Vaisiaus Augimo Stebėjimas Nėštumo Metu: Nuo Gimdos Dugno Matavimo Iki Hormonų Analizės

Nėštumas - tai ypatingas metas kiekvienos moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, vilčių ir, žinoma, rūpesčių dėl būsimo kūdikio. Vienas iš svarbiausių aspektų, keliančių susidomėjimą ir nerimą, yra vaisiaus augimas gimdoje. Kaip greitai auga vaisius nėštumo metu? Ar jis vystosi tinkamai? Šiame straipsnyje aptarsime vaisiaus augimo etapus, svorio augimą, galimus nukrypimus ir svarbius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekviena būsimoji mama.

Gimdos Dugno Aukščio Matavimas

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nėščiosios reguliariai lankosi pas gydytoją, yra stebėjimas, ar vaisius auga gerai ir priauga pakankamai svorio. Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės. Visoms nėščiosioms gimdos dugno aukštis matuojamas nuo 18-20 nėštumo savaitės per kiekvieną apsilankymą.

Metodika: Ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Matuojama kas 1-4 savaites.

Klinikinė testo interpretacija: Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje. Kai kreivė kyla greitai, įtariamas daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, didelis vaisius, gimdos navikas; kai gimdos dugnas kyla per lėtai (nepakankamai), įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas, oligohidramnionas, žuvęs vaisius. Nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas. Gimdos dugno aukščio kreivė gali būti įvertinta netiksliai, kai yra netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje, gimdos navikai, nėščioji nutukusi.

Pavyzdžiui, 20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos, 24-ąją savaitę - siekia bambą, 28-ąją - esti per du pirštus virš jos. 36-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas siekia kardinę krūtinkaulio ataugą. Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).

Hormoninė Diagnostika

Nėštumo laikotarpiu placenta ir vaisius gamina hormonus: chorioninį gonadotropiną, estrogenus, progesteroną, alfa fetoproteiną ir kt. Šie hormonai yra svarbūs nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi.

Chorioninis gonadotropinas (hCG) pagal cheminę struktūrą - glikoproteidas, kurį pradeda gaminti sincitiotrofoblasto ląstelės po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos. Didžiausia koncentracija motinos kraujyje - apie 60-ąją nėštumo dieną. Nuo 80-osios dienos jo produkcija mažėja ir išlieka nedidelė iki nėštumo pabaigos. hCG skatina estrogenų sintezę placentoje, progesterono gamybą geltonkūnyje, hormonų steroidogenezę vaisiaus antinksčiuose, vaisiaus kiaušidžių raidą. Apie 10 proc. cirkuliuojančio hormono išsiskiria su šlapimu. Ankstyvieji nėštumo testai pagrįsti šio hormono nustatymu moters šlapime. Pirmuoju nėštumo trimestru jo kraujyje būna 40-60 mU/ml, o su šlapimu išsiskiria 3 000-40000 mU/ml. Sergant trofoblastine liga, Dauno liga hCG produkcija ryškiai padidėja.

PAPP-A (angl. pregnancy associated plasma protein-A) tai specifinis nėštumo glikoproteinas, kurį sintetina trofoblastas. Šis baltymas aptinkamas motinos serume nuo 28-os pastojimo dienos. Maža jo koncentracija nustatoma, kai vaisius serga Dauno liga ar kita trisomija. Chorioninis gonadotropinas (hCG) ir su nėštumu susijęs plazmos proteinas A (PAPP-A) tiriami nuo 11-os nėštumo savaitės iki 13-os savaitės + 6 d. (dvigubas testas).

Estrogenai gaminami placentoje ir vaisiaus antinksčiuose. Jie sukelia fiziologinę gimdos raumenų hipertrofiją ir hiperplaziją, minkština gimdos kaklelį, veikia jungiamąjį audinį, pieno liaukas. Estriolio koncentracija nėštumo pabaigoje - 350-1900 ng/ml. Jis išsiskiria su šlapimu.

Progesteronas gaminamas placentoje. Šio hormono produkcija didėja nuo 9-osios iki 32-osios savaitės (10-100 kartų). Progesteronas svarbus kiaušinėlio implantacijai, mažina gimdos tonusą, skatina augti gimdą, vešėti pieno liaukas.

Alfa fetoproteinas (AFP) - glikoproteinas, gaminamas trynio maišelyje, o vėliau - vaisiaus kepenyse ir virškinimo trakte. Vaisiaus kraujyje ir vandenyse jo koncentracija didėja iki 13- osios nėštumo savaitės, vėliau mažėja. Motinos kraujyje alfa fetoproteino galima aptikti nuo 10-osios nėštumo savaitės, jo koncentracija didėja iki 32-osios nėštumo savaitės. Motinos kraujyje AFP koncentracija padidėja esant vaisiaus nervinio vamzdelio, virškinimo sistemos raidos ydų, daugiavaisiam nėštumui ir kt. Dauno liga sergančio vaisiaus kepenyse AFP sintezė sulėtėja. 14-21-ąją nėštumo savaitę gali būti atliekamas trigubas („triple“) testas: nustatoma chorioninio gonadotropino, estriolio ir alfa fetoproteino koncentracija motinos kraujyje.

Biocheminių nėščiosios kraujo serumo žymenų tyrimas (dvigubas ir trigumas testai) naudojamas atrinkti nėščiąsias su padidinta rizika vaisiaus nervinio vamzdelio raidos ydoms, chromosominei patologijai, ypač Dauno ligai (jautrumas - 60-75 proc.). Joms atliekami invaziniai prenatalinės diagnostikos metodai.

Vaisiaus Judesiai

Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius 20- ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo - 18-ąją savaitę. Nuo 30-osios nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Vaisiaus judesiai būna įvairūs: spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Paskaičiuota, kad vaisius per vieną ciklą miega vidutiniškai apie 23 min. Vaisiaus judesiai skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją.

Vertinimas: Vaisiaus judesių dažnis ir jų pobūdis atspindi vaisiaus būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Judesiai būna reti, silpni ar visai išnyksta dažniausiai dėl įvairių patologinių nėščiosios ar vaisiaus būklių, vaisiaus hipoksijos.

Vaisiaus Širdies Auskultacija

Vaisiaus širdies veikla akušeriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu vertinama nuo 18-20 nėštumo savaitės visoms nėščiosioms.

Metodika: Moteriai gulint ant nugaros ar ant šono (kai esti v. cava sindromas), akušerinis stetoskopas glaudžiai prispaudžiamas prie nėščiosios pilvo sienelės ir klausančiojo ausies, nelaikant jo ranka. Skaičiuojamas vaisiaus širdies ritmas tarp sąrėmių, t. y. bazinis ritmas per 1 minutę. Vieta, kur geriausiai girdima širdis, pasirenkama priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje. Lyginamas vaisiaus širdies ritmas su motinos a. radialis pulsu.

Klinikinė interpretacija: Normalus bazinis vaisiaus širdies ritmas yra 110-115 širdies susitraukimų per minutę (spm). Tachikardija vadinamas dažnesnis nei 150 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 10 minučių. Vaisiaus tachikardija, karščiavimas, medikamentai ir kt. Bradikardija - retesnis nei 110 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 3 minutes. Bradikardija esti sunki, kai vaisiaus širdis susitraukinėja rečiau nei 100 spm. Tai rodo nepatenkinamą jo būklę gimdoje. Nustačius vaisiaus tachikardiją, bradikardiją ar aritmiją, būtina užrašyti kardiotokogramą, įvertinti vaisiaus ir placentos kraujotaką ir kt.

Akušerinė Echoskopija (Ultragarsinė Patikra)

Akušerinė echoskopija atliekama vaisiaus ir akušerinės patologijos, vaisiaus raidos ydų diagnostikai. Nėra duomenų apie žalingą diagnostinio ultragarso poveikį vaisiui. Jam kontraindikacijų nėra.

Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Moksliniais įrodymais pagrįstais duomenimis, ultragarsinis tyrimas antrąjį nėštumo trimestrą yra svarbus vaisiaus anomalijoms, nėštumo trukmei nustatyti, vaisiaus biometrijai atlikti. Ultragarsinio tyrimo vertė trečiuoju nėštumo trimestru yra diskutuotina. Lietuvoje ultragarsinė nėščiųjų patikra atliekama 18-20 savaitę.

Pirmojoje nėštumo pusėje, 16-20-ąją savaitę, nustatoma: nėštumo lokalizacija; daugiavaisis nėštumas; nėštumo laikas; nėštumo raida; apsigimimai; gimdos ir kiaušidžių navikai. Antroje nėštumo pusėje, 32-34-ąją savaitę, nustatoma: vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas; vaisiaus biometrija, svoris; placentos lokalizacija, storis, sandara; vaisiaus vandenų tūris; apsigimimai; vaisiaus augimo sutrikimai; kraujavimas iš gimdos.

Papildomų ultrarsinių tyrimų nėštumo laikotarpiu indikacijos: kraujavimas iš gimdos; įtariamas negimdinis nėštumas; gimdos dydžio ir nėštumo laiko nesutapimas; gimdos anomalijos; gimdos ir kiaušidžių dariniai; nėštumas ir spiralė; daugiavaisis nėštumas; įtariamas žuvęs vaisius; įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas; įtariama vaisiaus hipoksija; netaisyklinga vaisiaus padėtis; polihidramnionas; oligohidramnionas; Rh izoimunizacija; invazinės procedūros (choriono biopsija, amniocentezė, kordocentezė); nepalanki genetinė anamnezė.

Metodika: Ultragarsinis tyrimas atliekamas realaus laiko režimu: pro pilvo sieną - naudojant sektorinį ar linijinį 3,5 mHz ir didesnio dažnio daviklį; pro makštį - naudojant 6,5-7,5 mHz daviklius. Pacientės paruošimas: šlapimo pūslė turi būti pilna tiriant pro pilvo sieną - pirmąjį nėštumo trimestrą bei antrąjį ir trečiąjį trimestrą - vertinant gimdos kaklelį, įtariant placentos pirmavimą. Tiriant pro makštį, šlapimo pūslė turi būti tuščia.

Vertinimas:

• Echoskopija pirmuoju nėštumo trimestru: gemalinė pūslė (GS, angl. gestational sac): apvalios ar ovalios formos echonegatyvi struktūra; matoma nuo 4-osios nėštumo savaitės, 2 mm dydžio; sienelė 3 mm storio, ryškiai echopozityvi; didėja 1 mm per parą; trynio maišas: plonasienė cistinė struktūra tarp amniono ir choriono membranų; matoma nuo 4-5-osios nėštumo savaitės; dydis - 3-6 mm; embrionas (CRL, angl. crown-rump length): matomas nuo 5-osios nėštumo savaitės arba kai GS > 18 mm; auga 10 mm per savaitę; kai CRL > 5 mm, 6-ąją nėštumo savaitę matomas širdies plakimas (100-160 k./min.). Matuojant CRL, nėštumo laikas nustatomas 3-5 dienų tikslumu. Būtina įvertinti gimdą, gimdos kaklelį, kiaušides.
• Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai: Atliekama vaisiaus biometrija: BPD (angl. diameter biparietalis) - tarpmomeninis matmuo; FO (angl. diameter frontooccipitalis) - pakaušio- kaktos matmuo; HC (angl. head circumference) - galvos apimtis; ABD (angl. diameter abdominalis) - pilvo matmuo; AC (angl. abdomen circumference) - pilvo apimtis; Fe (angl. femur) - šlaunikaulio ilgis. Remiantis vaisiaus biometrijos duomenimis, nustatomas nėštumo laikas (tiksliausiai 18-20- ąją savaitę), apskaičiuojamas vaisiaus svoris.

Vertinama vaisiaus anatomija: galva - kaukolės kontūras, forma, vidurinė linija, skaidriosios pertvaros ertmė, gumburas, užpakalinė duobė; stuburas - sagitalinėje ir koronarinėje plokštumose; krūtinės ląsta; širdis - „keturių kamerų“ vaizdas; skrandžio pūslė; kepenys, blužnis; pilvo siena, virkštelės prisitvirtinimo vieta; inkstai; šlapimo pūslė; lyties organai; galūnės; virkštelės kraujagyslių skaičius. Vertinama placentos lokalizacija, storis, sandara. Apskaičiuojamas vaisiaus vandenų indeksas, AFI amniotic fluid index, - vaisiaus vandenų „kišenių“, matuojamų centimetrais keturiose nėščiosios pilvo kvadrantuose, suma (norma - 8-20 cm). Vaisiaus vandenų tūris, AFV amniotic fluid volume, - vertinamas matuojant vertikaliai giliausią vandenų „kišenę“ (norma - 2-8 cm). Taip pat vertinama gimdos ir kiaušidžių struktūra, jų dariniai. Kai yra rizikos veiksnių, matuojamas gimdos kaklelio ilgis, vidinių gimdos kaklelio žiočių išsiplėtimas.

Sprando Vaiskumos Matavimas

11+0 - 13+6 nėštumo savaitę ultragarsinio tyrimo metu (kartais tiriama vaginaliniu davikliu) nustatomas vaisiaus amžius, įsitikinama ar auga vienas vaisius ar dvynukai, įvertinama gimdos ir placentos kraujo apytaka, gimdos kaklelio ilgis, apžiūrima ar nematyti anomalijų (apsigimimų) ir matuojama sprando vaiskuma (NT, angl. nuchal translucency), anksčiau vadinta „sprando raukšle“. Sprando vaiskumos matmuo ir nosies kaulo buvimas ar nebuvimas leidžia įtarti arba atmesti chromosomines vaisiaus ligas, dažniausiai 21 chromosomos trisomiją, t. y. Dauno sindromą. Jam būdinga stora vaisiaus sprando raukšlė: kuo ji storesnė, tuo Dauno sindromo tikimybė yra didesnė. Tyrimo rezultatas bus aiškus iš karto. Svarbu, kad embriono sprando vaiskuma nebūtų didesnė nei 3 mm.

Kuo didesnis sprando vaiskumos matmuo, tuo didesnė chromosomų anomalijų rizika (apsigimimų). Atminkite, kad šio matavimo tikslumas nėra šimtaprocentinis - priklauso nuo gydytojo patirties, vaisiaus pozicijos ir kt. Šio metodo patikimumas 80 proc. Ir atvirkščiai, jei sprando vaiskumos tyrimas nerodė rizikos, tai nereiškia, kad vaikutis tikrai gims sveikas.

Jeigu sprando vaiskumos matmuo yra ≥ 2,5 mm, nėščiajai rekomenduojama pirmojo ar antrojo nėštumo laikotarpio prenatalinė diagnostika (pirmenybę teikiant pirmojo nėštumo trečdalio prenatalinei diagnostikai). Jums bus duotas siuntimas į perinatalinį centrą (Kauno klinikose arba Vilniaus Santaros klinikose). Labai svarbu! Dauguma vaisių, kurių išmatuotas sprando vaiskumos matmuo būna per didelis, gimsta sveiki ir jų tolesnė raida būna normali.

Jei sprando raukšlės matavimas parodo, kad Dauno sindromo rizika yra didesnė nei 0.25%, tai laikoma reikšminga rizika. Tokiu atveju nėščiajai rekomenduojama atlikti amniocentezę (vaisiaus vandenų tyrimą) ar choriono gaurelių biopsiją (placentos audinio tyrimą). Šių tyrimų rezultatai labai tiksliai atsakys į klausimą ar vaisius serga Dauno sindromu, tačiau patys tyrimai gali kelti persileidimo riziką.

Kardiotokografija (KTG)

Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. Dabar KTG yra plačiausiai naudojamas vaisiaus būklės tyrimo būdas.

Indikacijos kardiotokografijai nėštumo laikotarpiu: įtariama vaisiaus hipoksija; sulėtėjęs vaisiaus augimas; pernešiojimas; hipertenzinės nėščiųjų būklės; gresiantis priešlaikinis gimdymas; vaisiaus vandenų patologija; daugiavaisis nėštumas; diabetas; Rh izoimunizacija. Indikacijos KTG gimdymo metu: vaisiaus būklei stebėti ir vertinti. KTG gali būti registruojama nuo 26-28-osios savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės.

Netiesioginė (išorinė) KTG registruojama ant šono gulinčiai nėščiajai, uždėjus kardiotokografo daviklius, registruojančius vaisiaus širdies ritmą ir gimdos susitraukimus. Vertinami vaisiaus širdies ritmo kitimai, susiję su gimdos susitraukimais. Jei nėra gimdos susitraukimų, tiriama 10-30 min., kol sulaukiama ne mažiau kaip 2 vaisiaus judesių. Vertinami vaisiaus širdies ritmo kitimai, susiję su vaisiaus judesiais. Tai nestresinis testas (žr. NST).

Klinikinė interpretacija. Pagrindiniai KTG elementai:

• Bazinis dažnis - tai vyraujantis momentinis dažnis (norma - 110-150 k./min.): tachikardija - vaisiaus širdies ritmas dažnesnis kaip 150 k./min., ryški tachikardija - > 170 k./min. Ją sąlygoja prasidėjusi vaisiaus hipoksija, chorioamnionitas, motinos karščiavimas, vaistų (beta mimetikų) poveikis;
• Bradikardija - vaisiaus širdies ritmas mažesnis kaip 100 k./min., trunkantis ilgiau kaip 3 min. Kai ritmas < 100 k./min., gali būti vaisiaus hipoksijos požymis, ypač kai sumažėjęs variabiliškumas;
• Vaisiaus širdies ritmo variabiliškumas - tai momentinis širdies ritmo kitimas, apibūdinamas amplitude (10-25 k./min.) ir svyravimų dažniu (norma - 6-15 k./min.). Sumažėję svyravimų amplitudė ir svyravimų dažnis yra blogas prognozinis vaisiaus būklės požymis, rodantis progresuojančią hipoksiją;
• Laikinieji širdies ritmo kitimai: akceleracija (padažnėjęs širdies ritmas), deceleracija (sulėtėjęs širdies ritmas). Jie atsiranda veikiant dirgikliams - vaisiaus judesiams ar gimdos susitraukimams. Jei vaisiaus širdis reaguoja į dirgiklius akceleracija, tai jo būklė gera. Deceleracija dažniausiai yra sutrikusios virkštelės (variabili deceleracija) ar placentos (vėlyvoji deceleracija) kraujotakos ir vaisiaus hipoksijos požymis. Ankstyvoji deceleracija būna dėl vaisiaus galvutės suspaudimo sąrėmių metu. Pasibaigus sąrėmiui, širdies ritmas normalizuojasi.

Kardiotokogramos vertinimo kriterijai nurodyti 2.28 lentelėje.

Nestresinis Testas (NST)

Reaktyvi KTG: dvi ir daugiau akceleracijų per 20 min., amplitudė - 15 k./min., 15 sek. Trukmės po vaisiaus judesių. Kartojama pagal indikacijas. Nereaktyvi KTG: motorinių vaisiaus judesių yra mažiau kaip 2 per 20 min., nėra akceleracijų. Kai yra nereaktyvi ar abejotina KTG, kreivės registruojamos iki 30-40 min. Atliekamas stimuliavimo testas (pvz., Hono mėginys - vaisiaus sujudinimo testas). Nesikeičiant kreivei, registruojama kartotinai po 2 val., atliekama doplerometrija, vertinamas biofizinis vaisiaus profilis. Kai yra patologinė KTG, žali vaisiaus vandenys - nėštumas užbaigiamas pagal akušerinę situaciją.

Amniocentezė

Amniocentezė - vandenmaišio punktavimas pro nėščiosios pilvo sieną kontroliuojant ultragarsu. Komplikacijų rizika: 0,5-1,0 proc. Procedūra gali būti atliekama ambulatoriškai.

Indikacijos: Rh izoimunizacija; vaisiaus plaučių brandumui vertinti; polihidramnionas; vaisiaus kariotipui nustatyti; įtariama intrauterinė infekcija; įtariamos vaisiaus medžiagų apykaitos ligos. Kontraindikacijos: reguliari gimdymo veikla; infekcinės pilvo organų ligos.

Metodika: Amniocentezė atliekama nuo 14- 16-osios nėštumo savaitės stacionare ar ambulatoriškai. Tiriant ultragarsu, parenkama punkcijos vieta ir 20-22 G storio bei 9-15 cm ilgio adata su mandrenu įkišama į amniono ertmę nepažeidžiant placentos ir vaisiaus. Vietinė anestezija dažniausiai netaikoma. Tirti imama 15-30 ml vaisiaus vandenų. Diagnostinė amniocentezė kartojama po 7-14 dienų atsižvelgiant į indikacijas. Kai yra polihidramnionas, atliekama gydomoji amniocentezė. Su švirkštu ištraukiama vidutiniškai 500-1000 ml vaisiaus vandenų. Procedūra gali būti kartojama kas 1-3 dienas.

Vaisiaus Augimo Sulėtėjimas (FGR)

Vaisiaus augimo sulėtėjimas (angl. fetal growth restriction, FGR) yra būklė, kai vaisius gimdoje yra mažesnis nei turėtų būti atsižvelgiant į nėštumo savaičių skaičių (gestacinį amžių). Augimo sutrikimas nustatomas, kai vaisiaus svoris yra mažesnis nei 10 procentilių. Įvairių šaltinių duomenimis, vaisiaus augimas sutrikęs 3-7 proc. nėštumų. Riziką didina rūkymas, alkoholio, tam tikrų vaistų ar narkotikų vartojimas. Jeigu nėštumo metu svoris auga pernelyg greitai arba jis didėja netolygiai, būtina pasakyti tai nėštumą prižiūrinčiam gydytojui, nes per didelis svorio augimas gali įspėti apie galimas komplikacijas.

Kaip Svoris Paskirstomas Nėštumo Metu?

Per nėštumą normalu priaugti 7-16 kilogramų, kiek rekomenduojama kiekvienai moteriai, priklauso nuo jos KMI, turėto iki nėštumo. Vidutiniškai pirmo nėštumo trimestro metu moteris priauga 1,5-2 kg. Antrojo nėštumo trimestro metu pasunkėjama iki 6-7 kg. Trečiojo nėštumo trimestro metu priaugama apie 4-5 kg.

Vaisiaus Augimas Savaitėmis

Visos būsimos mamytės jaudinasi dėl savo mažylio pilvelyje: ar jam ten viskas gerai, ar sveikas, ar sklandžiai auga ir vystosi. Atmintina, kad kiekvienas vaikutis vystosi skirtingai ir nukrypimai tikrai nereiškia, kad su jūsų mažyliu kažkas negerai. Pateikiame, kaip savaitė po savaitės didėja jūsų mažylio ūgis ir svoris pilvelyje.

• 3-4 nėštumo savaitės: Embrionas yra 3-4 mm ilgio, minkštas mažutis gumulėlis, kuriame dar sunku atskirti liemens, galvos ir virkštelės užuomazgas. Tačiau jau susidaro svarbiausių organų užuomazgos, pavyzdžiui, 3 nėštumo savaitę pastebima širdelės užuomazga. 18-21 dienomis po apvaisinimo širdutė jau varo embriono kraują viena kryptimi, nors tuomet embrionas - tik 1-1,5 mm dydžio.
• 5 nėštumo savaitė: Embrionas yra 7 mm dydžio, ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai.
• 6 nėštumo savaitė: Embrionas yra 15 mm dydžio. Šiuo metu jau galima įregistruoti embriono smegenų elektrines bangas.
• 8 nėštumo savaitė: Vaikutis jau vadinamas nebe embrionu, o vaisiumi, nes jau susiformavę visų organų sistemų pamatai (skrandis gamina skrandžio sultis, inkstai išskiria šlapimą). Savo forma vaisius jau primena mažą žmogeliuką. Jo ūgis - 2-3 cm, svoris 5-10 g. Pusę vaisiaus ilgio sudaro galva, iš galūnių užuomazgų susiformuoja rankų ir kojų pirštai. Nuo 5 savaitės embrioną jau galima pamatyti ultragarsu ir stebėti, kaip jis sparčiai auga.
• 12 nėštumo savaitė: Vaisius yra 7,5-9 cm ilgio ir 33-45 g svorio (kaip mažas šokoladinis batonėlis). Jau šauniai išsivystę raumenys, kremzlinis skeletas ir nervai, todėl vaikutis lengvai juda vaisiaus vandenyse. Judesiai švelnūs, kaip mažos žuvytės, todėl mama jų dar nejaučia. Vaisus moka pasukti galvą į šoną, pakelti antakius, suraukti kaktą. Ritmingai plaka širdutė. Vaisius turi burnytę, akis, nosį, liežuvį, priekinių dantukų užuomazgas. Formuojasi lytiniai organai, pirštų antspaudai, intensyviai vystosi nosis ir burna, susiformuoja akių vokai ir uždengia akis. 12 savaičių vaisius šlapinasi, ryja vandenį, atsiranda pirmieji kvėpavimo judesiai.
• 16 nėštumo savaitė: Vaisius yra 16 cm ilgio ir sveria apie 200 g (palyginkite su pakeliu sviesto ar varškės). Vaisius gimdoje jaučiasi puikiai - jį supa vaisiaus vandenys, šilta. Jis puikiai judina galvutę, moka šypsotis, čiulpti, ryti, kruta, bruzda, sportuoja, suspaudžia kumštelius, žaidžia su virkštele, rankytėmis suranda savo burną ir net… čiulpia nykštį! Tyrimais įrodyta, kad tokio amžiaus vaisius jau išgyvena baimę, jaučia skausmą. Artėjant chirurginiams prietaisams vaisiaus širdelės ritmas padažnėja iki 200 dūžių per minutę (įprastas ritmas - 140 dūžių). Vaikučio oda labai plona ir permatoma, matyti paviršinės kraujagyslės. Ant galvos pasimato pirmieji plaukučiai, pradeda augti antakiai ir blakstienos.
• 20 nėštumo savaitė: Vaisius yra 25 cm ilgio ir sveria apie 300 g. Jo odelė darosi tamsiai raudonos spalvos ir pasidengia švelniais pūkeliais. Pūkeliais pasidengia ne tik galva ir kūnas, bet ir veidas. Poodyje jau atsiranda šiek tiek riebaliukų, o žarnyne - išmatų. Vaisiaus klausa labai jautri, jį gąsdina netikėtas triukšmas. Vaisius mažais gurkšneliais geria vaisiaus vandenį, čiulpia nykštį.
• 24 nėštumo savaitė: Vaisius yra 30 cm ilgio ir sveria apie 600 g. Jei vaikutis dabar gimtų, jis būtų gyvybingas, bandytų kvėpuoti ar net surikti. Moderniose klinikose pavyksta išauginti net tokius ekstremaliai mažo svorio naujagimius.
• 25 savaitės: Vaisius yra 33 cm ūgio ir 750 g svorio.
• 26 savaitės: Vaisius yra 34 cm ūgio ir 850 g svorio.
• 27 savaitę: Vaisius yra 36 cm ūgio ir 960 g svorio.
• 28 savaitę: Vaisius yra 37 cm ūgio ir 1 080 g svorio.
• 32 savaitės: Vaisius yra maždaug 39 cm ilgio ir sveria apie 1 600 g. Šis svoris labai apytikris, kai kurie tokio amžiaus vaikučiai sveria tik 1 000 g, o kai kurie - net 2 700 g. Vaisiaus dydis priklauso nuo mamos organizmo, amžiaus, gimdymų skaičiaus, mitybos, sveikatos, net nuo vaisiaus lyties.
• 36 savaitės: Vaisius yra maždaug 45-50 cm ūgio ir sveria apie 2 000-2 500 g. Gimęs toks vaikutis ne knerkia, o garsiai rėkia, intensyviai čiulpia krūtį. Dėl vis didėjančio poodinio riebalų sluoksnio vaisiaus formos apvalėja, jis vis labiau panašus į tikrą kūdikį. Sutvirtėja nosies ir ausų kremzlės, dar labiau išryškėja paveldėti bruožai. Nagučiai jau siekia pirštų galus. Vaisius įsitaiso gimdoje ir padėties nebekeičia. 95 procentai pasirenka padėtį, kai galva apačioje, o sėdynė - viršuje.

Mitybos Rekomendacijos Nėštumo Metu

Nėščiai moteriai labai svarbu pakankamai gauti naudingųjų medžiagų. Stiprus organizmas lengviau atsistatys po gimdymo ir mama bus pasiruošusi sėkmingam kūdikio žindymui. Būtinų mikroelementų ir makroelementų trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus nėštumo periodu, gimdymo metu ir po gimdymo, gali kilti pavojus kūdikio gyvybei ir sveikatai. Taigi, nėščioji turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną.

Gydytojai pataria pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą vaisius dar greičiau auga, todėl mamos organizmas turi jam suteikti daugiau medžiagų. Šiuo nėštumo periodu nėščioji turi gauti 20-50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų. Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta.

Konkretūs patarimai:

• Atsisakykite visų saldžių gėrimų (bet kokių sulčių, vaisvandenių, arbatos ar kavos saldinimo).
• Planuokite pagrindinius valgymus. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė turėtų būti pakankamai sotūs, o 2-3 užkandžiai tarp jų - palyginti negausūs. Reikėtų vengti itin dažno užkandžiavimo ir pernelyg ilgų pertraukų tarp valgymų, valgymų praleidimo.
• Padidinkite daržovių kiekį. Kaskart per pusryčius, pietus ar vakarienę valgykite pakankamai daržovių (šviežių salotų, troškintų, virtų, keptų orkaitėje…). Jei per dieną suvalgote 3-4 vaisius, jų kiekio nedidinkite.
• Sumažinkite cukraus kiekį maiste. Rinkitės nesaldintą jogurtą, mažiau cukraus turinčius kasdienius produktus: duoną, sausus pusryčius, košes, varškės gaminius ir kt. Panagrinėkite etiketes: pridėtinis cukrus neturėtų viršyti 5 g/100 g.
• Vartokite daugiau maistinių skaidulų turinčių produktų - jos padeda išvengti gliukozės „šokinėjimo“ kraujyje, kuris gali lemti alkio protrūkius.
• Padidinkite fizinį aktyvumą.

Vitaminai ir Mineralai Nėštumo Metu

Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų nėščia moteris, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio.

• Geležis: Reikalinga vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri pavojinga nėštumo periodu ir gimdymo metu. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg geležies.
• Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, nėščiajai jo reikia 100 - 1200 mg per parą.
• Magnis: Stiprina gimdos raumenis, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Magnio dienos norma - 350 mg.
• Varis: Svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose.
• Cinkas: Reikalingas įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
• Vitaminas E: Padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą.
• Vitaminas D: Padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys.
• Vitaminas C: Slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
• Folio rūgštis: Būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti persileidimas arba prasidėti priešlaikinis gimdymas, naujagimis gali gimti mažo svorio.
• Vitaminai B1 ir B12: Svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai.
• Vitaminas A: Padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui.

Pokyčiai Moters Organizme Nėštumo Metu

Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.

Dažniausi nėštumo simptomai:

• Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės.
• Krūtų jautrumas.
• Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas.
• Nuotaikos pokyčiai.
• Dažnas šlapinimasis.
• Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.

Vizitai Pas Gydytoją

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. 11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę.

tags: #nestumo #metu #matuoja #rauksle

• Supamieji žaislai: kaip jie lavina vaikus?
• Kaip sudominti vaiką dantų valymu su Kake Make?
• Kaip išsirinkti buteliuką kūdikiui
• Viskas apie HCG nėštumo metu
• Apsigimimo priežastys ir prevencija