Nėštumas – natūrali fiziologinė būsena: išsamus gidas motinos ir vaiko gerovei

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas ne tik džiaugsmo ir laukimo, bet ir daugybės fiziologinių bei emocinių pokyčių. Šiuo metu itin svarbu skirti dėmesį ne tik fizinei sveikatai, bet ir pozityviam mąstymui, kuris gali turėti didelės įtakos tiek motinos, tiek būsimo kūdikio gerovei.

Kaip teigė unikalios sveikatingumo sistemos kūrėjas japonų mokslininkas K. Niši, pagrindinis sveikatos principas yra harmoninga organizmo sistemų tarpusavio sąveika - kuo efektyviau jos veikia, tuo geresnė žmogaus sveikata. Visiškai sveikas žmogus nepatiria organizmo jėgų sukeliamo diskomforto, nes jis rūpinasi tų jėgų pusiausvyra. Sveikatos šaltinis - sveiki poveikiai ir sveikos priemonės. Nėštumas - natūrali moters fiziologinė būsena, todėl perversmų mityboje pastojus daryti nereikia. Žinoma, jei ir iki tol maitinotės sveikai. Nėštumas - tai laikotarpis moters gyvenime, kai užsimezgusios ir besivystančios gyvybės egzistavimą nuo pat pirmųjų dienų įtakoja daugelis įvairių veiksnių.

Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu

Nėštumas - tai tikras iššūkis moters organizmui, kuris tampa atsakingas ir už save, ir už naujai užsimezgusią gyvybę, todėl norėdama įveikti šį iššūkį būsima mamytė turi galvoti ne tik apie būsimą kūdikį, bet ir nepamiršti savo gerovės. Būsimos mamytės organizme vyksta fiziologiniai pokyčiai ir pasireiškia nusiskundimai, kurie dažniausiai yra normalaus nėštumo metu. Organizmas skirstomas į organų sistemas: širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo, endokrininė, šalinimo, reprodukcinė bei nervų sistemos. Šįkart aptarsime, kokie pokyčiai moters laukia širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemose nėštumo metu bei kas juos sukelia.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Nėštumo metu daugumą pokyčių sukelia padidėjęs estrogenų bei progesterono kiekis (tai neleidžia atsinaujinti mėnesinių ciklui). Šie hormonai atpalaiduoja kraujagysles, todėl sumažėja kraujagyslių pasipriešinimas (kuo platesnis kraujagyslių spindis, tuo kraujas teka lėčiau) ir širdelė, norėdama palaikyti optimalią kraujotaką, ima dažniau susitraukinėti, t.y. padidėja širdies susitraukimų dažnis. Paprastai laikoma, jog žmogaus normalus pulsas 60-80 k/min. Nėštumo metu pravartu apsilankyti pas gydytoją, jei kelis kartus patikrinus Jūsų pulsas laikosi arti 100 k/min. Dėl tos pačios priežasties (kraujagyslių atsipalaidavimo) sužadinama renino-angiotenzino-aldosterono sistema. Ši sistema atsakinga už skysčių sulaikymą ar šalinimą iš organizmo. Kadangi kraujagyslių spindis didesnis, šios sistemos pagalba sulaikomas vanduo organizme, padidėja cirkuliuojančio kraujo (iki 45-50 proc. arba 1300ml) bei širdies minutinis tūris. Padidėjus kraujo tūriui, išsiplėčia veniniai rezginiai ir sulėtėja kraujo tėkmės greitis venose. Dėl šios priežasties pabrinksta gleivinės, galūnės, ypač artėjant gimdymo laikotarpiui. Kalbant apie kraujo spaudimą, šis nėštumo metu turėtų būti iki 130/90mmHg, tačiau jei siekia šiuos skaičius ar daugiau - būtina gydytojo konsultacija, dėl galimos hipertenzinės būklės. Dar vienas svarbus momentas - nėščiosios gulėjimo poza. Antroje nėštumo pusėje vaisius gali spausti aortą ir apatinę tuščiąją veną, blogėja placentos ir vaisiaus kraujotaka, todėl nerekomenduojama gulėti ant nugaros. Tinkamiausia poza - ant šono, nakties metu keisti puses, ant kurios gulite. Kaip minėjau, kraujo tūris plazmos sąskaita padidėja iki 50 proc. Kadangi eritrocitų skaičius neatitinka tūrio, aktyvuojasi eritropoezė (eritrocitų gamybą), tačiau šių skaičius didėja lėčiau nei plazmos tūris, išsivysto nedidelė fiziologinė anemija. Tai pat nėštumas siejamas su hiperkoaguliacine būkle, t.y. kraujas greičiau kreša.

Kvėpavimo sistema

Būtent nosies, nosiaryklės ir gerklų gleivinės paburkimas - vienas labiausiai pajaučiamų pasikeitimų, susijusių su kvėpavimu. Gleivinės kartas kraujuoja, dėl paburkimo siauresni kvėpavimo takai, todėl pasunkėja kvėpavimas. Ypač nėštumo pabaigoje gulint ant nugaros horizontalioje padėtyje diafragmos judrumas sumažėja, o pilvo raumenys beveik nedalyvauja kvėpavimo mechanikoje. Viso to rezultatas - moters organizmui reikia daugiau deguonies, todėl padidėja kvėpuojamasis tūris. Tai reiškia, kad plaučiai įtraukia ir išstumia daugiau oro. Tačiau deguonies plaučių rezerve lieka mažiau, todėl sutrikus nėščiosios kvėpavimui, labai greitai vystosi hipoksemija - deguonies trūkumas.

Virškinimo sistema

Būsimos mamytės maisto racionas dažniausiai būna labai įvairus. Ryškesnis pasikeitimas - dėl progesterono lėtėja peristaltika, pasireiškia vidurių užkietėjimas. Dėl to paties peristaltikos sulėtėjimo bei skrandžio spaudimo padidėjusia gimda atsiranda refliuksas, rėmuo. Na, o vienas svarbiausių ir labiausiai stebimų dalykų - gliukozės kiekis kraujyje. Moterims (nesvarbu, kad prieš nėštumą nebuvo nustatytas cukrinis diabetas) gali pasireikšti gestacinis diabetas, kurio metu padidėja kraujyje cirkuliuojančios gliukozės kiekis. Jau pirmo apsilankymo metu tikrinama glikemija. Jei per didelis gliukozės kiekis kraujyje tinkamai nekontroliuojama, tai gali sukelti įvairias nėštumo komplikacijas. Apie visus šiuos pasikeitimus turi informuoti bei priminti Jus gydantis ir prižiūrinti specialistas. Jei pokyčiai labai vargina, skiriamas simptominis gydymas. Na, o kiekvieno apsilankymo metu pacientė dar kartą tiriama ir sprendžiama dėl tolimesnio priežiūros plano.

Streso valdymas nėštumo metu

Nėštumas - tai ypatingas, tačiau kartu ir kupinas iššūkių laikotarpis moters gyvenime. Didelis stresas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui. Todėl labai svarbu žinoti, kaip suvaldyti stresą ir užtikrinti tiek savo, tiek vaisiaus sveikatą. Kiekvienas patiria stresą tam tikra forma. Lengva atpažinti, kada patenkame į stresines situacijas - mūsų mąstymas tarsi užsiblokuoja ir tik po to suprantame, kad eikvojome mums reikalingą energiją. Dažnas pasiūlymas - vengti stresinių situacijų, tačiau toks vengimas dažnai nėra geras sprendimas, nes anksčiau ar vėliau tenka vis tiek su tokia situacija susidurti, tik vėliau būna dar ir blogiau. Svarbu suprasti, kad ne visos streso rūšys yra kenksmingos: pozityvus ir trumpalaikis stresas gali ir duoti naudos (pavyzdžiui, draugų surengtas netikėtas gimtadienio vakarėlis).

Nėštumas dažnai yra džiaugsmingas laikotarpis, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių iššūkių ir rūpesčių. Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės. Pasikeitus visuomeniniam statusui, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių. Besilaukiančios moterys nerimauja arba patiria stresą dėl daugelio dalykų. Vienas dažniausiai pasitaikančių, tai klausimas, ar su vaisiumi viskas gerai, ar jis vystosi tinkamai, ar gimdymas eis sklandžiai ir pan. O jei dar giminėje yra sunkių ligų atvejų, moteris devynis mėnesius tiesiog eina iš proto. Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Todėl reikėtų apie tai pakalbėti kiek plačiau, nes mūsų visuomenėje moters emocinei savijautai skiriamas per mažas dėmesys. Net pačiose primityviausiose kultūrose visada buvo taisyklės, kurios saugodavo nėščias moteris nuo visko, kas galėtų jas išgąsdinti ar nuliūdinti.

Streso poveikis motinai ir vaisiui

Ilgalaikis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, ir netgi per didelis svorio priaugimas. Stresas nėštumo metu gali turėti pasekmių ir vaisiui. Atlikdami tyrimą mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims. Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti. Vyriausioji tyrimo autorė Alexandra Lautarescu, Londono King's koledžo tyrėja-doktorantė, sakė: „Pamatėme, kad kūdikių, kurių mamos nėštumo metu ir prieš gimdymą patyrė daug streso, baltoji medžiaga buvo pakitusi.“ A. Lautarescu pridėjo, kad nepaisant to, jog šeimos gydytojai dažnai klausia nėščiųjų, ar jos patiria nerimą ar depresiją, jų retai klausia apie bendrą streso lygį. „Nėštumo metu to nediagnozuoja taip dažnai, kaip turėtų, todėl bandome pabrėžti, kad motinos psichinė sveikata nėštumo metu gali padaryti įtaką kūdikio smegenų vystymuisi, o tai gali paveikti tolesnį jų gyvenimą, - tęsė mokslininkė. - Niekas neklausia moterų apie stresą, todėl jos nesulaukia tinkamo palaikymo. Priešgimdymines paslaugas teikiančios įstaigos turėtų žinoti, kad svarbu nepamiršti būsimų mamyčių patiriamo streso ir būti pasiruošus suteikti reikiamą paramą toms, kurios jį patiria.“

Ne pirmą kartą nėščios moters patiriamas stresas siejamas su neigiamu poveikiu kūdikiui. Rugsėjo mėnesį vienas tyrimas parodė, kad nėštumo metu stresą patyrusių mamų vaikai sulaukę paauglystės dažniau būna hiperaktyvūs. Trumpalaikis stresas dažniausiai pavojaus nekelia. Jis gali būti netgi naudingas, nes suteikia motyvacijos imtis veiksmų, domėtis, skatina nėščiąją pasitempti, labiau rūpintis tiek savimi, tiek būsimu vaikeliu, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, lankytis pas gydytojus. Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo. Toks stresas tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali būti netgi labai žalingas. Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. Jei ilgalaikis - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės.

Vaisiaus jautrumas stresui

Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui. Moteris, kurią nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kuri jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria. Kadangi nėštumo antroje pusėje vaisius jau turi pakankamai subrendusią ypač jautrią nervų sistemą, nėra keista, kad jis dar įsčiose streso metu čiulpia pirštą ir neramiai elgiasi. Stresui tęsiantis, vaisiaus vandenys nėštumo pabaigoje gali virsti savotišku „hormoniniu sultiniu“, kuriame yra vaikas. Tuo pat metu (dėl kraujagyslių spazmo), jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai.

Kaip sumažinti stresą nėštumo metu

Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove. Smagus ir sveikas nėštumas kur kas labiau tikėtinas, kai nėščioji yra geros nuotaikos. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti stresą:

• Supraskite, kada stresas sukelia problemų: Nustatykite streso atsiradimo priežastis. Suskirstykite galimas streso priežastis į tas, kurios turi praktinį sprendimą, tas, kurios laikui bėgant vis tiek pagerės, ir tas, dėl kurių nieko negalite padaryti.
• Paanalizuokite savo gyvenimo būdą: Ar prisiimate per daug darbų ar užsiėmimų vienu metu? Ar galite viską daryti laisviau?
• Rūpinkitės savimi: Pagalvokite - ar randate dienos eigoje pakankamai laiko sau? Nes jau tuomet jūs rūpinatės dviem savijautom, o ne viena.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, gilus kvėpavimas, ar jogos praktikos gali būti puikus būdas sumažinti stresą. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir padažnėjusį širdies ritmą.
• Bendravimas: Bendravimas su šeima ir draugais gali suteikti reikalingą emocinę paramą. Bendraukite, susikurkite „pagalbos tinklą“, kuriame bus jūsų antroji pusė, šeima ir draugai.
• Profesionali pagalba: Jei stresas tampa nevaldoma problema, pasitarkite su psichologu ar terapeutu. Psichikos sveikatos specialistai, taip pat kokybiška psichologinė literatūra gali padėti visus šiuos nepatogumus įveikti.
• Sveika gyvensena: Sveika mityba ir pakankamas miegas yra būtini, kad būtų palaikoma gera fizinė ir emocinė savijauta. Labai svarbu tinkamai maitintis (kiek tai įmanoma, jei stipriai pykina), gerai išsimiegoti, daugiau judėti.
• Žinios: Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, tuo mažiau baimės jausite. Sužinosite, ko tikėtis nėštumo metu bei gimus kūdikiui.
• Priėmimas: Priimkite, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove. Pasistenkite įsisąmoninti, kad visi su nėštumu susiję nepatogumai yra laikini.
• Planavimas: Iš anksto planuokite išėjimą motinystės atostogų. Padėkite sau ir darbdaviui pasiruošti tam laikotarpiui, kai paliksite darbovietę ir atsidėsite motinystei.
• Pozityvumas: Streso mažinimui ypač padeda pozityvūs jausmai ir juokas. Tad kiekvieną dieną reikėtų skirti nors kelias minutes trunkantiems apmąstymams, kuo ši diena yra graži, dėl ko jaučiate dėkingumą ir panašiai.

Mityba ir žarnyno mikrobiomas nėštumo metu

Sveikas ir protingas vaikas prasideda nuo sveikos mitybos, subalansuoto gyvenimo būdo ir teigiamų emocijų. Mitybos specialistai įspėja, kad dietos nėščiosioms yra pavojingos, nes gali pritrūkti reikiamų medžiagų ir mamai, ir kūdikiui. Be to, badaujant ar ribojant maistą organizme nuo streso susidaro ketonų, kurie kenkia vaisiui, ir labiausiai jo smegenims. Pastojus keisti iš esmės mitybos įpročių nereikia, nebent yra žalingų įpročių, kurių, žinoma, reikia kuo greičiau atsisakyti.

Sveikos mitybos principai

Renkantis maistą nėščiajai moteriai, kaip ir visiems kitiems, reikėtų vadovautis sveikos mitybos piramide. Ji subalansuota taip, kad žmogų aprūpintų visomis reikiamomis medžiagomis. Toliau svarbios yra daržovių ir vaisių grupės. Virš jų yra dar dvi - pienas, sūris, jogurtas ir mėsa, ankštinės daržovės, riešutai, kiaušiniai. Tikriausiai, šiais laikais nebėra tikinčių, kad nėščiajai reikia valgyti už du. Kiek reikia suvartoti kilokalorijų per dieną, yra individualus rodiklis, priklausantis ir nuo amžiaus, judrumo, gyvenimo būdo, tačiau apibendrintai manoma, kad suaugusiajam reikia apie 2000 kcal per parą. Geriausias patarimas, kurį galime duoti nėščiosioms - įtraukti į mitybos racioną įvairių spalvotų vaisių bei daržovių, viso grūdo produktų ir ankštinių augalų.

Nėštumo metu galima gerti kavą, tačiau tai daryti reikia saikingai, nepadauginti. Per dieną turėtų pakakti kelių puodelių stiprios kavos, kartu išgeriant atitinkamą kiekį vandens, nes kava veikia diuretiškai, skatina gausiau išsiskirti šlapimą. Maistą rinktis geriau mažiau sūrų, aštrų.

Žarnyno mikrobiomo reikšmė

Norint turėti sveiką žarnyną, privalote juo rūpintis. Mikrobiomas, paprastai tariant, yra mikroorganizmų visuma ar ekosistema, esanti kiekvieno mūsų žarnyne. Svarbu paminėti, kad kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobiomas yra skirtingas, nes jis pradeda vystytis motinos nėštumo metu, toliau didėja žindymo etapu. Yra įrodyta, kad žarnyno mikrobiomas lemia bendrą mūsų žarnyno būklę ir savijautą, be to, gali daryti įtakos mūsų išvaizdai. Žarnyną puoselėti reikia nuolat. Mūsų žarnynas ir smegenys yra neatsiejamai susiję. Kai nuolat skubame arba patiriame didesnę įtampą bei nerimą, dažnai pastebime virškinimo sistemos pokyčius. Pritaikius simpatinės nervų sistemos nuraminimo strategijas tampa lengviau puoselėti naudingus mikrobus ir slopinti uždegimą. Gyd. Cecilia Kitic mano, kad žarnynas su likusiu organizmu palaiko nuostabų abipusį ryšį. Motinos mikrobiomui tenka svarbus vaidmuo nėštumui ir kūdikio vystymuisi.

Žarnyno priežiūros patarimai

• Reguliarus maitinimasis: Nuspręskite, kuriuo laiku valgysite pusryčius, pietus ir vakarienę - po kiek laiko organizmas susireguliuos ir pamiršite netikėtai užklumpantį, stiprų ir nevaldomą alkio jausmą.
• Skaidulinio maisto vartojimas: Maistinių skaidulų vartojimas daro įtaką sklandžiai žarnyno veiklai bei tuštinimuisi.
• Produktų sudėčių analizė: Iš anksto pasidomėkite arba parduotuvėje skirkite daugiau laiko produktų sudėčių analizei, prieš juos perkant.
• Savaitės meniu planavimas: Gali pasirodyti sudėtinga planuoti visos savaitės meniu, bet užtenka pabandyti ir pamatysite, kad taip visai nėra.
• Gaminimas namuose: Maisto užsisakinėjimas kavinėse/restoranuose ar į namus dažniausiai neduoda mūsų žarnynui didelės naudos, kadangi dažniausiai nėra aišku, iš kokių produktų gaminamas patiekalas ir kokia jų sudėtis.
• Fizinis aktyvumas: Pasistenkite bent kelis kartus per savaitę sportuoti.
• Mišinukai žarnynui: Natūrali ir minimalistinė mišinuko formulė palepins žarnyno ir virškinimo veiklą skaidulomis, liofilizuotomis daržovėmis, omega 3 rūgštimis ir prebiotikais. Mišinuko ingredientai yra atrinkti sertifikuotos mitybos specialistės, grindžiantis jų įrodyta nauda žarnyno veiklai.

Gyvybiškai svarbios medžiagos

Tarp gyvenimą ilginančių produktų labai svarbią vietą užima švieži vaisiai ir daržovės. Vaisiuose yra 90 procentų vandens, arbūzuose - dar daugiau. Tai sveikas (jei sveikai užaugintas), filtruotas, gyvas vanduo, kokio niekur nenusipirksi. Tokį gyvą vaisiuose esantį vandenį “moka” pasigaminti tik augalai. Šis vanduo prasiskverbia tiesiai į ląsteles ir suaktyvina jų veiklą ir kenksmingų medžiagų šalinimo procesą. Tik pagalvokite, kad žmogus per savo gyvenimą suvalgo tiek maisto, kuris prilygsta maždaug 6 drambliams, o žarnynas juos turi suvirškinti. Todėl svarbu, kad maistas būtų kokybiškas, o virškinimo sistema sveika ir netrikdoma žalingais poveikiais. Venkite maisto produktų, kurie be laiko sendina ar net žudo ir rinkitės naudingus, gyvenimą ilginančius produktus.

Yra dviejų rūšių medžiagos: organinės ir neorganinės. Neorganinės medžiagos yra inertinės, o tai reiškia, kad jų negali pasisavinti gyvi audiniai. Žmogaus organizmas susideda iš 16 elementų, kurie kilę iš gyvų arba gyvenusių organizmų. Organinės medžiagos gyvybiškai būtinos mūsų gyvybei ir sveikatai palaikyti. Mes valgome obuolį ar kitą vaisių arba daržovę, nes ji yra organinė. Ji gyveno tam tikrą laiką, kol buvo nuskinta. Tas pat yra ir su gyvulinės kilmės maistu. Net jei dirvožemyje po mūsų kojomis ir būtų tie 16 elementų, mūsų organizmas negalėtų jų pasisavinti - tik augalai gali pasisavinti šiuos elementus iš dirvos. Gyvenant šiuolaikinės civilizacijos sąlygomis, reikia atsiminti, kad ruošiant ir valgant maisto produktus visiškai arba iš dalies suardomi gyvybiškai svarbūs gamtinės medžiagos elementai. Jeigu jūsų maistas negyvybingas, jeigu jame nėra svarbių mitybos elementų arba jie labai susilpninti kulinariškai apdorojant, jūs galite numirti iš bado esant pilnam skrandžiui. Bet kokia efektyvi sveikatingumo programa turėtų prasidėti nuo to, kad būtų atsisakyta gyvenimą trumpinančių dalykų. Visų kenksmingų sveikatos faktorių įmanoma atsisakyti. Tai viena iš sveikatingumo diegimo formų, kuriai ateityje bus skiriama vis daugiau dėmesio ir kuri taps lemiama mūsų būsimoje sveikatos priežiūros sistemoje.

Omega-3 ir Vitaminas D nėštumo metu

Omega 3 ne tik užtikrina Jūsų ląstelių membranų sveikatą ir jų funkciją, bet ir atlieka svarbų vaidmenį vykstant uždegiminėms ir imunologinėms reakcijoms. Jų dalyvavimas uždegiminiame procese padeda sustiprinti žarnų užtvarą, reguliuodamas imunitetą stimuliuojančių endotoksinų patekimą į kraujotaką. Omega 3 riebalų rūgštys iš esmės padeda sumažinti uždegimų kaskadą. Laukiantis svarbu palaikyti normalų vitamino D lygį. Jis palaiko dauginimosi organų ir žarnyno sveikatą bei veiksmingumą. Vitaminas D padeda reguliuoti glaudžias žarnyno jungtis, o tai galiausiai reiškia tvirtesnę žarnyno užtvarą ir geresnę sveikatą apskritai. Gyd. Cecilia patarimas nėščiosioms ir susilaukti vaikų bandančioms poroms: omega 3, vitamino D ir alyvuogių aliejaus derinys gerina spermos kokybę ir padeda vystytis embrionui. Omega 3 rūgščių gausaus maisto vartojimas laukiantis turi daug privalumų. Trys pagrindinės omega 3 riebalų rūgštys yra alfa linoleno rūgštis (ALR), eikozapentaeno rūgštis (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR). Pirmosios daugiausia aptinkama augaliniame aliejuje (pagrindiniai šaltiniai yra linų sėmenys, sojų pupelės ir kanola aliejus). Kitų dviejų daugiausia yra žuvyje ir kituose jūros produktuose, todėl jas sunkiau įtraukti į reguliarią veganinę arba vegetarišką mitybą. Prenatalinės DHR padeda sumažinti pirmalaikio gimdymo riziką ir padeda sveikai vystytis vaisiaus smegenims bei akims. Nėštumo metu vartojamos omega 3 rūgštys yra naudingos kūdikiui ir motinos psichinei sveikatai. Jos ypatingai svarbios sveikam nėštumui. Subalansuotas omega 6 ir omega 3 rūgščių santykis ir jo palaikymas yra išskirtinai naudingas nėščiosioms iki pat gimdymo ir dar vėliau. Reikšmingi žarnyno mikrobiomo pokyčiai sukelia hormonų disbalansą, pakrikusį imuninį atsaką, virškinimo sistemos disfunkciją ir žarnyno užtvaros sutrikdymą.

Sveikam nėštumui ir kūdikiui būtini įvairūs vitaminai ir mineralai, įskaitant subalansuotą omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių santykį. Siekiant pasirūpinti, kad nėščiosios gautų joms reikiamų maistinių medžiagų, „Zinzino“ sukūrė gryną aukštos kokybės polifenolių ir omega rūgščių balanso maisto papildą, kuris padeda aprūpinti kai kuriais nėščiosios organizmui būtinais vitaminais ir mineralais. „BalanceOil+“ yra omega 3 riebiųjų rūgščių papildas, kuriame gausu alyvuogių polifenolių ir vitamino D3. Dėl didelio polifenolių kiekio „BalanceOil+“ gerokai lenkia tradicinius žuvies taukus pagal maistinių medžiagų įsisavinimo organizme rodiklius. Ši sinerginė formulė saugiai koreguoja ir padeda išsaugoti EPR ir DHR lygį bei omega 6:3 santykį organizme, o polifenoliai apsaugo ląsteles nuo oksidacijos ir optimizuoja sugertį. Aukščiausios kokybės natūraliai užaugusių smulkių žuvų ir ypač tyras nesunokusių alyvuogių aliejaus mišinio „BalanceOil+“ ingredientai padeda palaikyti normalią širdies (ref:), smegenų (ref) ir imuninės sistemos (ref) veiklą. Jeigu ieškote vegetarinio arba veganinio varianto, rinkitės „BalanceOil+ Vegan“, kurio sudėtyje yra omega 3 ALR, EPR, DPR ir DHR iš jūros dumblių, antioksidantų bei Omega-9 iš alyvuogių aliejaus ir omega 3 SDR iš sėklų aliejaus „Ahiflower®“. Sudėtyje nėra pavojingų ingredientų.

Fizinis aktyvumas nėštumo metu

Nėštumas tai fiziologinė sveikos moters būsena. Nėštumo metu fizinis aktyvumas dažniausiai mažėja, keičiasi medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Norint išsaugoti gerą būsimos mamos sveikatą prie nėštumo metu organizme vykstančių pokyčių gali padėti prisitaikyti fizinis aktyvumas. Gyd. Judėkite. Kiek mankštinimasis naudingas vaisingumui, tiek jis svarbus sveikam nėštumui ir kūdikiui. Sveikatingumas ir gera fizinė forma Jums ir Jūsų vaikui naudinga tuo, kad didina kūdikio smegenų aktyvumą, stiprina raumenis, sumažina nugaros skausmus, nerimą, pykinimą ir padeda greičiau atsigauti po gimdymo. Nors mityba yra galingas mūsų žarnyno mikrobiotos reguliatorius, mankštinimasis taip pat gali pagerinti mūsų žarnyno bakterijų įvairovę.

Ar saugu sportuoti nėštumo metu?

Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl mankštos nėštumo metu. Daugumai nėščiųjų mankšta yra saugi ir sveika tiek būsimai mamai, tiek ir jos kūdikiui. Jei jūsų sveikata yra puiki ir nėštumas yra sklandus, mankšta nepadidins komplikacijų (pvz., persileidimo, neišnešioto kūdikio gimimo ir kt.) rizikos. Sveikoms nėščiosioms kiekvieną savaitę reikia bent 2 ½ valandos vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo. Aerobinė veikla skatina kvėpuoti greičiau ir giliau bei skatina širdį plakti greičiau. Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis reiškia, kad esate ... Dubens dugno raumenų pratimai turi/gali būti atliekami kasdien, tikslu sumažinti šlapimo nelaikymo tikimybę.

Vaisiaus smegenų vystymasis ir tėvų įtaka

Būsimų tėvų paklausę „Kokio vaikelio laukiate?“, dažniausiai išgirstame atsakymą „Sveiko ir protingo“. Tai suprantama, nes sveikata ir protas yra svarbiausios vertybės. Neurologė Vitalija Grecevičienė aiškina, kaip šiuolaikinis mokslas naujausiomis technologijomis (funkciniu branduolių magnetiniu rezonansu, magnetoencefalografija ir kt.) tiria, kaip vystosi ir bręsta mažo vaiko smegenys: „Dėl šių tyrimų daugiau žinome apie vaikų smegenų plastiškumą, t. y. kad naujos neuroninės jungtys galvos smegenyse geba sukurti centrus. Ilgalaikiais tyrimais sukurta „galimybių langų“ teorija, o tai padeda geriau suprasti raidos ypatumus ir ją lemti.“

Nėštumo laikotarpis - lemiamas smegenų vystymuisi

Būsimų tėvų sveikata ir gyvenimo būdas lemia vaiko gebėjimus. Remdamiesi žiurkių ir žmogaus smegenų panašumu mokslininkai atliko tyrimus. Vienos žiurkės iki suporavimo turėjo geresnes gyvenimo sąlygas: didesnį narvą, daugiau žaislų, geresnį maistą. Šios grupės palikuonys buvo žymiai gudresni negu kitos grupės žiurkių, kurios neturėjo tokių gerų sąlygų, palikuonys. Žinoma, tokie tyrimai su žmonėmis neatliekami, tačiau mokslininkai teigia, kad tinkama aplinka, mityba, fizinė bei emocinė būsimų tėvų sveikata turi įtaką kūdikio gebėjimams. Galvos smegenys pradeda formuotis trečią nėštumo savaitę ir sparčiai auga. Jau 6-14 nėštumo savaitę smegenys įgauna žmogui būdingą išvaizdą. 2-3 nėštumo mėn. prasideda sudėtingas nervinių ląstelių migracijos procesas: skirtingas funkcijas ateityje atliksiančios nervinės ląstelės nukeliauja į tik joms skirtas galvos smegenų sritis. 7 nėštumo mėn. susiformuoja smegenų vingiai. Besivystančiose vaisiaus smegenyse vyksta sudėtingi procesai, todėl jos ypač jautrios neigiamiems veiksniams visu nėštumo laikotarpiu. Skirtingais smegenų vystymosi laikotarpiais neigiamų veiksnių poveikis skiriasi. Pirmąjį nėštumo trimestrą jie gali sąlygoti grubius smegenų apsigimimus. Neuronų migracijos metu pažeisti neuronai „pasimeta“ ir nenukeliauja į jiems skirtą vietą. Tai gali sukelti smegenų vingių apsigimimą. Trečiajame nėštumo trimestre nepalankūs veiksniai gali pažeisti pilkąją smegenų medžiagą (neuronų kūnų sankaupos), baltąją medžiagą (neuronų laidus). Aišku, ne viskas priklauso nuo moters. Tačiau yra daug ir nuo moters priklausančių veiksnių. Nėščiajai nėra nepavojingo alkoholio kiekio. Vaisiaus centrinė nervų sistema - viena jautriausių alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Alkoholis, per placentą patekęs į vaisiaus vandenis, juose išlieka žymiai ilgiau negu pačiame moters organizme, toksiškai bei teratogeniškai veikdamas ne tik vaisiaus smegenis, bet ir kitus organus. Labai svarbi vaisiaus raidai ir besilaukiančios mamos emocinė savijauta.

Besilaukiančios mamos patirtas ilgalaikis stresas siejamas su vaiko struktūriniais smegenų pakitimais. Tyrimais įrodyta, kad šie vaikai dažniau kenčia nuo emocinių sutrikimų vyresniame amžiuje, dažniau linkę į priklausomybes.

Vaiko gebėjimų formavimas po gimimo

Smegenys vystosi ir bręsta. Šiuo metu neuronai sudaro jungtis, vadinamąsias sinapses. Galvos smegenyse formuojasi už įvairiausias funkcijas atsakingi centrai. Patirtis (rega, klausa, kiti jutimai) tarsi „įjungia“ genetinius mechanizmus, verčiančius neuronus keistis viena ar kita linkme. Neuronai augina ataugas (dendritus), suranda jiems pagal funkciją artimus neuronus ir formuoja jungtis. Neuronas „žino“, kaip auginti sinapses, o kūdikio patirtis bei mokymasis veikia kaip paleidžiamasis mechanizmas, spartina šį procesą. Jungčių formavimasis yra esminis vaiko gebėjimų formavimuisi, nes vienas neuronas gali atlikti tik paprastą funkciją, o jų milijoniniai tinklai - sudėtingiausias užduotis. Šios jungtys vėliau gali išnykti, jei nestiprinamos stimulų iš aplinkos, kūdikio patyrimo. Skiriami jautrūs atskirų gebėjimų susiformavimo laikotarpiai, kai už tam tikras funkcijas (judėjimą, kalbą, klausą ir kt.) atsakingi centrai vystosi intensyviausiai. Jie vadinami kritiniais laikotarpiais arba galimybių langais. Jei šiuo laikotarpiu vaikas negauna iš aplinkos tai funkcijai reikalingų stimulų, centrai nesusiformuoja ir ta funkcija ilgainiui prarandama. Per pastaruosius dvidešimt metų atlikta daug tyrimų, kurių duomenys parodė, kad kūdikio patirtis ryškiai pakeičia ne tik smegenų brandą, bet ir jų struktūrą.

Kūdikio judesių raida vystosi pagal tokį principą: nuo paprastesnio veiksmo iki sudėtingesnio. Kūdikis vieną veiksmą išmoksta ir laikui bėgant jį tobulina. Išmoktas judesys leidžia kūdikiui mokytis dar sudėtingesnių. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pakabintą žaislą kūdikis daužo nesąmoningai, o vėliau išmoksta sąmoningai žaislą pasiekti. Augdamas sugeba paimti stambų daiktą visu delnu, o pirmųjų metų pabaigoje jau ima smulkius daiktus dviem pirštukais. Kūdikį domina visa aplinka. Kuo ji įvairesnė, tuo daugiau mažylis gauna teigiamų potyrių. Kūdikis pasaulį pažįsta ir patirties įgauna per pojūčius. Būtent tokiu mokymosi būdu mažylis semiasi žinių pirmaisiais dvejais savo gyvenimo metais. Rami aplinka, šiltas bendravimas, kalbėjimas su kūdikiu - teigiama emocijų valdymo patirtis. Labai svarbi mamos emocinė būklė - kūdikis jaučia, ar mama pikta, nelaiminga, ir kartu pats jaučiasi blogai. Kūdikis pirmaisiais savo gyvenimo metais mokosi kalbos tik bendraudamas su žmogumi. Kalba per garso ir vaizdo aparatūrą jam nėra svarbi. Todėl nuo pirmųjų dienų reikia kalbinti mažylį, aiškinti, kas vyksta aplinkui, dainuoti. Kuo išraiškingiau ir intensyviau bendraujama su kūdikiu, tuo geriau ateityje jis kalbės. Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Dažnai kyla klausimas, kada vaikui galima leisti žiūrėti į ekranus (mobilųjį, planšetę, televizorių). Rekomenduojama leisti žiūrėti tik nuo 18 mėn. amžiaus. Principas paprastas - kuo vėliau ir mažiau, tuo geriau. Technologijos puikiai gali padėti ugdyti vaiką vėliau, kai tėvai parenka lavinančias laidas ir… žiūri jas kartu su vaiku.

Moksliniuose eksperimentuose su gyvūnais jauniklių atskyrimas nuo tėvų keičia jauniklių smegenų mikrostruktūrą. Tyrimas, atliktas su JAV įvaikintais Rusijos kūdikių namuose augusiais vaikais, parodė tiesioginį ryšį tarp įvaikinto kūdikio amžiaus ir jo protinių gebėjimų vyresniame amžiuje. Visi trys laikotarpiai - nėštumo planavimas, nėštumas ir pirmieji dveji mažylio gyvenimo metai - yra patys svarbiausi vaiko gebėjimams ateityje. Gaunama patirtis per visus pojūčius (regą, klausą, kvapą, lietimą, emociją bei kt.) spartina kūdikio smegenų brandą. Nereikia nusistatyti tvarkaraščio, kad „dabar ugdysiu judėjimą, vėliau regėjimą, o galiausiai griebimą“. Svarbiausia mylėti ir būti su savo vaiku.

tags: #nestumas #naturali #fiziologine #busena #seimos #sveikatos

• Nuo institucinės globos iki šeimos modelio
• Saugūs ir kokybiški žaidimų kompleksai vaikams
• Sužinokite daugiau apie Ramzio istoriją
• Svarbiausi pokyčiai 22 mėnesių kūdikiui
• Svarbiausia informacija apie vaikų dantis