2 metų vaiko noras būti vienam: savarankiškumo ugdymas ir baimių valdymas

Tėvams neretai tenka susidurti su situacijomis, kai vaikai elgiasi ne taip, kaip tikimasi, o norimi pokyčiai neįvyksta greitai. „Nėra namų, kuriuose vaikai viens du be vargo ir pastangų viską daro taip, kaip tėvams norisi, kad jie darytų.“ Kuo labiau tėvai pergyvena dėl nepageidaujamo elgesio, kuo labiau nervinasi, tuo stipriau vaikas įsikimba savo įpročio. Tačiau susitaikyti, kad vaikas toks yra, jį priimti ir pamilti su nepatogiu sau įpročiu ir mėgautis tėvyste būtų geras sprendimas. Vaikų noras tapti savarankiškesniems yra natūrali raidos dalis, tačiau ji gali atnešti ir naujų iššūkių, tokių kaip baimės ar nuotaikų kaita. Straipsnyje aptarsime, kaip suprasti 2 metų vaiko raidą ir kaip padėti jam įveikti iššūkius, susijusius su savarankiškumu ir vienatve.

Vaikų raidos etapai ir savarankiškumo troškimas

Vaiko raida yra dinamiškas procesas, kurio metu jis patiria daugybę pokyčių. „Vaikas pasiekė tokį etapą, kai ne tik mokosi vaikščioti ir kalbėti, bet kartu keičiasi jo požiūris į pasaulį ir atsakas į jį.“ Iki maždaug 12-14 mėnesių mažylis save suvokia kaip motinos dalį, o po to prasideda atsiskyrimo nerimas ir savarankiško asmens formavimasis. „Iki šio amžiaus mažylis dar labai nedaug galėdavo paveikti aplinką, jam trūko suvokimo ir įgūdžių, todėl beveik viską turėdavote už jį daryti jūs.“ Tačiau 2 metų amžiuje situacija keičiasi iš esmės. „Dabar jis jau kur kas ryžtingesnis ir bando būti savarankiškas.“

Šiame amžiuje vaikas mokosi vaikščioti savarankiškai, pamažu įgus pradėti eiti ir sustoti, o netrukus ir pritūps pamatęs kokią įdomybę ant grindų. Jis geba nusivilkti kai kuriuos drabužius, pavyzdžiui, kojines, ir gali labai džiaugtis, jei dėl to tėvai pyksta. „Jūsų sūnus ar dukra veikiausiai išgyvens šiam amžiui būdingą nuotaikų kaitą, žinoma, gali jos ir nebūti.“ Sunkumų kyla, kai vaiko suvokimas ir troškimas ką nors padaryti smarkiai viršija jo galimybes, ir jis iš karto nusivilia. „Svarbu suteikti vaikui galimybę pačiam perprasti tam tikrus dalykus, užuot visuomet kišusis ir bandžius padėti.“ Tai nereiškia, kad tėvai neturi kištis. „Bus atvejų, kai mažylis pravirks susidūręs su kokia nors kliūtimi, todėl turėsite įsikišti, tačiau tai būna pagalba tik tuo konkrečiu atveju, kad jis galėtų toliau daryti ką sumanęs.“

„Pirmaisiais metais kūdikis paprastai save supranta kaip motinos dalį.“ Tačiau „šis suvokimas pamažu pradeda keistis maždaug septintą mėnesį, kai sustiprėja nerimas išsiskiriant.“ Apie 12-14 mėnesių vaikas pradeda tikrinti ribas. „Kai tik šis suvokimas pradeda reikštis, t. y. 12, 14 mėnesiais ar net vėliau, vaikui reikia išsiaiškinti, ką sugeba ir kaip jo veiksmai veikia jus.“ „Taigi jis sieks patikrinti, kiek tėvai jam leidžia.“ „Tai nereiškia, kad jūsų atžala išdykusi, tiesiog ji mokosi suprasti priežastis ir padarinius, veiksmus ir reakcijas.“ Vaikas paprasčiausiai bando. „Jeigu tai suprasite, neprarasite kantrybės ir lengviau jį sudominsite kuo nors kitu.“

Šiuo amžiaus tarpsniu vaiko atmintis dar nėra itin gera, todėl negali prisiminti, ko nenorite, kad jis darytų, ir dėl savo įgimto smalsumo nuolat patenka į bėdą. „Pykčio protrūkiai (ir jo, ir jūsų) bus retesni, jeigu suprasite, kad vis dar labai lengva nukreipti šio amžiaus vaiko dėmesį.“ Vietoj barimo, nukreipkite dėmesį. „Ir nebarkite vaiko, kai iškrato rankinę, o duokite jam pažaisti kitą arba paprašykite padėti, pvz., išimti skalbinius iš skalbyklės, ir pagirkite už tai.“

„Vaikas jau pradeda suprasti, kas yra nuosavybė.“ Nors dar prieš mėnesį jis džiugiai dalydavosi žaislais, maistu ir net jumis, dabar tai daro nebe taip noriai. „Vaikas, jau pradedantis suvokti save kaip atskirą savarankišką asmenį, labai prisiriša prie turimų žaislų kaip savo nuosavybės.“ Tam, kad mažylis išmoktų dalintis, prireiks dar vieno raidos žingsnio. „Lankykitės vaikų ir tėvų grupėse, kuriose būtų įvairaus amžiaus mažylių ir skirtingų žaislų.“

Kalbos raida ir bendravimas 2 metų amžiuje

„PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai.“ Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. „Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.“ Apie 12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti, pvz., „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. „Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau.“ Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. „Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti.“

Svarbu stebėti, kaip vaikas komunikuoja. „Na, 2 metu musu vaikas dar nekalbejo visai, nors puikiai suprato kalba.“ Kitas pavyzdys: „Nebuvo net tu 6 autores minetu zodziu, tik mama ir aciu, dar galvojau vesti pas logopeda, bet nevedziau.“ „Reikia žiūrėti ar vaikas kažkaip komunikuoja.“ Jei tėvai jį supranta, tai žmogiškus žodžius jis gali ir labai vėlai pradėti tarti. „Su tuos kalbėjimu labai diskutuotina tema... vaikai pradeda kalbėti skirtingai kaip ir vaikščioti.“ „Jei bendravimas vyksta, tai, kad žodžių nesako ar ko nors neištaria, gali nieko blogo nereikšti.“ Tačiau „ne visiems vaikams kalba savaime atsiranda.“ Jeigu kyla abejonių, „nuves pasitikrinti, blogiau nuo to nebus.“

Baimės ir vienatvės jausmas: kaip padėti vaikui?

Neretai su savarankiškumo siekiu atsiranda ir baimės, ypač susijusios su vienatve. „Puspenktų metų vaiką auginanti mama sunerimusi, kad jos sūnus niekaip neišmoksta užmigti vienas.“ Šalia būtinai turi gulėti tėtis ar mama, kurie iš nuovargio neretai ir užmiega vaiko kambaryje ant kilimo. Mama klausia: „Sūnui beveik 4,5 metų. Į savo kambarį išsikraustė, kai jam buvo 2 su trupučiu metų, pats pradėjo tempti lovą, labai norėjo. Bėda ta, kad bijo miegoti vienas, mes jau virš metų atsigulame šalia ant čiužinio, pasekame pasaką ir laukiam kol užmigs, dažnai ir patys užmiegame ant grindų. Kalbėjom su juo, kad mes būsim šalia kitame kambaryje, prašė ir naktinės lempelės, kad degtų, prie lovos pakabinta ir jis gulėdamas galėtų įsijungti, bet vis tiek verkia, jei bandom palikti vieną, kad užmigtų. Iš tiesų jau labai pavargom taip miegoti. Prašau patarkite, kaip susitarti, kad po pasakos mes išeiname į savo kambarį?“

Psichologės Živilės Kraujalės patarimai

Psichologė Živilė Kraujalė atsako, kad tai - dažna tėvų problema. „Skaitydama jūsų laišką jaučiu, kad nerimaujate dėl vaiko baimių ir nuolat galvojate, kaip sumažinti šiuos sūnaus išgyvenimus.“ „Džiugu, kad siekiate padėti sūnui įveikti nerimą, baimingą elgesį ir ieškote įvairesnių būdų sunkumams spręsti.“

„Baimė paprastai yra normali reakcija į aplinkos grėsmę.“ Ji būtina išgyvenimui, nes įspėja apie situacijos pavojingumą. „Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikis išmoksta nujausti artėjantį pavojingą stimulą ir patiria signalinį nerimą, kurio tikslas - įspėti apie pavojų.“ Vienas iš tokių veiksmų - verkimas, kuris lyg ženklas tėvams, kad vaikui reikia pagalbos. „Nustatyta, kad apie 71% ikimokyklinio amžiaus vaikų yra būdingos baimės.“ Baimės pobūdis kinta su amžiumi:

„Visgi neretai ikimokyklinio amžiaus vaikai mano, kad jų mintys ir jausmai yra realybė, o ne tam tikro įvykio vidinis atspindys, jo interpretacija.“ Jie dažnai nesupranta, kad jų mintys gali būti klaidingos. „Tam, kad vaikas galėtų baimę įveikti, labai svarbu, kad šalia jo būtų pasitikėjimą keliantis, ramiai vaiko baimės jausmą priimantis suaugęs.“ „Šis artimas žmogus turi žinoti, kad visos vaikų baimės nori būti pripažintos, priimtos, gerbiamos.“ „Kai neigiame vaikų emocijas, nepriimame jų ir vengiame su vaikais apie jas kalbėtis, neretai ir patys vaikai pradeda ignoruoti savo jausmus, išgyvena vienišumo, nereikalingumo jausmus.“ „Kartais nutinka taip, kad tik tuomet, kai į vaiko emocijas žvelgiame drąsiai ir atvirai, tik tada vaikas gali įgauti stiprybės susidoroti su jį bauginančiu aplinkiniu pasauliu.“

Norint įveikti vaikų nerimą, baimingumą labai svarbu:

• priimti vaiko baimės jausmus;
• kalbėtis su vaiku apie jo patiriamus jausmus. „Surinkite kiek įmanoma detalesnę informaciją apie baimę keliančią situaciją.“ Galite pabandyti įsigilinti į baimės situaciją prašydama vaiko nupiešti baimę. „Neretai padeda tokios veiklos, kaip antai: baimės situacijų suvaidinimas lėlėmis, knygelių apie įvairias vaikystėje pasireiškiančias baimes skaitymas, aptarimas.“
• žaidimo metu mokyti vaiką naujų, adaptyvių įveikos strategijų. „Baimes išgyvenantys vaikai turėtų būti mokami įvairių streso įveikos strategijų: atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimų, problemų sprendimo įgūdžių;“
• palaikyti vaiką, užtikrinti jį, kad yra saugus. „Sūnui susiduriant su savo baimėmis drąsinti jį naudoti adaptyvias įveikos strategijas: gilų kvėpavimą, pozityvią vidinę kalbą ir kt. strategijas.“

„Pabaigoje norisi pasakyti, kad su Jūsų kantrybe ir palaikymu, besąlyginiu vaiko priėmimu sūnus ilgainiui supras, kad tamsus kambarys nėra vieta, kurioje yra baisu pasilikti vienam, ir atras vidinių resursų, kurių dėka jis įveiks ne tik baimę likti kambaryje vienam, bet ir kitus gyvenime dar kilsiančius sunkumus.“

Psichologės Vaidos Platkevičiūtės įžvalgos apie baimių atsiradimą

Psichologė Vaida Platkevičiūtė pabrėžia, kad „gyventi su vaiko sunkumais išties nelengva“, ypač kai sunku atsekti jų kilmę. „Jūsų aprašyta problema vaikų tarpe egzistuoja.“ „Baimės mažiesiems yra labai būdingas ir dažniausiai neišvengiamas patyrimas.“ Vaikui augant, jis patiria vis platesnę ir grėsmingesnę aplinką. „Jūsų mergaitės amžiaus vaikai pasižymi ypatingai lakia vaizduote.“ Jie vis dar yra imlūs aplinkos informacijai ir priima ją kaip tikrą. „Tai, ką suaugę suvokia kaip juoką, fantaziją, atsitiktinį įvykį, kažkieno sugalvotą manipuliavimo ir gąsdinimo būdą, vaikas priima kaip tiesą.“ Jam sunku atskirti, kas tikra, o kas ne. „Vaikas pasaulį patiria per save.“ Dėl to labai svarbu stebėti, kokia informacija yra prieinama vaikui - ar jis turi galimybę nematyti televizijos rodomų laidų, ar yra filtruojama internetu pasiekiama informacija. „Be galo svarbu pasiklausyti ir pokalbių šeimoje.“ Galbūt patys tėvai aptarinėja neraminančius įvykius, kurie vaikui sukelia dar didesnį nesaugumą.

„Vaikams, patiriantiems baimę, yra be galo svarbu jausti, kad kas nors juos supranta.“ „Svarbu žinoti, kad sakymas, jog tai netikra, jog kažkas tai sugalvojo, mergaitę mažai įtikins.“ „Tokio amžiaus vaikai vis dar turi stebuklinį mąstymą.“ Tai, kas jam labiausiai padeda, yra priemonė, padedanti išbūti baimę. „Jei esate tikintys asmenys, tai gali būti apsaugojanti malda, kitu atveju tam tikri žaislai, ginklai, ar net realūs veiksmai, ką reikėtų daryti apėmus baimei.“ „Baimė mažėja, kai apie ją leidžiama kalbėti.“ „Kalbėti tiek, kiek reikia.“ Nereplikuojant, jog tai neegzistuoja. „Bet tiesiog klausant ir bandant pamatyti, koks pabaisiukas gyvena jos mintyse.“ „Vaikams padeda, kuomet jie gali nupiešti tai, ko jie bijo, suvaidinti, sušokti, nulipdyti.“

„Dar vienas svarbus dalykas yra bendras vaiko saugumas namuose.“ „Jei vaikas jo stokoja dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, santykių persitvarkymo, laiko praleidimo su mylimais žmonėmis stokos, ar matomo tėvų nesaugumo, baimės natūraliai sustiprėja.“ „Vaikui, kuris išgyvena stiprias baimes, svarbu jausti, kad šeima yra su juo ir vienas su kitu.“ „Kad namai ir artimieji yra saugi erdvė, kurioje galima atsipalaiduoti.“ Tai apima ramius ėjimo miegoti ir kėlimosi ritualus bei susisiekimus per dieną. „Baimė neatsiranda iš niekur.“ „Ji yra tam tikra vystymosi pasekmė, kita vertus, būti baimingam šių dienų visuomenėje yra labai lengva.“ „Dėl to visai verta paieškoti vaikų psichologo ar psichoterapeuto, kuris galėtų padėtų tiek jums, tiek mergaitei pereiti šį sunkumą.“ „O šiai dienai svarbu neskubėti ir kiek įmanoma neversti vaiko pasilikti jį bauginančioje situacijoje ir aplinkoje.“ „Įstumti į baimę vaikus nėra pats veiksmingiausias būdas jiems padėti.“ „Svarbu rimtai žiūrėti į tai, ką vaikas išgyvena ir taip padėti jam jausti kuo didesnį artimųjų supratimą.“

Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą ir naujus įpročius?

Savarankiškumo ugdymas, įskaitant gebėjimą užmigti vienam ar ramiai elgtis tam tikrose situacijose, reikalauja nuoseklumo ir kantrybės. „Joks metodas neveikia pats savaime.“ „Tam, kad jis veiktų, metodą būtina taikyti. Nuosekliai. Kantriai. Kasdien. Nepalūžtant. Nepavargstant. Tikint.“

Praktiniai patarimai tėvams

1. Tiksliai žinokite, ko norite. „Taupyti daug lengviau kai žinai kam, pvz. - svajonių namui.“ „Vaiką pratinti užmigti patį daug lengviau kai tai darai dėl vakarų dviese.“ Aiškus tikslas suteikia motyvacijos.
2. Vienas mūšis vienu metu. „Kiekvieno žmogaus kantrybė ir valia turi ribas, todėl daug didesnė tikimybė laimėti vienu metu keičiant vieną įprotį.“ „Kai vienas senas įprotis tampa nauju ir sklandžiu, tada galima imtis kito mūšio.“ Nesistenkite pakeisti visko iš karto.
3. Suplanuokite. „Ne chaotiškai derinti savo dieną, įpročius ir veiksmus aplink naują planą ar įprotį, bet suplanuoti naują įprotį, laikas jam yra neginčijamas, o visa kita be jokių problemų gali būti padaryta kitu laiku.“ „Taip nieko nebus.“ „Naujas įprotis gali būti įgytas tik laikantis plano ir tvarkaraščio.“ Nors tai skamba žiaurokai, „viskas palengvės ir prašviesės kai baigsis treniruotės ir nusistovės rutina.“ Tik tada bus galima improvizuoti.
4. Nekreipkite dėmesio į savo širdį ir jausmus. „Taip, būtent taip ir reikia daryti čia turbūt vienintelis atvejis kai į tai, kaip jautiesi būtina nekreipti jokio dėmesio.“ „Šimtas milijonų procentų, jog pagausite save tingint, norint atidėti rytdienai, kitai savaitei, dar šiandien pabūti, staiga pradės skaudėti galvą, jausitės alkani, išsekę, neturį kantrybės, valios, ne tos nuotaikos, pavargę po darbų ir t.t. ir t.t.“ „Tokie jausmai visiškai normalūs ir jie atsitinka kiekvienam, kuris bando įgyti naują įprotį.“
5. Suklydus, paslydus ar pasidavus kuo greičiausiai susiimkite, kelkitės ir bandykite vėl. „Visi paslysta ir suklumpa.“ „Visi padaro klaidų ir neatlaiko.“ „Skirtumas tas, jog vieni keliasi ir eina, o kiti taip ir lieka gulėti.“ „Padarius išimtį vaikui ir sau išties nesunku kitą dieną grįžti į senas vėžias, bet jei išimtis truko savaitę ar mėnesį…tuomet ji tapo nauju įpročiu, o to, kas buvo pasiekta, teks siekti iš naujo.“

Kada vaikas gali likti vienas? Teisiniai ir saugumo aspektai

Kai vaikas auga ir tampa savarankiškesnis, tėvams natūraliai kyla klausimas, kada jį galima palikti vieną. „Vieno vaiko palikimas namuose - galima, bet reikia sekti įstatymus.“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia, kad „tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl spręsdami klausimą, ar vaikas gali likti vienas namuose dienos ar nakties metu, ar iki kurios valandos vakare turėtų sugrįžti į namus, pirmiausia, turėtų įvertinti vaiko amžių ir brandą bei žinoti individualias jo galimybes klausyti suaugusiųjų nurodymų jiems nebūnant šalia bei gebėjimus pasirūpinti savimi.“

„Visgi, įstatymuose taip pat numatytos tokio klausimo orientacinės gairės, kurios nusako, jog tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros.“ Yra numatyta ir išimtis. „Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus žmonėmis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti jaunesniu.“

Svarbiausia yra atsakingas vaiko paruošimas. „Būti vienu namuose vaiką reikia paruošti atsakingai.“ „Vaiko gebėjimas laikytis taisyklių ir susitarimų labai svarbus, kai tėvams iškyla klausimas, ar jų vaikas jau pasirengęs likti vienas namuose, todėl šeimoje atsakingai ruošiantis naujoms situacijoms, reikėtų pasikalbėti su vaiku apie buvimą vienam, išsiaiškinti jo baimes ir galimai nerimą keliančias aplinkybes.“

„Vaiko teisių specialistės teigimu, paliekant vaiką vieną namuose, tėvams svarbu aptarti su juo galimas situacijas, kaip jose reikėtų elgtis, pavyzdžiui, įsitikinti, kad vaikas sugeba užrakinti ir atrakinti duris, atidaryti ir uždaryti langus bei atsiradus poreikiui, mokės ir galės skubiai susisiekti su tėvais ar kitais suaugusiaisiais, o nelaimės atveju - gebės išsikviesti pagalbą.“

„Akcentuojama ir tai, kad situacijose, kai vaikas lieka namuose vienas, visuomet gelbsti technologijos - tėvai gali bendrauti su vaiku mobiliuoju ryšiu ar įvairiomis programėlėmis, kurios leidžia palaikyti vaizdo ryšį, žinoti, kaip jam sekasi būti namuose.“

„Be to, kiekvienas tėtis ar mama, prieš palikdamas vaiką namuose vieną, turėtų apsvarstyti ne tik jo asmeninius gebėjimus, bet ir įvertinti laiko intervalą, kiek vaikui būti vienam namuose yra saugu.“ „Net ir trumpam palikdami vaikus, suaugusieji turėtų įsitikinti, kad nepalieka mažamečiui pasiekiamoje vietoje aštrių ir smulkių daiktų, verdančių ar karštų puodų, atvirų laiptų, balkono durų ir panašiai.“ „Ugdydami vaiko savarankiškumą bei atsakomybės jausmą, tėvai, įvertinę vaiko amžių ir brandą, turėtų mokyti vaiką, kaip saugiai pasilikti vienam namuose aptartą laiko intervalą ir kaip jam tinkamai pasirūpinti savimi.“ Svarbiausia, kad „vaikas nejaustų baimės likti vienas, pasitikėtų savimi, neabejotų, kad kilus sunkumams su jais susitvarkys ir gebės nusiraminti.“ „Vaikams, vieniems esantiems namuose, priminkite, kad negalima atidaryti durų svetimam žmogui, persisverti pro langą ar balkoną, įjungti ir palikti veikti elektrinius prietaisus, lįsti į vaistų dėžutę.“

tags: #2 #m #vaikas #nori #pabuti #vienas

• Ar vaikas gali gauti išmokas Darbo biržoje?
• Kaip paversti žiūrėjimą vertingu laiku
• Patarimai ir idėjos 4 klasės išleistuvių dainelėms
• Raidos pediatrijos paslaugos
• nuo pirmojo kompiuterio iki profesionalaus IT programuotojo