Vizualinė raiška, apibrėžiama kaip vaiko raiška vaizdų kalba per įvairias menines veiklas, tokias kaip piešimas, tapymas, lipdymas, konstravimas, aplikavimas, štampavimas, lankstymas ir karpymas, yra neatsiejama vaiko raidos dalis. Šis straipsnis apžvelgia atliktus tyrimus, skirtus vizualinės raiškos reikšmei ir gebėjimams vaikų bei paauglių ugdyme.
Vizualinė raiška yra vaiko raiška vaizdų kalba piešiant, tapant, lipdant, konstruojant, aplikuojant, štampuojant, lankstant, karpant ir pan. Remiantis mokslinės literatūros ir kitais informaciniais šaltiniais, aptariamos vizualinės raiškos teorinės prielaidos. Vizualinės raiškos gebėjimų ugdymas yra ypatingai svarbi pedagogo kūrybiškumo raiškos sritis. Mokslinių šaltinių analizė leidžia pagrįsti teorines vizualinės raiškos prielaidas, kurios padeda geriau suprasti šios srities svarbą vaikų ir paauglių ugdyme.

Patirtinis ugdymas, apimantis mokymąsi per tiesioginę patirtį, laikomas itin svarbiu ankstyvajame amžiuje. Tyrimo problema - ikimokyklinio amžiaus vaikai kasdieniniame savo gyvenime nuolatos susiduria su patirtinio ugdymo elementais, kurie taikomi pasitelkiant vizualinę raišką. Manoma, jog patirtinis ugdymas turi didelę reikšmę vaikų vizualinei raiškai.
Šio tyrimo tikslas - atskleisti, kaip patirtinis ugdymas skatina 4-5 metų vaikų vizualinę raišką. Tyrimo uždaviniai apėmė mokslinės literatūros ir kitų informacinių šaltinių analizę, siekiant aptarti vizualinės raiškos, patirtinio ugdymo ir 4-5 metų vaikų raidos ypatumų teorines prielaidas. Be to, buvo siekiama ištirti 4-5 metų amžiaus vaikų vizualinės raiškos gebėjimus taikant pedagoginį poveikį, remiantis patirtiniu ugdymu, ir palyginti vaikų vizualinės raiškos gebėjimus prieš bei po šio poveikio.
Tyrimo metodai buvo mokslinių šaltinių analizė, stebėjimas ir interviu. Atliktame tyrime dalyvavo 40 ikimokyklinio amžiaus vaikų, leidusių įvertinti patirtinio ugdymo poveikį jų vizualinei raiškai.
Atliktas tyrimas parodė, jog patirtinis ugdymas yra neatsiejama 4-5 metų amžiaus vaikų ugdymo dalis ir užtikrina vaikų vizualinės raiškos įgūdžių lavinimą. Pastebimi ryškūs pokyčiai tiriamųjų grupei, kas patvirtina patirtinio ugdymo teigiamą poveikį vizualinės raiškos gebėjimams.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogas, siekdamas vaikus ugdyti inovatyviai ir kūrybiškai, pats turi būti kūrybiškas. Kūrybiškumas yra siejamas su skirtingomis žmogaus savybėmis ir gebėjimais. Ypatingai svarbi pedagogo kūrybiškumo raiškos sritis yra vizualinės raiškos gebėjimų ugdymas. Gamtinėse aplinkose yra autentiškas kontekstas, leidžiantis vaikams pažinti save ir pasaulį, kuriantis numatomas ir tuo pačiu kintančias erdves vaikų veiklai.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti pedagogų kūrybiškumo raišką, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų vizualinės raiškos gebėjimus gamtinėse aplinkose. Straipsnyje siekiama atsakyti į numatytus probleminius klausimus: kokios kūrybiško pedagogo savybės pasireiškia formuojant vaikų patyrimą įvairiose gamtinėse aplinkose; kaip reiškiasi pedagogų kūrybiškumas organizuojant vizualinę veiklą gamtinėse aplinkose; kokios kūrybiško pedagogo savybės reikalingos derinant vizualinės raiškos ugdymą grupėje ir gamtinėse aplinkose?
Tyrimo metodai apėmė mokslinės literatūros analizę, focus grupės tyrimą ir kokybinę (content) duomenų analizę. Focus grupės tyrime dalyvavo 43 informantai - ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš keturių Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tyrimo metu buvo laikomasi tyrimo etikos principų. Informantai tekste koduojami institucija, informanto eilės numeriu ir tuo, kurioje gamtinėje aplinkoje veikla buvo vykdoma.
Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal pareigas:
| Pareigos | Procentinė dalis | Dalyvių skaičius (apytikslis) |
|---|---|---|
| Pedagogai | 23.8% | 10 |
| Vyresnieji pedagogai | 26.2% | 11 |
| Pedagogai-metodininkai | 50% | 22 |
Iš viso tyrimo imtį sudarė 43 ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Kiekviename fokus grupės tyrime dalyvavo nuo devynių iki dvylikos respondentų.

Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog organizuojant vizualinės raiškos veiklas gamtinėse aplinkose pedagogų kūrybiškumas reiškiasi noru išbandyti naujus dalykus, drąsa prisiimant atsakomybę, aplinkos tyrinėjimu, klausimų kėlimu bei idėjų ieškojimu, noru daugiau žinoti.
Gamtinėse aplinkose yra sąlygos vaiko raiškai vaizdų kalba piešiant, tapant, lipdant, aplikuojant, štampuojant, konstruojant ir galimybė stebėti bei vertinti meno kūrinius. Lavinant vizualinės raiškos gebėjimus, būtina prisiminti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas mokosi kurdamas. Pedagogo vaidmuo - ne tik praturtinti vaiko patirtį, bet ir padėti jam realizuoti savo idėjas, sudaryti palankų ugdymo (savarankiško ugdymosi) kontekstą. Organizuojant šias veiklas, ikimokyklinio ugdymo pedagogo kūrybiškumas pasireiškia vaizduotės laisvumu, mokėjimu fantazuoti, išrasti, matyti, būti išradingam ir skatinant kurti originalias, skirtingas idėjas.
Grupės ir gamtinių aplinkų sąsajos sietinos su įspūdžių gamtinėse aplinkose vizualiu perteikimu grupėje vykstančiose veiklose, taip pat su grupėje pradėtos veiklos tąsa gamtinėse aplinkose ir gamtinės medžiagos rinkimu ir naudojimu grupėje. Pedagogų kūrybiškumas derinant vizualinės raiškos ugdymą grupėje ir gamtinėse aplinkose reiškiasi lanksčiu požiūriu, mokėjimu pamatyti idėją iš skirtingų perspektyvų, vaizduotės laisvumu, jau esamų idėjų detalizavimu, daugialypių idėjų kūrimu bei jausmų raiška.
Vizualinės raiškos raidą apibūdina įvairios teorijos, tarp kurių išskiriama naiviojo realizmo stadija. Naiviojo realizmo (5-8 m.) stadijoje piešdamas vaikas vaizduoja ne tai, ką mato, o tai, ką žino, t.y. nepiešia konkretaus daikto, o tik savo supratimą apie daiktą. Šio laikotarpio piešiniuose dažniausios temos yra vaikams svarbūs žmonės, gyvūnai, namai, medžiai - tai, ką prisiminė ar jaučia, mąsto.
Vaikų piešiniuose būdingi labai dideli, užimantys visą lapą ar erdvę objektai, pavyzdžiui, medžiai, paukščiai, nameliai.
Dalis piešinio yra dinamiškas, dalis statiškas. Dinamikos galime pastebėti vaizduojamuosiuose namuose bei juose esančius paukščius. Statikos galime pastebėti iš tikslingai augančių medžių.
Piešiniuose vyrauja šaltos ir šiltos tonų spalvos. Taip pat labiau vyrauja tamsesnės spalvos koloritas. Šaltos spalvos apima tamsiai žalią, juodą, tamsiai mėlyną, tamsiai rudą. Šiltos spalvos yra geltona, rožinė, raudona, oranžinė. Labiausiai dominuoja ruda spalva. Šios spalvos teigiama reikšmė yra: įsišaknijimas, realybės puoselėjimas, derlingumas. Neigiama reikšmė: per didelis prisirišimas prie prigimties, priklausomybė nuo maitinimo.

Paauglystės amžius yra audringiausias amžiaus tarpsnis, kurio tam tikri reiškiniai pasireiškia ir vėlesniu jaunystės laikotarpiu. Tai - sumažintas amžius, judėjimas iš pažįstamos vaikystės į nežinomą, savaip įsivaizduojamą, ateityje slypintį suaugusio žmogaus gyvenimą.
Tyrimu siekiama panagrinėti, kokios problemos iškyla paaugliams su vizualine raiška: kodėl daugumai nelabai patinka meninio ugdymo dalyko pamokos, kas Juos skatina ar trikdo laisvai kurti. Pagrindinė tyrimo problema yra dailės dalyko populiarumo kritimas. Tyrimo tikslai apima psichosocialinių paauglio raidos ypatumų atskleidimą, paauglio vizualinės raiškos raidos aptarimą ir paauglio bei dailės mokytojo požiūrio į paauglio vizualinę raišką ištyrimą.
Tyrimui taikyta teorinė mokslinės, pedagoginės, psichologinės ir kitokios literatūros, susijusios su nagrinėjama tema, sisteminė analizė bei matematinė procentinė duomenų analizė.
Pasak A. Freud, paauglystė įžvelgta kaip laikotarpis, formuojantis individo charakterį. Šiuo amžiaus tarpsniu vyksta psichologinis paauglio atsiskyrimas nuo tėvų, šeimos, siekiant kurti asmeninį, lytinį ir profesinį gyvenimą. Ross Campbel teigia, kad paaugliai vis dar tebėra pereinamojo laikotarpio vaikai. Jis pažymi, kad jų poreikiai, net ir emociniai, yra vaikiški, todėl dažna klaida yra laikyti paauglį jaunu suaugusiu. Namų įtaka stipresnė nei bet kuri kita, ji nulemia, koks laimingas, saugus ir pusiausviras, tvirtas bus paauglys. Paaugliams reikia ne tik tėvų meilės, bet ir tėvų laiko bei dėmesio labiau nei bet kada, nes jie kasdien susiduria su stipriomis ir dažnai nesveikomis įtakomis.
Spartus gyvenimo tempas ir informacijos gausa daro šį laikotarpį nelengvą. Paauglystė - tai sunkus gyvenimo tarpsnis, kada jaunas žmogelis pasimetęs ieško savo tikrojo gyvenimo kelio. Mokykla yra būtent ta įstaiga, kuri ir turėtų, ir gali tinkamiausiai pasirūpinti paaugliu, o dailės dalyko pamokos nemažiau reikšmingos jaunuolio gyvenime ir nesvarbu, ar jis susies savo pasirinktą profesiją su daile, ar ne. Tačiau paaugliai nenori piešti, mažiau mato prasmės, neatsineša į pamokas reikalingų priemonių, nes mano, kad dažai reikalingi tik pradinėse klasėse. Vis dėlto, dailės pamoka skatina tobulėti, lavina vaizduotę, susijusi su daugeliu kitų dalykų.
Paauglystės laikotarpyje paauglys permąsto, pervertina savo aplinką, santykius šeimoje, mokykloje, su draugais ar pažįstamais. Pradėjus eiti į mokyklą vaikas išmoksta bendrauti, o šį gebėjimą įgyja būdamas devynerių-dešimties metų. Paaugliui svarbu įgyti gebėjimus bendrauti su kitos lyties asmenimis. Didžiausias dėmesys skiriamas artimiausiems draugams, su kuriais praleidžiama daugiausia laiko, jiems patikimos visos intymiausios paslaptys, jais besąlygiškai pasitikima. Svarbus darosi psichinis bendrumas, abipusis supratimas, asmeninis siekis, interesų sutapimas. Paaugliams būdingas emocinės nepriklausomybės siekis. 12-18 metų amžiaus tarpsnis - tai svarbiausias fizinio ir emocinio brendimo periodas, kurio metu intensyviausiai mokomasi emocinėje ir socialinėje srityje. Paauglio fiziologiniai pasikeitimai dažnai turi įtakos jo nepasitenkinimui. Besiformuojanti pasaulėžiūra skatina jį ne tik savarankiškai pažinti pasaulį, bet ir nepriklausomai nuo kitų pajusti jo poveikį. Emocinė laisvė būtina, kad taptų suaugusiu. Tvirtas asmeninis etinių vertybių įsigijimas rodo, jog paaugliui pavyko sukurti identitetą. Save kaip asmenybę jis suformavo pats, pažindamas aplinką ir save, dažnai tas žinias skausmingai išgyvendamas ir vertindamas.

Piaget nuomone, kognityviai subręstama per formalaus mąstymo periodą, trunkantį nuo 11 iki 16 metų. Daugelio raidos psichologų nuomone, paaugliai daug dėmesio skiria ne realybei, o galimybei. Abstraktus mąstymas pradeda formuotis vienuoliktais metais ir galutinai susiformuoja iki penkiolikos metų. Piaget teigia, kad yra du pagrindiniai požymiai, skiriantys formalų operacinį mąstymą, būdingą paaugliui, nuo vaikui būdingo konkretaus operacinio mąstymo. Tai yra hipotetinis-dedukcinis ir propozicinis (teoretinis) mąstymo būdas.
Hipotetinis-dedukcinis mąstymas skiriasi nuo jaunesniam vaikui būdingo mąstymo, apimdamas visus galimus veiksnius, nuo kurių priklausys rezultatas. Paauglys, skirtingai nei vaikas, pradeda sprendimą nuo galimybės ir pereina prie realybės. Nepavykus išspręsti problemos, paauglys permąsto galimus variantus. Skirtingai nei operacinio mąstymo vaikas, kuris pradeda nuo realybės ir nepasitvirtinus sprendimui jis naujų alternatyvų nebesugalvoja ir negali problemos išspręsti. Teorinis samprotavimas apima samprotavimą apie teiginius ir jų logiškumą. Operacinio mąstymo stadijos paaugliai sugeba samprotauti ne tik apie atskirus teiginius, bet ir apie tarpusavio ryšius, kurie yra tarp dviejų ir daugiau teiginių, kurie gali paneigti ar patvirtinti vienas kitą.
Paaugliams būdingas eksperimentinio samprotavimo būdas, pagrįstas daugiau ar mažiau aiškiais priežastiniais modeliais - tai kombinacinis mąstymas. Jis susijęs su dviem loginėmis struktūromis - kombinacine struktūra ir grįžtamumo supratimu. Piaget tyrimai parodė, kad 12-15 metų paauglys pradeda naudoti kombinacinės analizės operacijas ir pamažu įgyja 16 binarinių loginių operacijų, kurios apima galimų santykių tarp dviejų įvykių visumą.
INRC grupė - tai identiškumo (I), neigimo (N), reciprokinės (R), koreliacijos (C) loginės operacijos grupė, kuri perimta iš matematikos ir apibūdina tai, kaip kiekviena iš šių operacijų leidžia atlikti tam tikros rūšies atvirkštinį veiksmą. Prasidėjus operacinio mąstymo stadijai vaikas gali lengvai realizuoti identiškumą ir neigimą. Identiškumas reiškia ką tik atliktos operacijos kartojimą, o neigimas - tiesioginį atsisakymą nuo tos operacijos. Tokios operacijos pavyzdžiu gali būti eksperimentas su svarstyklėmis, kai pusiausvyrai sutrukdyti į vieną svarstyklių lėkštę įdedamas papildomas svoris (identiškumo operacija), o tą svorį nuėmus pusiausvyra grįžta (neigimo operacija).
Šias mąstymo operacijas lengvai atlieka mokyklinio amžiaus vaikai. Pasiekti pusiausvyrą galima ir perkeliant svorį, esantį priešingoje atramos taškui pusėje, iš vienos vietos į kitą, nes svoris ir atstumas yra proporcingi. Ši reciprokinė operacija gali būti anuliuota perstumiant svorį į pirminę poziciją (tai koreliacinė operacija). Vaikas, kuriam būdinga konkretaus operacinio mąstymo stadija, kiekvieną iš šių keturių operacijų gali įgyti atskirai po vieną, bet nesugeba suvokti jų ir jomis vadovautis vienu metu. Šiai operacijų logikai būdinga dvigubo grįžtamumo sistema, kuri, Piaget nuomone, tampa prieinama tik paaugliui ir kuri atveria kelią į tolesnes sudėtingesnes konceptualias sistemas.
Binarinė propozicinė logika: prasidėjus formalaus operacinio mąstymo stadijai, paauglys sugeba samprotaudamas naudoti propozicinę logiką. Šiausia jos forma vadinama binarine. Ji reiškia sugebėjimą tuo pat metu įvertinti dviejų teiginių teisingumą arba klaidingumą. Paaugliai vienai situacijai įvertinti gali surasti iki 16 galimybių ir naudoti INRC grupę.
