Nėštumas ir tiesiosios žarnos problemos: ką svarbu žinoti
Nėštumas - tai ypatingas fiziologinis moters organizmo pokyčių laikotarpis. Nors daugelis šių pokyčių yra natūralūs, jie neretai sukelia įvairių nemalonių simptomų. Vienos dažniausių ir daug nerimo sukeliančių būklių yra susijusios su analine sveikata, įskaitant hemorojų ir išangės įtrūkimus. Šios problemos pasireiškia apie 40 proc. nėščiųjų ir gimdyvių, dažniausiai trečiąjį nėštumo trimestrą arba laikotarpiu po gimdymo.
Kodėl kyla tiesiosios žarnos problemos?
Nėštumo metu organizme vyksta ryškūs antropometriniai, vidaus organų topografijos bei medžiagų apykaitos pokyčiai. Hemorojaus bei kitų analinių negalavimų atsiradimą skatina keletas pagrindinių veiksnių:
- Hormoniniai pokyčiai: Padidėjęs progesterono kiekis atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl lėtėja žarnyno peristaltika ir vystosi vidurių užkietėjimas.
- Mechaninis spaudimas: Auganti gimda didina pilvo ertmės slėgį ir spaudžia tiesiąją žarną bei venines kraujagysles, todėl sutrinka kraujotaka ir atsiranda veninė stazė.
- Kraujo tūrio padidėjimas: Cirkuliuojančio kraujo tūris išauga 25-40 proc., kas skatina kraujagyslių išsiplėtimą mažajame dubenyje.
- Vidurių užkietėjimas: Tai vienas pagrindinių rizikos veiksnių, kuris dėl stanginimosi tuštinimosi metu tiesiogiai skatina hemorojinių mazgų susidarymą.
Dažniausios analinės patologijos
Nėštumo metu dažniausiai diagnozuojamos šios būklės:
- Hemorojus: Išangės pagalvėlių patinimas, kraujavimas arba mazgų susidarymas. Jis gali būti išorinis (skausmingas) arba vidinis (dažniausiai neskausmingas, kol neužstringa).
- Išangės įtrūkimai: Dažniausiai atsiranda dėl mechaniškai traumuoto išangės kanalo kietomis išmatomis.
- Išangės fistulės: Kanalai, jungiantys odą su išangės kanalu, dažnai pasireiškiantys pūlingomis išskyromis ir niežuliu.
Hemorojus: laipsniai ir simptomai
Vidinis hemorojus skirstomas į laipsnius, padedančius įvertinti ligos eigą:
| Laipsnis | Aprašymas |
|---|---|
| I laipsnis | Mazgai neiškrinta, pasireiškia kraujavimu. |
| II laipsnis | Mazgai išlenda tuštinantis, bet patys grįžta atgal. |
| III laipsnis | Mazgus reikia įstumti ranka. |
| IV laipsnis | Mazgai negrįžta ir neįstumiami. |
Kaip palengvinti būklę ir išvengti komplikacijų?
Nesant ūminių būklių, chirurginis gydymas dažniausiai atidedamas iki laktacijos pabaigos. Pagrindinis dėmesys skiriamas konservatyviam gydymui:
- Mitybos korekcija: Gausus skaidulų kiekis (sėlenos, grikiai, slyvos, burokai, daržovės) ir pakankamas skysčių kiekis (apie 2 litrus per dieną) yra būtini kietų vidurių profilaktikai.
- Higiena: Po kiekvieno tuštinimosi rekomenduojama apsiplauti vandeniu, vengti kieto tualetinio popieriaus, naudoti drėgnas servetėles.
- Vietinis gydymas: Gydytojai gali skirti specialius kremus ar žvakutes (pvz., kompleksinius preparatus su lidokainu ir tribenozidu), kurie mažina uždegimą bei skausmą.
- Fizinis aktyvumas: Lengvi pasivaikščiojimai ir Kėgelio pratimai gerina kraujotaką dubens srityje.
- Pozos: Dienos metu naudinga pagulėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
Svarbu įsidėmėti: kęsti skausmą ar nepagrįstai vartoti vaistus savo nuožiūra negalima. Jei pastebėjote kraują išmatose, jaučiate intensyvų skausmą, deginimą ar niežėjimą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją proktologą arba akušerį ginekologą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
