Nėštumo nustatymas ir sekimas ultragarsu
Ultragarsas - tai pagrindinis neinvazinis tyrimo metodas, plačiai naudojamas nėščiųjų sveikatos priežiūroje. Šiandien ultragarsas yra neatsiejama nėštumo priežiūros dalis, leidžianti ne tik stebėti vaisiaus vystymąsi, bet ir tiksliai nustatyti nėštumo laiką. Šiame straipsnyje išnagrinėsime ultragarsinio nėštumo laiko nustatymo tikslumą, jo svarbą ir kitus svarbius aspektus.
Ultragarsiniai aparatai, panašūs į šiuolaikinius, pasirodė apie 1963 m. Ši technologija sukėlė tikrą revoliuciją akušerijoje, suteikdama galimybę vizualizuoti dar negimusį vaisių ir nustatyti jo patologijas. Po to šis tyrimas greitai paplito visame pasaulyje. Lietuvoje ultragarsiniai tyrimai akušerijoje pradėti naudoti apie 1971 m. Kauno klinikose. Šiandien gydytojai akušeriai-ginekologai gali stebėti vaisių nuo pat pirmųjų savaičių iki gimimo.
Ultragarsinis tyrimas - tai neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Taip pat jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei.
Nustatomas nėštumas
Nėštumo nustatymas ultragarsu atliekamas nuo 3 nėštumo savaitės, kai gemalas jau yra gimdoje. Daviklis įvedamas į makštį, procedūra neskausminga. Tyrimu patvirtinama, ar nėštumas gimdoje, matoma, kur prisitvirtino būsimoji placenta, stebimas širdelės plakimas. Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia.
Būtinieji tyrimai
Ultragarsinis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, būtinai atliekamas du kartus: 11-14 ir 18-20 nėštumo savaitę. Per pilvo sienelę, dažniausiai įprastiniu 2D echoskopu gydymo įstaigose. Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus. Pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Vaisius jau yra didesnis, todėl mes atidžiai tiriame visas jo anatomines struktūras: smegenis, širdį, galūnes.
Per pilvo sienelę, dažniausiai įprastiniu 2D echoskopu gydymo įstaigose. Vertinama placenta, vaisiaus dydis ir būklė (galima smulkiai apžiūrėti vaisiaus vidaus organus), judesiai, vandenų kiekis. Šiuo laiku tiksliausiai pasakoma, ar nėra apsigimimo, ar vidaus organų struktūra normali, kokia vaisiaus lytis.
Ultragarsinio tyrimo tikslumas ir galimybės
11-13 nėštumo savaitę atliekamas ultragarsinis tyrimas yra pats tiksliausias nėštumo trukmės nustatymo metodas, matuojant vaisiaus viršugalvio-sėdmenų matmenį. Šiuo laikotarpiu taip pat nustatomas vaisių skaičius, o tai ypač svarbu daugiavaisio nėštumo priežiūrai. Nėštumo trukmė akušerijoje skaičiuojama nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Ultragarsu nėštumą galima aptikti anksčiausiai praėjus maždaug savaitei po laukiamų mėnesinių, atliekant tyrimą per makštį. Su pilvo davikliu nėštumas matomas šiek tiek vėliau - maždaug 6 savaičių. Šiuo momentu galima nustatyti nėštumo trukmę savaitės tikslumą.
Ultragarsinio tyrimo metu vertinama ne tik vaisiaus anatomija, bet ir atliekami kraujotakos tyrimai, leidžiantys diagnozuoti įvairias su nėštumu susijusias problemas. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ultragarso tyrimo kokybės gerinimui, kuriant protokolus, kuriais vadovaujamasi siekiant išvengti klaidų.
Vaisiaus svorio nustatymo ultragarsu tikslumas priklauso nuo vaisiaus dydžio. Kuo mažesnis vaisius, tuo matavimas tikslesnis. Nėštumo pabaigoje paklaida gali siekti iki 10 proc. Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą paklaidą ir mes visada ją nurodome. Dažniausiai kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė paklaida gali būti. Tai priklauso nuo kelių dalykų: ultragarsinės aparatūros, kuri naudojama, nuo tiriančio specialisto patirties ir nuo tam tikrų specifinių iššūkių. Pavyzdžiui, kartais sunku nustatyti vaisiaus augimą dėl per mažo kiekio vaisiaus vandenų. Vertinant vaisiaus augimą, svarbiausias fiksuoti jo augimą dinamikoje.
Pagrindiniai ultragarsinių tyrimų tikslai trimestrais
Pirmasis Trimestras (iki 13 savaičių)
- Patvirtinti nėštumą ir nustatyti jo vietą (gimdoje ar už jos ribų).
- Įvertinti vaisiaus gyvybingumą (širdies plakimą).
- Nustatyti vaisių skaičių.
- Patikslinti nėštumo trukmę.
- Įvertinti didžiųjų vaisiaus raidos ydų riziką.
- Įvertinti vaisiaus chromosominių anomalijų riziką (matuojant sprando vaiskumą).
Antrasis Trimestras (18-20 savaičių)
- Atlikti pagrindinį vaisiaus raidos įvertinimo tyrimą.
- Stebėti, ar nėra vaisiaus vystymosi sutrikimų.
- Įvertinti vaisiaus anatomiją (smegenis, širdį, galūnes).
- Patikslinti nėštumo laiką ir numatomą gimdymo datą.
- Įvertinti vaisiaus vandenų kiekį, placentos padėtį ir virkštelę.
- Nustatyti vaisiaus lytį (jei pageidaujama).
Trečiasis Trimestras (32-34 savaitės)
- Įvertinti vaisiaus dydį ir augimą.
- Įvertinti vaisiaus vandenų kiekį.
- Nustatyti vaisiaus padėtį gimdoje.
2D, 3D ir 4D Ultragarsas: kuo jie skiriasi?
Pagrindinis ultragarso aparatas, naudojamas akušerijoje, yra dvimatis (2D), kai ekrane matomas „plokščias“ vaizdas - tiriamos srities skerspjūvis. 2D - tai klasikinis dvimatės echoskopijos metodas, kurio metu gaunamas juodai baltas, plokščias vaizdas. Tai plačiausiai naudojamas ultragarsinės diagnostikos būdas, leidžiantis įvertinti vaisiaus padėtį, vidaus organų formavimąsi, galimus raidos sutrikimus, augimą ir vystymosi proporcingumą, širdies veiklą, vaisiaus vandenų kiekį bei placentos padėtį.
Šiuolaikiniai aparatai dažnai turi ir 3D (erdvinio vaizdo) ar 4D (erdvinio vaizdo realiu laiku) funkcijas. 3D - tai trijų dimensijų, erdvinis, statinis vaizdas, leidžiantis detaliai matyti išorinius vaisiaus bruožus, pavyzdžiui, veiduką, rankytes, kojytes, stuburo linkį. Šio tyrimo metu iš daugybės 2D vaizdų sukuriama erdvinė rekonstrukcija, todėl galutinis vaizdas atrodo realistiškesnis ir išsamiau atspindi vaisiaus išvaizdą. Tai ypač vertinama būsimos šeimos emociniame kontekste - leidžia tėvams pirmą kartą „pamatyti“ kūdikį prieš gimimą.
4D - tai 3D vaizdas realiu laiku, leidžiantis ne tik matyti erdvinę vaisiaus išvaizdą, bet ir stebėti jo judesius: mimiką, čiulpimą, žiovulį ar rankyčių judesius. 4D ultragrasinio tyrimo dėka galima išsamiai apžiūrėti vaisiaus veidą bei stebėti kaip mažylis judina galūnes ar bando apsiversti. Taip pat ši šiuolaikiška technologija leidžia tiksliau apžiūrėti vaisiaus anatomines struktūras, diagnozuoti įgimtus vaisiaus vystymosi sutrikimus, smegenų struktūros patologijas.
Nors 3D ir 4D ultragarsiniai tyrimai dažniausiai nėra būtini, tačiau jie gali suteikti papildomos informacijos apie vaisiaus išorinius bruožus ir sustiprinti emocinį ryšį su dar negimusiu kūdikiu. Dažniausiai 3D ultragarsiniai tyrimai atliekami nėštumo viduryje, t. y. nuo 24 iki 32 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu vaisius jau pakankamai išsivystęs, tačiau dar turi pakankamai vietos gimdoje, todėl galima gauti aiškius ir detalius vaizdus. Nuo 24 savaitės vaisiaus bruožai tampa ryškesni, oda įgauna daugiau poodinio riebalinio sluoksnio, todėl 3D vaizduose galima aiškiau matyti mimiką, judesius, veido kontūrus. Tuo tarpu nėštumo pabaigoje, ypač po 32 savaitės, vaisius užima daug vietos gimdoje, todėl ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai galima matyti tik vieną didesnę struktūrą - pavyzdžiui, galvytę ar veidą. Dėl šių priežasčių 3D ultragarsinis tyrimas nėštumo metu nerekomenduojamas labai ankstyvose ar vėlyvose stadijose.
Ar ultragarsas kenkia vaisiui?
Nors ultragarso tyrimas laikomas saugiu, patartina jį atlikti tik esant reikalui. Ultragarsas yra aukšto garso dažnio banga, nešanti energiją, todėl galimas vadinamasis „mechaninis“ ir „terminis“ pašalinis poveikis. Nors echoskopija atliekama jau pusšimtį metų ir tarp atliktų tyrimų nepasitaikė įrodžiusių žalingą poveikį vaisiui, tačiau vis tik rekomenduojama echoskopijas atlikti laikantis ALARA principo (angl. As Low As reasonably achievable), t. y. kai tam yra būtinybė. Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei. Tai gali būti susiję su didesne persileidimo ar nesivystančio nėštumo rizika. Dar vienas kontrargumentas, kodėl echoskopinio tyrimo nereikėtų atlikti pernelyg dažnai - ultragarso bangų poveikis. Aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius - odą, raumenis ir makšties gleivinę, o kitą bangų dalį sugeria motinos ir vaisiaus audiniai. Daugelyje straipsnių buvo paplitęs teiginys, kad vaisius echoskopijos metu girdi labai didelį garsą, lyginamą su metro traukinių ar kylančių lėktuvų skleidžiamu garsu.
Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu tyrimas yra vienas saugiausių ir plačiausiai taikomų diagnostinių metodų medicinoje, ypač nėštumo metu. Šis tyrimas nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, kaip, pavyzdžiui, rentgeno tyrimai, todėl neturi žalingo poveikio nei motinos, nei vaisiaus audiniams. Vis dėlto ankstyvose nėštumo stadijose, ypač iki 8 savaitės, rekomenduojama vengti perteklinių ultragarsinių tyrimų. Nors tyrimas ir nėra kenksmingas, mediciniškai pagrįsta laikytis principo „mažiau - geriau“, kai dar nėra būtinybės dažnai stebėti vaisiaus raidą.
Kaip pasiruošti ultraginiam tyrimui?
11-13 nėštumo savaičių ir 18-20 savaičių ultragarsiniams tyrimams specialiai ruoštis nereikia. Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu specifinio ar sudėtingo pasiruošimo dažniausiai nereikalauja, todėl jis yra saugus, greitas ir patogus būdas įvertinti nėštumo eigą ar vidaus organų būklę. Visgi, siekiant pagerinti tyrimo kokybę, rekomenduojama kelias dienas prieš planuojamą ultragarą vartoti daugiau skysčių, ypač vandens. Esant geram echosignalo pralaidumui, gydytojas gali lengviau įvertinti vaisiaus anatomiją, padėtį, judesius bei kitas svarbias detales. Prieš tyrimą nereikia būti nevalgius ar specialiai riboti mitybos, nebent gydytojas pateikia kitokias individualias rekomendacijas. Valanda prieš tyrimą patartina lengvai pavalgyti, tuomet kūdikis galimai bus judresnis.
Galimos klaidos atliekant ultragarsinį tyrimą
Pasak gydytojų, ultragarso tyrimas turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų savybių. Neturint patirties, galima pamatuoti ne tai, ką reikia. Dažniausia patologija būna išplėsti smegenų skilveliai - ir tai pati dažniausia klaida, nes matuojami visiškai ne skilveliai, o tam tikra mažiau ultragarsui pralaidi smegenų skiltis. Pastebėję tam tikrus nuokrypius nuo standartų, gydytojai pasiūlys atlikti pakartotinį ultragarso tyrimą ar kitokio pobūdžio tyrimus infekcinėms ar genetinėms ligoms diagnozuoti.
tags: #nestumo #laiko #nustatymas #ultragarsu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
