Nėštumo pradžioje daugelis tėvų nekantriai laukia vieno svarbiausių klausimų atsakymo - ar gims berniukas, ar mergaitė? Labai dažnai būsimieji tėveliai, nekantraudami ir negalėdami sulaukti, kada gi ateis taip laukiama 20-oji nėštumo savaitė, o su ja - ir ultragarso tyrimas, pradeda ieškoti pačių įvairiausių būdų kūdikio lyčiai sužinoti ar atspėti. Šiais laikais tik keli tėvai iš šimto nenori iš anksto sužinoti, kas gims, ir laukia staigmenos. Noras iš anksto sužinoti kūdikio lytį dažnai susijęs su materialiais dalykais - ką jam pirkti. Laimei, požiūris į vaiko lytį Lietuvoje jau pakankamai civilizuotas.

Gimsiančio kūdikio lytis dažniausiai nustatoma 12-20 nėštumo savaitę, t. y. antrojo arba trečiojo ultragarsinio tyrimo (echoskopijos) metu, žinoma, tuo atveju, jei mažylis neslapukauja. Ankstyviausia lytis gali būti nustatyta prenataliniu genetiniu tyrimu. Šiuolaikiniais diagnostikos metodais vaisiaus lytis gali būti nustatyta jau penktą šeštą nėštumo savaitę, tiriant laisvo DNR buvimą motinos kraujyje, taip pat šeštą nėštumo savaitę, atliekant trofoblasto ląstelių tyrimą iš gimdos kaklelio.
Paprasčiausias ir labiausiai paplitęs būdas vaisiaus lyčiai sužinoti - tyrimas ultragarsu (echoskopija). Pirmieji lyties požymiai gali būti pastebimi nuo 11-tos nėštumo savaitės. Esant vėlyvesniam nėštumui, metodo efektyvumas siekia nuo 93 iki 100 proc. Vaisiaus lytį medikai nustato iš vyriškų lytinių organų buvimo. Šiuo laikotarpiu jau galima pamatyti vaisiaus lytinius organus, kurie išsivysto apie 11 savaičių. Labai dažnai atliekama ir papildoma, ankstyva echoskopija, skirta įvertinti pradėjusį formuotis nėštumą. Dažniausiai ji atliekama 6-8 nėštumo savaitę. Nėštumo metu paprastai atliekami bent du ultragarsiniai tyrimai: 18-20 nėštumo savaitės ir 30-32 nėštumo savaitės.
Vis dėlto, ultragarsiniai tyrimai gali būti iškreipti tuomet, kai yra lyties vystymosi anomalijų, pavyzdžiui, berniuko sėklidės nusileidžia vėliau nei įprasta. Jeigu vaisius atsisukęs nugara, o kartais ir jam įsitaisius šonu, jo lyties organų nematyti. Kartais gydytojas labai aiškiai mato vaisiaus lytį, o kartais ir specialistui kyla abejonių. Visada išlieka tikimybė, kad gims kitos lyties, nei nustatyta, kūdikis, bet tai nutinka labai retai.

Genetiniai tyrimai įprastai atliekami, jeigu egzistuoja su lytimi susijusių genetinių ligų (hemofilija, Diušeno raumenų distrofija, ichtiozė ir kt.) rizika. Vaisiaus DNR nustatymas motinos kraujyje suteikia saugią ir neinvazinę galimybę nustatyti vaisiaus lytį, nesukeliant jokio pavojaus nei nėščiajai, nei vaisiui. Šis tyrimas ypač svarbus nėščiosioms, kurios arba kurių partneris turi padidėjusią riziką su lytimi susijusioms genetinėms ligoms, perduodamoms su lytinėmis chromosomomis. Tokiais atvejais vaisiaus lytis parodo tikimybę sirgti genetinėmis ligomis.
NIPT tyrimą galima atlikti nuo 8-10 nėštumo savaitės (priklausomai nuo konkretaus atvejo, medikai gali rekomenduoti palaukti iki 11-12 savaitės). Genetinė medžiaga iš vaisiaus ląstelių yra aptinkama motinos kraujyje nuo 10+0 nėštumo savaitės (tyrimą rekomenduojama atlikti nuo 11 nėštumo savaitės). Tyrimas aptinka SRY geną, jei vaisius yra vyriškos lyties. Dėl etinių priežasčių kai kuriose šalyse (pvz., Šveicarijoje) NIPT lyties testas galimas tik 12 nėštumo savaitę. Ankstyvas lyties nustatymas genetiniais tyrimais nėra dažna praktika ne tik dėl etinių priežasčių, tačiau ir dėl rizikų bei tokių tyrimų kainos: saugiausias, motinai ir vaisiui nekenkiantis neinvazinis prenatalinis genetinis tyrimas (NIPT) yra brangus.
Invazinius genetinius tyrimus galima atlikti nuo 11 nėštumo savaitės. Atliekant invazinius genetinius tyrimus, yra 1-2% persileidimo rizika.
| Tyrimas | Galimas atlikti nuo | Procedūra | Rizika persileisti | Pagrindinis tikslas (be lyties nustatymo) |
|---|---|---|---|---|
| Choriono gaurelių biopsija | 11 nėštumo savaitės | Per priekinę pilvo sieną adata arba pro gimdos kaklelį kateteriu paimamas placentos audinio mėginys. | 1-2% | Chromosominių ir genetinių ligų diagnostika. |
| Amniocentezė | 14-18 nėštumo savaitę | Paimama apie 15-20 ml vaisiaus vandenų. | 1-2% | Vaisiaus vystymosi sutrikimų tyrimas. |
Nėra mokslinių straipsnių, patikimos informacijos apie teorijų kūrėjus ar papildomos informacijos, patvirtinančios daugelį žemiau aprašytų metodų. Tačiau, nepaisant abejonių, šios teorijos ir prietarai išlieka populiarūs.
Viena iš teorijų, kuri žada atskleisti kūdikio lytį gerokai anksčiau, yra Ramzio teorija. Jis teigė, kad kūdikio lytį galima nustatyti jau 6 nėštumo savaitę, analizuojant placentos arba choriono gaurelių padėtį ankstyvajame ultragarse. Remiantis Ramzio teorija, kūdikio lytį galima nustatyti labai anksti nuo placentos susidarymo 6-8 nėštumo savaitę. Teorija pagrįsta tik stebėjimais. Jis pagrįstas chorioninių kuokštelių, sudarančių placentą, vieta. Anot Ramzio, jeigu placenta pradeda formuotis kairėje gimdos pusėje, gims mergaitė, o jeigu dešinėje - berniukas. Savo teoriją daktaras patvirtino įvertinęs 5376 vienavaisių nėštumų.
Besiformuojančios placentos buvimo vietą galima nustatyti žvelgiant į vaizdą echoskopo ekrane arba į padarytą nuotrauką. Placenta joje atrodo kaip šviesesnė lenkta juosta, gaubianti tamsesnę ertmę su nedideliu iškilimu (gimdą su besivystančiu kūdikiu). Reikėtų žinoti, kad echoskopijos metu matomas vaizdas įprastai yra veidrodinis, t.y. kairėje nuotraukos pusėje bus dešinė gimdos pusė ir atvirkščiai. Neįgudusiam, anatomijos neišmanančiam žmogui sunku pačiam nustatyti besiformuojančios placentos vietą ir nesupainioti pusių, todėl paklauskite echoskopiją atliekančio gydytojo, kur pradėjo formuotis placenta.
Nors skamba intriguojančiai, Ramzio teorija nėra laikoma moksliškai patvirtintu lyties nustatymo metodu. Tyrimas, kuriuo remiasi teorija, nebuvo plačiai pakartotas ar patvirtintas nepriklausomų mokslininkų. Placenta ankstyvame nėštume gali migruoti, todėl jos padėtis ne visuomet išlieka ta pati. Teorijos šalininkai tvirtina, kad tikslumas siekia net 97 %, tačiau medicininė bendruomenė šį skaičių vertina skeptiškai.

Nėra jokių moksliškai pagrįstų vaiko lyties planavimo būdų. Vis dėlto, tėvai dažnai prašo patarti, kaip susilaukti konkrečios lyties kūdikio. Štai keletas solidesnių ir labiau pagrįstų teorijų, kaip galima pasirinkti pageidaujamą kūdikio lytį.
Juo remiantis, lytiniai santykiai yra derinami prie moters ciklo, naudojant tam tikras sueities pozas. Manoma, kad jo patikimumas apie 90 procentų. Moteris turėtų tiksliai žinoti savo ovuliacijos dieną. Ir jeigu nori susilaukti mergaitės, lytiniai santykiai turėtų vykti keletą dienų prieš ovuliaciją. Santykiaujant likus dviem trims dienoms iki ovuliacijos misionieriaus poza didesnė tikimybė susilaukti mergaitės. Taip yra todėl, kad lėtesnieji X spermatozoidai lėtai sau keliauja, kol vienas iš jų pasiekia jį priimti pasirengusią kiaušialąstę (Y spermatozoidai tada jau būna žuvę).
Jei nori berniuko - ovuliacijos dienomis. Santykiaujant ovuliacijos dieną ir dieną po ovuliacijos yra didesnė tikimybė gimti berniukui. Sueitis šiuo atveju turėtų būti ne misionieriška, o, pavyzdžiui, „šuniuko“ poza, kadangi tuomet Y spermatozoidai pataiko tiesiai į taikinį. Ši teorija skamba gana įtikinimai.
Šis metodas, pasak jo autorės, pasiteisina maždaug 75 proc., jeigu pradedamas taikyti likus 3 mėnesiams iki pastojimo. Pradėjus laikytis dietos prieš pat pastojimą yra sėkmingi 68 proc. atvejų, bandant susilaukti berniuko, ir 57 proc. - planuojant mergaitę. Tiesa, skeptikai teigia, kad tai nedaug skiriasi nuo natūralaus planavimo, kai pageidautinos vaiko lyties tikimybė - 50:50.
Dieta remiasi tuo, kad moterys, kurios valgo daugiau maisto, turinčio daug kalcio ir magnio, dažniau susilaukia mergaitės. Taigi norint mergaitės reikėtų valgyti pieno produktų, mineralinio vandens, krevečių, krabų, graikinių riešutų, migdolų, kakavos, šokolado, žuvies, kopūstų - juose daug kalcio. Magnio ypač daug būna saulėgrąžose, avižiniuose dribsniuose, kviečių sėlenose, ryžiuose, braškėse, kiviuose, vynuogėse. Jei pora nori susilaukti berniuko, tam tikrą laiką iki pastojimo turėtų valgyti produktų, sukuriančių šarminę terpę.

Dažnai manoma, kad tai, jog kai kuriose šeimose auga vien trys sūnus arba penkios dukros, yra grynas atsitiktinumas. Tačiau tai gali būti ir nulemta genetiškai, kadangi kai kurie vyrai turi daugiau Y spermatozoidų. Taigi kai kuriose giminėse iš kartos į kartą gali gimti vien sūnūs. Vis dėlto, man neteko susidurti su tėvais, kurie labai smarkiai nusiviltų, išgirdę, kas gims. Vis dėlto, sužinojus, kad gims ne tos lyties, kurios norėjote, kūdikis, gali užklupti nusivylimas.

Kiekvienoje ląstelėje yra viena pora lytinių chromosomų. Visos moters ir vyro ląstelių chromosomos - vienodos, išskyrus lytinių chromosomų porą: moters lytinių chromosomų porą sudaro dvi X chromosomos, o vyro - viena X ir šiek tiek mažesnė bei kitokios formos Y chromosoma. Apvaisinimo momentu, paveldimos informacijos būsimasis vaikelis gauna tolygiai iš motinos ir iš tėvo lytinių ląstelių.
Dalis vyriškųjų lytinių ląstelių - spermatozoidų - turi X, kita dalis - Y chromosomas. Moteriška lytinė ląstelė kiaušialąstė turi tik X chromosomas. Spermatozoidai tarpusavyje šiek tiek skiriasi. X chromosomą turintys spermatozoidai yra didesni, lėtesni ir atsparesni. Y chromosomą turintys spermatozoidai yra greiti, judrūs ir greičiau pasiekia tikslą. Bet kartu jie mažiau atsparūs ir greičiau žūsta. Kiaušialąstė būna pasirengusi apvaisinimui maždaug 24 val.
Jei kiaušialąstę apvaisins spermatozoidas su X lytine chromosoma, užsimegs moteriškos lyties gemalas, o jeigu su Y - vyriškos. Taigi bet kuriuo atveju vaiko lytį nulemia vyras. Dažniausiai spermatozoidai su Y lytine chromosoma esti judresni, greičiau pasiekia kiaušialąstę. Dėl to užsimezga daugiau berniukų (manoma, kad 100 mergaičių užsimezga apie 150 berniukų), tačiau vyriškos lyties gemalas dažniau žūva dar negimęs - mat jis jautresnis įvairiems išoriniams poveikiams. Berniukų gimsta mažumėlę daugiau - statistiškai 100 mergaičių tenka 106 berniukai. Mažai tikėtina, kad polinkis šeimoje turėti daugiau tos pačios lyties palikuonių būtų paveldimas.
Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Penktąją savaitė ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Nėštumo 9 - 12-oje savaitėje mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.