Vasarą - laikas, kai norime kuo daugiau laiko praleisti gamtoje - sodybose, prie vandens telkinių, parkuose ir miškuose, tačiau mėgautis šiuo malonumu dažnai trukdo įvairūs vabzdžiai: bitės, kamanės, vapsvos ir širšės. Vasarą, leidžiant laiką gamtoje, svarbu žinoti apie galimus pavojus, įskaitant vabzdžių įgėlimus. Širšės, vapsvos ir bitės gali sukelti nemalonių pojūčių, o kartais ir rimtų sveikatos problemų. Reakcija į vabzdžių įgėlimą gali būti normali arba alerginė. Daugumai žmonių, įgėlus vabzdžiui, pasireiškia tik vietinės odos reakcijos - skausmas, patinimas ir paraudimas. Tačiau 2-3 proc. žmonių yra alergiški vabzdžių nuodams - jiems pasireiškia alerginės reakcijos, o sunkiausiais atvejais ištinka anafilaksinis šokas, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis net mirtimi. Ypač svarbu būti atsargioms nėščioms moterims, nes alerginė reakcija į įgėlimą gali būti pavojinga tiek motinai, tiek kūdikiui.

Vapsvos ir širšės turi geluonį, per kurį į žmogaus organizmą suleidžia nuodų. Vabzdžio įgėlimas alergine reakcija pasireiškia tiems žmonėms, kurių imuninė sistema yra pernelyg jautri vabzdžio nuodams. Tokiu atveju, įgėlus širšei ar vapsvai, organizmas neadekvačiai sureaguoja į suleistus nuodus ir suerzinama ne tik sugelta vieta, bet ir visas žmogaus kūnas.
Skubios pagalbos gali prireikti ir nealergiškiems žmonėms, jei vabzdys įgėlė į burnos, kaklo ar galvos sritį. Tokius įgėlimus dažnai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą ar sutrikdyti miego kokybę. Vabzdžio įgėlimas burnos srityje gali būti itin pavojingas. Net ir nealergiškam žmogui gali būti pavojingas įgėlimas į gomurį ar liežuvio šaknį. Net ir nealergiškam žmogui gali būti pavojingas atvejis, vabzdžiui įgėlus į burną ar ryklę, kai geriama iš stiklinės ar skardinės ir nepastebima ten įkritusių geliančių vabzdžių. Taip pat didesnis pavojus kyla, jei vabzdys sugelia kelis kartus - tuomet į organizmą patenka daugiau nuodų ir reakcija gali būti stipresnė. Kūdikiams ir mažiems vaikams tokie įgėlimai yra itin pavojingi, nes galimos reakcijos su dideliu patinimu bei alerginiais bėrimais.
Įgėlus širšei, vapsvai ar bitei, įgelta vieta parausta, gali atsirasti tinimas, niežėjimas. Jeigu asmuo alergiškas, per artimiausias minutes tinimas didėja, paraudimas gali išplisti, atsirasti neaiškių dėmių, išberti didesnį odos plotą.
Alergiškiems žmonėms ir vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei grėsmingą išplitusią viso organizmo alerginę (anafilaksinę) reakciją. Anafilaksinis šokas yra sunki alerginė reakcija, sutrikdanti viso organizmo veiklą ir kelianti pavojų gyvybei. Anafilaksinės reakcijos metu į kraują išskiriamos cheminės medžiagos, kurios plečia kraujagysles ir siaurina kvėpavimo takus. Staigiai mažėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka kvėpavimas. Gali sutinti liežuvis ir gerklė, todėl padidėja deguonies trūkumo rizika, žmogus neretai praranda sąmonę.
Per anafilaksinį šoką oda gali pabalti arba parausti, kūną gali staiga išberti pūkšlėmis, gali imti tinti kvėpavimo takai, susilpnėti pulsas ir kraujo spaudimas, pasireikšti bendras silpnumas, galvos svaigimas, kankinti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Bėrimas gali išplisti į kitas kūno vietas, pradeda mušti karštis, atsiranda nerimas, ima niežėti padus, delnus, viso kūno odą. Sunkios alerginės reakcijos požymiu taip pat gali būti nerimas. Taip pat gali pasireikšti anafilaksinis šokas, dėl kurio nukentėjusiojo veidas gali smarkiai ištinti, prikimti ar imti švokšti balsas. Ištikus anafilaksiniam šokui, brangi tampa kiekviena sekundė.

Jeigu nesate alergiški, jausite tiesiog skausmą, tvinksėjimą ir gėlimą įkastoje vietoje. Tokiu atveju įkandimo vietą gerai nuplaukite muilu, kad negautumėte infekcijos. Jei įgėlus vabzdžiui nepasireiškia stipri alerginė reakcija, įgeltą vietą pirmiausiai reikia dezinfekuoti ir uždėti šaltą kompresą - tai padės sumažinti skausmą ir tinimą. Yra daugybė medikamentų, skirtų gėlimui ir niežėjimui nuslopinti. Įgėlimo simptomus gali palengvinti ir priešalerginis tepalas ar pieštukas po vabzdžių įgėlimo. Vaistinėse galima rasti priemonių, kurios tinka ir kūdikiams nuo pat gimimo. Tai priemonės, turinčios arbatmedžio ar levandų eterinių aliejų. Kiek didesniems vaikučiams, nuo 2 m., padės tepaliukas, sudėtyje turintis kamparo, pipirmėčių, eukaliptų eterinių aliejų, mentolio.
Stebėkite savijautą. Jeigu įgėlimas sukėlė itin stiprią alerginę reakciją, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pasireiškus šiems simptomams, specialistė rekomenduoja mažylį parodyti gydytojui.

Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Venkite gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų. Daug kartų girdėjote ir gerai žinote, kad vabzdžius privilioja saldumynai, kvapai, gėlės, ryškūs drabužiai, kad negalima vaikščioti bičių takais. Širšes ir vapsvas vilioja ir maisto kvapai, ypač gendančio, todėl venkite būti šalia šiukšlių dėžių, lauko virtuvių. Alergiškiems vaikams neleiskite būti ten, kur formuojamos gyvatvorės, pjaunama žolė, šienaujama.
Vapsvų ir širšių mes dažniausiai nedominame, jas pritraukia mūsų valgomas maistas ar gėrimai. Todėl tokioje situacijoje geriausia išlikti ramiems. Širšei ar vapsvai skrendant tiesiai į mus, natūrali reakcija - bandyti vabzdį nuvyti ranka. Tačiau taip daryti nereikėtų - staigus mojavimas rankomis gali suerzinti vabzdį, o tuomet jis bus labiau linkęs pulti.
Užpuolus vabzdžiui, elkitės ramiai, nepanikuokite. Lėtai, be panikos, nedarydami staigių judesių, atsitraukite, jei įmanoma - į patalpą, kurią galima uždaryti. Jei tai neįmanoma, gulkite ir užsidenkite galvą. Staigūs judesiai užpuolikes erzina, o užmuštos bitės, širšės, vapsvos kvapas iškviečia į kovą kitas gentaines. Užpuolus širšei ar bitei, elkitės ramiai, nepanikuokite. Nemosikuokite rankomis, nesistenkite vabzdžio priploti. Širšės ir bitės gelia gindamos savo namus arba kai yra pagautos ar prispaustos.
Dėl šios priežasties reikia būti budriems geriant gaiviuosius gėrimus - būdami lauke visada patikrinti stiklinės ar butelio vidų, nes vabzdys gali būti jo viduje. Jei pamatėte vapsvų ar širšių lizdą, nesiartinkite prie jo ir jokiu būdu nelieskite - suerzinti vabzdžiai gali sugelti itin stipriai.

Susidūrusios su vabzdžio įgėlimu, mamos kartais griebiasi ir iš močiučių, kaimynių ar draugių nugirstų ar interneto platybėse atkapstytų neva stebuklingų priemonių. Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams. Jautrią odelę augalai gali dar labiau sudirginti ir tik sustiprinti alerginę reakciją. Taip pat visiems žinomas spuogelių džiovinimo būdas dantų pasta. Jokiu būdu dantų pasta netepkite po įgėlimo iškilusio spuogelio.