Vaikų globos centrai Lietuvoje: Pagalbos sistemos ir galimybės

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tėvų globos netekusių vaikų gerovė yra prioritetas. Vaiko globa (rūpyba) - tai atidus ir atsakingas procesas, kuriuo siekiama užtikrinti vaikų, negalinčių augti savo biologinėje šeimoje, saugumą, auklėjimą ir teisių gynimą. Šios sistemos pagrindą sudaro glaudus bendradarbiavimas tarp valstybinių institucijų, globos centrų, globėjų ir visuomenės.

Kas yra vaiko globa (rūpyba) ir kokie jos tikslai?

Vaiko globos (rūpybos) esmė - tai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas. Ši veikla vykdoma bendradarbiaujant su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas).

• Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Pagrindinis laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
• Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą. Jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.

Globos (rūpybos) formos Lietuvoje

Lietuvoje, siekiant geriausiai atliepti vaiko poreikius, yra kelios globos (rūpybos) formos:

• Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Ši forma teikia vaikui artimiausią šeimos modelį.
• Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Tai leidžia sukurti didesnę šeimos bendruomenę.
• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Šiuo metu Lietuva aktyviai siekia deinstitucionalizacijos, kad kuo daugiau vaikų augtų šeimos aplinkoje.

Įvaikinimas: Nuolatinė šeima be teisinių ryšių su biologiniais tėvais

Įvaikinimas yra galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.

Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, o įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Globos centrų vaidmuo ir paslaugos

Globos centras yra itin svarbi institucija vaiko globos sistemoje. Jis koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų) ir įvaikintų vaikų. Globos centrai siekia užtikrinti, kad jų teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų paslaugų gavėjų lūkesčius. Tam, kad galėtų gerinti teikiamų paslaugų kokybę, globos centrams labai svarbi klientų nuomonė, todėl kviečiama užpildyti anonimines anketas.

Nuolat vykdomi projektai, skirti skatinti ir palaikyti vaikų globą šeimos aplinkoje. Pavyzdžiui, projektų, tokių kaip „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“ bei „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“, tikslas - diegti ir vystyti paslaugas, kurios užtikrintų vaikų poreikius ir saugumą. Šių projektų laikotarpiu teikiamos bendruomeninės paslaugos laikinai apgyvendintiems, tėvų globos netekusiems vaikams, išskyrus institucijoje globojamus vaikus, bei įvaikintiems vaikams.

Globos centrai taip pat organizuoja susitikimus ir konferencijas, kurių metu aptariami sudėtingesni atvejai, stiprinamas tarpusavio bendradarbiavimas, mokomasi iš patirčių ir kartu ieškoma geriausių sprendimų. Metinė globos centrų konferencija „Sėkmingos globos link“ yra vienas iš tokių renginių, skirtų dalintis gerąja patirtimi ir tobulinti globos sistemą.

Kaip tapti globėju? Mokymai ir parama

Norint tapti globėju, reikia pereiti tam tikrus etapus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus. Šie mokymai padeda būsimiems globėjams pasiruošti naujam gyvenimo etapui ir suteikia reikiamų žinių bei įgūdžių.

Tampant globėjų bendruomenės dalimi, nuo pat pradžios, kai pradedami lankyti globėjų mokymai, globėjai turi globos centro specialistų pagalbą ir paramą. Bendraujama su kitomis globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galima lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.

Svarbu paminėti ir trumpalaikę globą, kuri suteikia pertrauką globėjams, leidžiančią atgauti jėgas ir pasirengti tolesnei vaiko priežiūrai. Tai yra svarbi paramos forma, padedanti išlaikyti globėjų emocinę gerovę.

Finansinė parama globėjams

Valstybė ir savivaldybės teikia finansinę paramą globėjams, siekdamos užtikrinti tinkamas sąlygas globojamiems vaikams ir atlyginti už globėjų pastangas. Štai pagrindinės išmokos:

Mitų laužymas apie vyresnių vaikų globą

Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Globos centrai aktyviai siekia šiuos mitus paneigti.

Mitas Nr. 1: Paaugliai iš institucijų turi elgesio problemų ir vartoja psichotropines medžiagas

Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose, būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. „Vaikai yra vaikai“, ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai.

Mitas Nr. 2: Vyresni vaikai yra agresyvūs, triukšmingi ir nebendradarbiaujantys

Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Iš tikrųjų, globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama.

Mitas Nr. 3: Globėjas turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų auginimo patirtį

Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.

Mitas Nr. 4: Norint globoti, reikia turėti nuosavus, didelius namus

Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.

Mitas Nr. 5: Negalima svarstyti apie globą, jei neturi vaikų auginimo patirties

Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų, nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai, ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.

Mitas Nr. 6: Globa - tai visos paros darbas be pertraukų

Vaiko ir jaunuolio globa, kaip ir tėvystė, yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypač svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.

Mitas Nr. 7: Su vyresniais vaikais sunku užmegzti ryšį

Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui viskas stos į savas vėžias. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį, tačiau meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje, tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.

Mitas Nr. 8: Vaiko ar jaunuolio globai svarbi šeimyninė padėtis

Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.

Mitas Nr. 9: Globojamas paauglys darys blogą įtaką esamiems vaikams

Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams: "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.

Esama situacija ir iniciatyvos Lietuvoje

Lietuvoje aktyviai siekiama, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų augtų šeimos aplinkoje. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose buvo uždaryti paskutinieji vaikų globos namai. Šiuo metu apie 6 tūkstančiai tėvų globos netekusių vaikų gyvena pas laikinus ir nuolatinius globėjus, šeimynose, tačiau dar daugiau nei 1000 vaikų, iš kurių didžioji dalis yra vyresni nei 10 metų, gyvena šeiminiuose namuose.

Nors atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti globėjais, jų paieška išlieka dideliu iššūkiu. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir paskatinti globą šeimoje, globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. „Tada, kai pamačiau Tave“ yra ne tik nuostabus pasakojimas apie globojančių šeimų kasdienybę, bet ir atsargus raginimas pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume duoti mūsų visų vaikams. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant, kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą. Tokios parodos padeda viešinti globos svarbą ir keisti visuomenės požiūrį.

tags: #globos #centro #viesinimas

• Atraskite Montessori metodiką
• kaip laikyti ir šaldyti motinos pieną
• Saugiausia ir patogiausia automobilinė kėdutė jūsų vaikui
• Daugiau informacijos apie kepures su drugeliais vaikams
• Kaip išauginti sėkmingą ir pasitikinčią asmenybę?