėkmingai lanko krepšinio būrelius, baseiną, šokių studijas. Reikėtų rinktis tokį baseiną, kuriame vanduo valomas be chloro ir kurio patalpose nėra pelėsių.

Jei vaikelis suserga bronchine astma, turi keistis visos šeimos gyvenimo būdas. Labai svarbu gyventi švarioje aplinkoje. Norint išvengti ligos priepuolio, reikėtų vengti astmą provokuojančių veiksnių. Iš gyvenamosios aplinkos pašalinti naminius gyvūnėlius, kuriems esate alergiški Jūs arba vaikas, taip pat kailinius užtiesalus. Kovoti su dulkių erkutėmis kartais atrodo donkichotiška, nes jos nematomos ir nėra jokių šimtaprocentinių priemonių joms išnaikinti. Namų dulkių erkutės žūsta 60 laipsnių temperatūroje. Kad patalynė būtų saugi, ją reikėtų kartą per mėnesį skalbti tokioje temperatūroje. Todėl sveikiausia sintetinė ar medvilninė patalynė, kurią galima skalbti. Tame kambaryje, kur vaikas miega, neturėtų būti užuolaidų, kilimų, minkštų baldų, išskyrus tai, ant ko jis miega, ir, žinoma, pliušinių žaislų. Kambarius kasdien reikėtų valyti drėgna šluoste. Jei namai valomi dulkių siurbliu, siurblys turėtų būti toks, kur dulkės surenkamos į vandenį. Kartais šiek tiek padeda oro valytuvai. Vis dėlto svarbiausia kas mėnesį pagalves ir antklodes išskalbti.

Namuose drėgmė turėtų būti ne daugiau 50 %, nes namų dulkių erkės ir pelėsiai nesidaugina sausoje aplinkoje. Vienas labiausiai alergizuojančių veiksnių yra naminiai gyvūnai, ypač katės, nes alergizuoja ne tik jų plaukai, bet ir seilių baltymas. Tyrimai rodo, kad namuose net 5 metus išlieka katės paliktų alergenų, net jei katė jau ten nebegyvena. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko neerzintų namų kvapai. Aitrūs kvapai provokuoja kosulį - nesvarbu, ar tai tabako dūmai, laužo dūmai ar net namuose degančio židinio kvapas. Vaikui susirgus, tenka atsisakyti kvapių buitinės chemijos priemonių, aerozolių. Vietoj agresyvių priemonių geriau naudoti paprastą muilą, sodą ar druską. Nebūtina patiems purkštis kvepalais, dezodorantais, jei galima nusiprausti po dušu su kvepiančia dušo žele. Vaikui irgi reikia pirkti neagresyvią, bekvapę kosmetiką. Maistas astmos paūmėjimo paprastai nesukelia. Tiesa, kartais lupant citrusinius vaisius gali ištikti dusulio priepuolis, nes eteriniai aliejai pasklinda ore. Augalų žydėjimo metu, rytais, tarp 5 ir 10 val., uždarykite langus, neikite į lauką, nes šiomis valandomis ore daugiausiai žiedadulkių ir teršalų. Imuninė sistema švelniai stimuliuoja ežiuolė, bet imunostimuliatoriai nėra pagrindinis dalykas.

Ar astma gali praeiti?

Daugelis tėvų domisi, ar astma gali praeiti? Svarbu žinoti, kad jei vaiko kvėpavimo takai yra jautrūs, tokie jie išliks visą gyvenimą, tačiau maždaug pusei astma sergančių vaikų sulaukus paauglystės ligos simptomai gerokai sušvelnėja ar visai praeina. Tad ji kuriam laikui gali praeiti, tačiau sulaukus 30-40 m. astmos simptomai gali ir vėl pasireikšti. Bronchinė astma - viena tų ligų, kurios laipsniškai kinta. Ji gali pasireikšti lengva forma, vėliau pereiti į sunkesnę, o kartais tas procesas vyksta atvirkščiai. Kartais astma paūmėja, kai tėvai savavališkai nustoja vartoti vaistus. Norint sušvelninti astmos simptomus, būtina laikytis gydymo rekomendacijų.

Bronchitas Vaikams

Bronchitas yra kvėpavimo takų uždegiminė liga, kai uždegimas pažeidžia bronchus - vamzdelius, kurie perneša orą į plaučius. Dėl uždegimo bronchų gleivinė patinsta, gamina daugiau gleivių, o tai sukelia kosulį ir kvėpavimo sunkumus. Paprastas bronchitas dažniausiai būna virusinės kilmės, jį lydi kosulys, kartais karščiavimas, bet vaiko kvėpavimas išlieka normalus. Bronchito priežastys skiriasi priklausomai nuo to, ar tai ūminis, ar lėtinis bronchitas. Ūminis bronchitas dažniausiai pasitaiko peršalimo ar gripo sezonu, o lėtinis bronchitas yra viena iš lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) formų. Ši liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau lėtinis bronchitas dažnesnis suaugusiems, ypač rūkantiems. Negydomas bronchitas gali sukelti komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar kvėpavimo nepakankamumas.

Bronchito simptomai ir diagnostika

Bronchito simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo, tačiau pagrindinis požymis yra kosulys. Ūminio bronchito atveju - sausas ar drėgnas, dažnai su skaidriais, gelsvais ar žalsvais skrepliais. Ūminis bronchitas dažniausiai praeina per 1-3 savaites, tačiau kosulys gali užsitęsti ilgiau. Jei įtariate bronchitą ar pastebite užsitęsusį kosulį, dusulį ar kitus simptomus, būtina konsultuotis su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pradėtas gydymas. Venkite savarankiško vaistų, ypač antibiotikų, vartojimo ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga.

Obstrukcinis bronchitas vaikams

Tačiau vaikams kartais diagnozuojamas ir obstrukcinis bronchitas - sunkesnė šios ligos forma, kai dėl gleivių pertekliaus ir bronchų susiaurėjimo kvėpavimas tampa apsunkintas. Ši būklė kelia nerimą daugeliui tėvų, nes vaikas ima dusti, girdisi švokštimas, o naktimis jam sunku miegoti. Obstrukcinio bronchito atveju uždegimas sukelia ne tik gleivių kaupimąsi, bet ir bronchų spazmus - jų spindis susiaurėja, o oras sunkiai praeina. Obstrukcinis bronchitas dažniausiai atsiranda dėl virusinių infekcijų - rinovirusų, adenovirusų, paragripo ar respiracinio sincitinio viruso. Obstrukcija (bronchų susiaurėjimas) gali pasireikšti tiek ligos pradžioje, tiek vėliau, kai bronchų gleivinė patinsta ir padidėja sekreto gamyba.

Obstrukcinis bronchitas dažniausiai prasideda kaip įprasta peršalimo infekcija - sloga, čiauduliu, gerklės skausmu. Po kelių dienų atsiranda stiprėjantis kosulys, dusulys, o kvėpuojant girdimi švokštimai. Gydytojas diagnozuoja obstrukcinį bronchitą remdamasis klinikiniais simptomais ir apžiūra. Klausantis krūtinės stetoskopu, girdimi švilpiantys, burbuliuojantys garsai, rodo oro judėjimo kliūtis bronchuose. Kraujo tyrimas gali padėti nustatyti, ar liga virusinė, ar bakterinė. Obstrukcinis bronchitas dažniausiai praeina be komplikacijų, jei liga laiku atpažįstama ir gydoma. Vaikai, kurie kartą sirgo obstrukciniu bronchitu, yra linkę į pakartotinius epizodus, ypač peršalimo sezonu.

Obstrukcinio bronchito gydymas

Obstrukcinio bronchito gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, simptomų sunkumo ir priežasties. Daugeliu atvejų gydymas atliekamas namuose, tačiau prireikus - ligoninėje. Pagrindinis tikslas - padėti vaikui lengviau kvėpuoti ir pašalinti bronchų obstrukciją. Gydymas gali apimti bronchus plečiančius vaistus, inhaliacijas druskos tirpalu, skysčių vartojimą, poilsį ir vaistus nuo temperatūros. Jei priepuoliai kartojasi, gydytojas gali rekomenduoti ilgalaikį inhaliacinių kortikosteroidų vartojimą ar nukreipti alergologo konsultacijai. Svarbiausia - stebėti būklę, nepanikuoti ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Tėvai dažnai daro klaidų bandydami padėti vaikui savarankiškai, todėl svarbu konsultuotis su specialistu.

Švokštimas: Priežastys ir Ištyrimas

Švokštimas - tai tęstinis muzikinis garsas, išklausomas auskultuojant plaučius, trunkantis ilgiau nei 250 msek. Jis sąlygotas pasunkėjusio oro tekėjimo susiaurėjusiais kvėpavimo takais ir bronchų sienelių vibracijos sukeliamų turbulentinių oro srovių. Švokštimas - nespecifinis simptomas. Tai dažna vaikų kvėpavimo takų ligų išraiška. Ženkliai dažniau švokštimas būna girdimas ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes jų kvėpavimo takai anatomiškai siauresni, intensyvesnė sekrecija, dar padidėjanti sergant virusine infekcija, greitai paburkstanti gleivinė. Vaikams iki 3 metų amžiaus virusinės kvėpavimo takų infekcijos pasireiškia švokštimu iki 30 proc. atvejų, pikas - 2-6 mėn. Liga paprastai prasideda nuo slogos, vėliau per 3-5 dienas išryškėja kosulys, švokštimas, gali atsirasti respiracinio distreso požymiai. Būklė gerėja ir simptomai išnyksta laipsniškai, maždaug per 2 savaites. Simptomų jautrumas inhaliaciniams bronchodilatatoriams bei sisteminiams gliukokortikoidams gali būti įvairus.

Dažniausia pasikartojančio vaikų švokštimo priežastis - astma ir bronchiolitas. Tačiau švokštimu gali pasireikšti ir kitos kvėpavimo takų ligos, o astma sergantis vaikas gali nešvokšti. Bendras švokščiančio vaiko ištyrimas apima antropometriją, cianozės požymius, širdies ir kraujagyslių sistemos ištyrimą, odos, nosies būklės įvertinimą.

Papildomi tyrimai esant švokštimui

Krūtinės ląstos rentgenograma atliekama esant naujai atsiradusiam neaiškios kilmės švokštimui, lėtiniam švokštimui, nesant pakankamo atsako į gydymą. Kiekvieno astmos paūmėjimo metu krūtinės ląstos rentgenogramos neatliekamos, jei nėra papildomų indikacijų. Krūtinės ląstos rentgenograma padeda diagnozuoti: lokalią/difuzinę plaučių patologiją, parenchimines plaučių ligas, atelektazes, bronchektazes, širdies nepakankamumo požymius, tarpuplaučio darinius, padidėjusius limfmazgius, kraujagyslių žiedą. Kompiuterinė tomografija atliekama esant specialioms indikacijoms (tarpuplaučio patologijai, plaučių parenchimos pakitimams). Magnetinio rezonanso angiografija taikoma įtariant kraujagyslinę patologiją. Kontrastinis radiologinis tyrimas su bariu padeda diagnozuoti kraujagyslių žiedą, rijimo sutrikimus, gastroezofaginį refliuksą, tracheoezofagines fistules.

Ištyrimas dėl infekcijos yra svarbus, nes virusinė kvėpavimo takų infekcija - viena svarbiausių vaikų švokštimo priežasčių. Dažniausi virusai, sukeliantys kvėpavimo takų infekcijas ir lemiantys švokštimą, - Paramyxoviridae virusai (respiracinis sincitinis virusas, paragripo virusas), pikorna virusai (pvz., žmogaus rinovirusas). Kiti tyrimai gali būti seilių tepinėlis ir pasėlis (įtariant bakterinę ar grybelinę infekciją), serologiniai tyrimai (pvz., Chlamidia pneumonia, Mycoplasma pneumoniae), Mantu reakcija, prakaito tyrimas chloro kiekiui nustatyti (įtariant cistinę fibrozę), imunograma (ištyrimui dėl imunodeficito), bendras IgE (alergijos), bronchoskopija, bronchų nuoplovų tyrimas (kai diagnozė neaiški, suteikia 90 proc. kliniškai svarbios informacijos).

tags: #bestumas #ir #bronhitas #pasekmes #vaikui

• Agavų sirupas mažiesiems: nauda ir vartojimas
• Geriausi dvynukų vežimėliai: patarimai renkantis
• ar galima gerti ACC nėštumo metu
• Kaip išrinkti kokybiškus dažus vaikų baldams?
• Priešmokyklinio ugdymo principai