Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas: priežastys, simptomai ir veiksmingas valdymas
Nėščiųjų vėmimas - tai būklė, kai moteriai nėštumo metu pasireiškia dažnas pykinimas ir vėmimas, dažniausiai pirmąjį trimestrą. Šis simptomas būdingas daugumai nėščiųjų ir dažniausiai laikomas fiziologine reakcija į hormoninius pokyčius, ypač padidėjusį žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) ir estrogeno kiekį kraujyje. Pykina iki 90 proc. nėščiųjų, vemia apie 60 proc. nėščiųjų. Pykinimo ir vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio tik rytais ar vėmimo rytais iki tokio pykinimo ar (ir) vėmimo, kurio priepuoliai kartojasi daugelį kartų per dieną ir net naktį.
Nors lengvas ar vidutinio stiprumo vėmimas paprastai nėra pavojingas, kai kuriais atvejais jis gali tapti sunkus, sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir svorio kritimą. Tokia būklė vadinama hyperemesis gravidarum (gausus vėmimas nėštumo metu) ir reikalauja medicininės priežiūros. Mažiau nei 3% nėščių moterų patiria šią būklę.
Pykinimo ir vėmimo priežastys bei rizikos veiksniai
Pagrindinė nėščiųjų vėmimo priežastis - hormoniniai pokyčiai organizme. Hormonai, ypač hCG, daro įtaką virškinimo sistemai ir gali keisti skrandžio motoriką bei jautrumą kvapams. Ši reakcija laikoma apsauginiu mechanizmu, saugančiu vaisių nuo potencialiai kenksmingų medžiagų, tačiau kai kurioms moterims ji pasireiškia itin stipriai. Didžiausia hormono koncentracija būna 10-12 nėštumo savaitę. Kai moterų serume greitai padidėja hormonų, tokių kaip žmogaus chorioninis gonadotropinas (žCG) ir estrogenas, koncentracija, sukeliama hiperemezė.
Rizikos veiksniai, didinantys vėmimo tikimybę, yra dvynukų ar daugiavaisio nėštumo atvejai, pirmasis nėštumas, ankstesnis stiprus nėštumo pykinimas, nutukimas, didelis jautrumas kvapams bei tam tikri genetiniai ir imunologiniai veiksniai. Patologinio vėmimo rizika didesnė, jei artimos giminaitės (mama, sesuo) kentėjo nuo šios būklės, jei nešiojamas ne vienas vaisius. Kartais vėmimą gali sustiprinti stresas, miego trūkumas ar net nepakankamas skysčių vartojimas. Stresas ar įtampa nėštumo metu gali būti viena iš pykinimo priežasčių. Rečiau simptomai susiję su kitomis ligomis, pavyzdžiui, virškinimo trakto sutrikimais ar infekcijomis, opomis, netinkama mityba, skydliaukės ar tulžies pūslės problemomis, todėl jei vėmimas intensyvus, būtina atmesti kitas priežastis.
Simptomai ir pasireiškimo eiga
Be vėmimo, dažnai pasireiškia pykinimas, kuris paprastai sustiprėja rytais arba užuodus stiprius kvapus. Kai kurios moterys skundžiasi apetito praradimu, skonio pokyčiais, padidėjusiu seilėtekio kiekiu ar net jautrumu tam tikriems maisto produktams. Pykinti pradeda apie 4-10 nėštumo savaitę, baigia apie 12-16 savaitę - maždaug tada, kai pradeda funkcionuoti placenta. Apie keturiems penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20 % moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį. Lengvesniais atvejais šie simptomai išnyksta antrąjį nėštumo trimestrą.
Tačiau vėmimas dėl pykinimo nesukelia stiprios dehidratacijos. Kita vertus, hyperemesis gravidarum pasireiškia tik 0.5-2% nėštumų. Jis prasideda nuo pykinimo ir stipraus vėmimo, dėl kurio gali atsirasti sunki dehidratacija, apetito praradimas ir didelis svorio kritimas. Be to, pacientai, sergantys šia liga, negali išlaikyti maisto ar skysčių. Paprastai hyperemesis gravidarum prasideda pirmąjį nėštumo trimestrą. Simptomai gali atsirasti ir išnykti. Nėščios moterys pradeda patirti šią būklę bet kuriuo metu tarp 4 ir 6 savaitės; ji gali pablogėti tarp 9-13 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu moterys patiria stiprų vėmimą, kuris trukdo jų kasdieninei veiklai.
Hyperemesis gravidarum vs. Rytinis pykinimas
Nors abi būklės susijusios su pykinimu ir vėmimu nėštumo metu, jos skiriasi savo intensyvumu ir galimomis komplikacijomis.
| Charakteristika | Rytinis pykinimas | Hyperemesis gravidarum |
|---|---|---|
| Pykinimo intensyvumas | Nedidelis ar vidutinis, kartais su vėmimu. | Stiprus, nuolatinis pykinimas ir vėmimas. |
| Vėmimo dažnumas | Nereguliarus, paprastai ne daugiau kaip kelis kartus per dieną. | Daugiau nei keturis kartus per dieną, ir net naktį. |
| Dehidratacija | Nesusijusi su stipria dehidratacija. | Sukelia sunkią dehidrataciją, elektrolitų disbalansą. |
| Svorio pokyčiai | Retai sukelia didelį svorio kritimą. | Gali sukelti didelį svorio kritimą (>5% kūno svorio). |
| Kiti simptomai | Kartais apetito praradimas, jautrumas kvapams. | Nuolatinis troškulys, silpnumas, galvos svaigimas, sumažėjęs šlapimo kiekis, negalėjimas išlaikyti maisto ar skysčių. |
| Būklės trukmė | Paprastai praeina iki 12-16 nėštumo savaitės. | Gali tęstis ilgiau nei pirmąjį trimestrą, kartais iki pat gimdymo. |
| Medicininė intervencija | Dažniausiai pakanka gyvenimo būdo korekcijų. | Gali prireikti hospitalizacijos, IV skysčių ir vaistų. |
Hiperemezė nėščiosioms: simptomai ir gydymas – klauskite slaugytojos | @LevelUpRN
Diagnostika
Diagnozuojant nėščiųjų vėmimą, gydytojas atsižvelgia į simptomų dažnumą, jų poveikį moters svoriui ir bendrai savijautai. Esant atkakliam vėmimui atliekami bendras ir biocheminis kraujo tyrimai. Taip pat įvertinamas kraujo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra) ir atliekamas šlapimo tyrimas, siekiant nustatyti dehidratacijos laipsnį ir elektrolitų balansą. Užrašoma elektrokardiograma (nes, sutrikus elektrolitų pusiausvyrai organizme, gali sutrikti širdies ritmas).
Kai kuriais atvejais atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant atmesti dvynukų ar trofoblastinės ligos (pūslinės išvisos bei chorionepiteliomos) galimybę, kurios gali stiprinti simptomus. Nėščiąją gali apžiūrėti terapeutas, okulistas (įvertina pakitimus akių dugne) ir neuropatologas, siekiant įvertinti bendrą būklę ir atmesti kitas galimas priežastis.
Pykinimo ir vėmimo valdymas bei gydymas
Jeigu vėmimas nėra dažnas ir moteris geba išlaikyti skysčius bei maistą, dažniausiai pakanka gyvenimo būdo korekcijų. Svarbu tinkamai subalansuoti darbo ir poilsio režimą. Rekomenduojama valgyti dažnai, bet mažomis porcijomis, vengti riebaus, aštraus ar stipraus kvapo maisto. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių - mažais gurkšneliais visos dienos metu. Reikėtų vengti ilgų tarpų tarp valgymų, nes tuščias skrandis gali sustiprinti pykinimą. Valgyti reikia dažnai ir po truputį: ne rečiau kaip kas 2 val. Gerti reikia daug: vandens, buljonų, sulčių, limonado, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų (Schweppes), vaistažolių (pvz., mėtų ar melisų) arbatos.
Nemedicininiai sprendimai apima dietos pokyčius, tokius kaip mažų porcijų valgymas, dažnesnis maisto vartojimas ir skysčių vartojimas. Padeda imbieriniai gėrimai, arbata ar citrinos vanduo. Jei simptomai trukdo dirbti ar ilsėtis, gydytojas gali rekomenduoti natūralius preparatus su vitaminu B6 ar kitus saugius vaistus nuo pykinimo. Imbiero preparatai: po 250 mg imbiero šaknies miltelių 4 kartus par dieną. Išbandykite melisų antpilą nuo pykinimo: 4 a. š. sausų smulkintų lapų užplikykite stikline verdančio vandens, palaikykite valandą, nukoškite. Gerkite po ½ stiklinės 3 kartus per dieną 15 min. prieš valgį.
Gali padėti akupresūra: spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan), esantį dilbio vidiniame paviršiuje, linijoje, jungiančioje didžiojo piršto pagrindą su alkūnės sąnario viduriu, per 1/6 nuotolio dalį nuo delno iki alkūnės linkio. Nors gydytojai nežino, kaip visiškai išvengti hyperemesis gravidarum. Svarbu nesiimti savigydos, ypač vartojant bet kokius medikamentus be gydytojo patarimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei vėmimas pasireiškia daugiau nei kelis kartus per dieną, moteris negali išlaikyti net skysčių, krenta svoris, atsiranda silpnumas, galvos svaigimas ar šlapimo kiekio sumažėjimas. Tokie simptomai gali rodyti sunkų nėščiųjų vėmimą (hyperemesis gravidarum), kuris reikalauja gydymo ligoninėje. Taip pat būtina kreiptis, jei vėmimą lydi pilvo skausmas, karščiavimas ar kraujas vėmaluose - tai gali būti kitų, nėštumui nebūdingų ligų požymis. Gydytojas įvertins būklę, paskirs reikiamus tyrimus ir padės išvengti dehidratacijos bei maistinių medžiagų trūkumo. Jei moteris parą laiko nepavalgo, nes arba negali, arba viską išvemia, arba jei ima kristi svoris, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Medicininis gydymas
Sunkesniais atvejais gali prireikti intraveninio skysčių lašinimo, antivėmimo vaistų bei, esant mitybos nepakankamumui, parenterinės mitybos. Gydytojai skiria vaistus, kad išvengtų pykinimo, kai nuolatinis vėmimas kelia pavojų moteriai ar kūdikiui. Sunkiausiais hiperemesis gravidarum atvejais moterims gali prireikti sudėtingo, subalansuoto maistinių medžiagų tirpalo, kurį gydytojai turi duoti per IV per visą nėštumo laikotarpį. Gydymo tikslas - užtikrinti, kad moteris neprarastų per daug svorio ir kad vaisius gautų reikiamų maistinių medžiagų.
Profilaktika ir prevencija
Nors nėščiųjų vėmimo visiškai išvengti neįmanoma, galima sumažinti jo intensyvumą. Rekomenduojama pradėti valgyti dar prieš išlipant iš lovos, pavyzdžiui, suvalgyti sausainį ar džiūvėsį, kad būtų išvengta tuščio skrandžio pojūčio. Ryte, dar nepasikėlus iš lovos, reikėtų sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio be jokio užgėrimo skysčiu ir po to dar 15 min. Reikėtų vengti maisto kvapų, kurie sukelia pykinimą, ir pasirūpinti pakankamu poilsiu bei grynu oru. Naudinga vengti riebių, labai saldžių ir aštrių patiekalų, o vietoj trijų didelių valgymų pasirinkti penkis ar šešis mažus. Skysčius geriausia gerti tarp valgymų, o ne jų metu, kad būtų sumažintas pilnumo jausmas. Nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti mėnuo ar net keli mėnesiai iki pastojimo ir yra tęsiami per pirmąjį nėštumo trimestrą.
Galimos komplikacijos
Gausus nėščiųjų vėmimas yra sunki nėštumo forma, kuri gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir svorio netekimą. Maždaug 1 proc. visų nėščiųjų pykinimas ir vėmimas gali sukelti dehidraciją (skysčių netekimą) ir elektrolitų disbalansą. Jei taip nutinka, moteris turi būti guldoma į ligoninę, kur jai bus lašinami skysčiai į veną ir skiriami pykinimą slopinantys vaistai. Pernelyg didelė seilių gamyba taip pat yra viena iš komplikacijų. Svorio metimas yra dažna komplikacija. Ši būklė gali sukelti inkstų problemų, nes ji nustoja atlikti savo įprastas funkcijas. Šios būklės gydymas nėštumo metu gali sumažinti komplikacijų riziką moteriai ir kūdikiui. Pats nėštumas provokuoja tam tikrą mitybos nepakankamumą, todėl jei dėl stipraus pykinimo ir vėmimo moters organizmas negauna reikalingų maisto medžiagų, mitybos nepakankamumas atsiranda dar greičiau. Ypač greitai prarandami vandenyje tirpūs vitaminai, pvz., tiaminas. Jei mama nesugeba nuryti ir suvirškinti maisto, nepatenkinami jos organizmo poreikiai, gali kristi svoris. Skysčių ir skrandžio rūgšties stoka sukelia dehidraciją ir elektrolitų disbalansą.
Ar mamos pykinimas nekenkia vaisiui? Jei tai nėra patologinis pykinimas ir vėmimas, atvirkščiai - yra tyrimų, kurie teigia, kad rytinis pykinimas ir vėmimas tiesiogiai susijęs su mažesniu persileidimų skaičiumi. Hyperemesis gravidarum simptomai išnyksta po vaiko gimimo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
