Neplanuotas nėštumas ir abortai Lietuvoje: statistika, iššūkiai ir prieinamumo problemos

Šiuolaikiniame pasaulyje tiek išsivysčiusiose šalyse, tiek mažiau išsivysčiusiose šalyse pastebima, jog moterys neišvengia neplanuoto nėštumo. Netikėtai sužinojusios apie savo nėštumą, moterys patiria neigiamus jausmus ir emocijas, vėliau neretai dar ir patiria spaudimą iš aplinkinių, šeimos narių.

Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris neplanavo, nenorėjo ir kuris sukelia jai asmeninę krizę. Krizinio nėštumo priežastys gali būti įvairios: tiek moters amžius ir savarankiškumas, tiek pablogėję santykiai su artimaisiais ir pradėto kūdikio tėvu, tiek nėštumo planavimo ypatumai ir materialinės aplinkybės. Pasak psichologės K. Kraskauskaitės, natūralu, kad pastojimo grėsmė jaunesniame amžiuje įneša panikos dėl motinystės įgūdžių stokos ir baimės dėl neigiamo visuomenės bei artimųjų požiūrio į susidariusią situaciją, ypač, jei mergina neturi gerų santykių savo šeimoje ar yra visiškai kitaip suplanavusi savo ateitį, pvz. mokytis. Karti praktika rodo, kad dažniausiai jaunos pastojusios merginos bijo savo ateities neapibrėžtumo ir ribotų savo finansinių galimybių - tai svarbu merginoms, kurios nesijaučia saugiai santykiuose šeimoje arba dar net nėra sukūrusios šeimos ir vaikelis neplanuotas. Kaip teigiama „Airijos kontracepcijos ir krizinio nėštumo studijoje“, iš visų tyrime dalyvavusių respondentų, susijusių su nėštumu, 28 proc. moterų ir 23 proc. vyrų patyrė krizinį nėštumą. Jaunesnio amžiaus žmonės krizinį nėštumą išgyvena daug dažniau nei vyresnio amžiaus.

Paauglių neplanuoti nėštumai ir abortai

Naujoji, taip vadinama YOLO karta, pasak psichologės Kristinos Kraskauskaitės, yra imli naujovėms, kūrybinga, norinti rezultatų čia ir dabar, tačiau ne visuomet turinti kantrybės išlaukti ir baigti, ką pradėjusi, nes ieško vis naujų iššūkių. Be to, šių laikų jaunimas anksti subręsta, pasitiki savimi ir tą viešai demonstruoja, bet pilnai neįsigilinant ir neužbaigiant iki galo pradėtų idėjų, gali pasitaikyti atsakomybės stygiaus atvejų. Lytinio brendimo riba pastebimai jaunėja: dabartiniai jaunuoliai turi daugiau pasirinkimų laisvės, be to, ir tėvų auklėjimo stilius laisvėja, o tai turi įtakos jaunosios kartos elgesio ir mąstymo ypatumams. Socialinės aplinkos įtaka ir tapatinimasis su ja, konkuravimas su bendraamžiais, didžiulis kiekis informacijos iš internetinio pasaulio atneša savus elgesio modelius - tai, kas anksčiau buvo tabu ir griežtai draudžiama ar gėda, šiais laikais tokio pasmerkimo nebeturi.

Nepilnametės merginos, pradėjusios gyventi lytinį gyvenimą, turi mažai informacijos apie apsisaugojimo priemones nuo nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų, arba jos tą informaciją ignoruoja. Jos nesirūpina kontraceptinėmis priemonėmis dėl lėšų trūkumo ir gėdos jausmo, kuris kyla, perkant apsisaugojimo priemones. Apie 50 proc. merginų, turėjusių lytinius santykius, mano, kad jei mergina nenori pastoti, tai ji nepastos, net jei nesinaudos kontraceptinėmis priemonėmis (Berns, 2009, p. 55). Paauglės, siekiančios emociškai artimo ryšio su vaikinais, dažnai sutinka suartėti fiziškai, neįvertinusios grėsmės pastoti. Pastebima, kad mergaitės iš socialiai sunkiau gyvenančių šeimų dažniau pastoja.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. mergaitėms, jaunesnėms nei 15 m., buvo įvykdytas 1 nėštumo nutraukimas, 2013 m. - 2, 2014 m. - 5, 2015 m. - 3 abortai (2 iš jų - dėl medicininių indikacijų). 15-19 m. nėščiosioms 2016 m. buvo atlikti 247 nėštumo nutraukimai (2 iš jų dėl medicininių indikacijų), 2013 m. - 397, (4 dėl medicininių indikacijų), 2014 m. - 352 (10 dėl medicininių indikacijų), 2015 m. buvo atlikta 311 abortų (3 dėl medicininių indikacijų).

Lietuvos Respublikos statistikos departamentas nurodo, kad Lietuvoje per pastaruosius 10 metų 15-19 metų nepilnamečių gimdžiusių skaičius sumažėjo du su puse karto. 2016 m. 15-17 metų paauglėms gimė 288 kūdikiai, dar 6 kūdikiai gimė jaunesnėms paauglėms negu 15 metų. Žvelgiant į statistiką nuo 2012 m. matyti, kad gimdančių 15-17 metų merginų skaičius 2012-2016 m. mažėjo, bet nežymiai. Tačiau atkreipiant dėmesį į pačias jauniausias paaugles, 15 metų ir jaunesnes, situacija pablogėja. Nepilnametės merginos, kurios pastoja, dažnai ignoruoja pastojimo riziką. Paauglių nėštumai dažniausiai yra neplanuoti, maždaug pusė visų jų nustatoma per šešis mėnesius nuo lytinių santykių pradžios (World Health Organization, 1995).

Paauglių nėštumo rizikos ir pasekmės

Paauglių nėštumas yra susijęs su didesne nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, prastesniu naujagimių sveikatos būklės rodikliu, prastėjančiais socialiniais ir psichologiniais veiksniais mamos paauglės gyvenime. Moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvas mergaičių nėštumas lemia du kartus didesnį nėščiųjų mirtingumo skaičių visame pasaulyje, lyginant su mamomis, kurios vaikų susilaukia vyresniame amžiuje, būdamos 20-30 metų amžiaus.

Statistika rodo, kad paauglių nėštumai beveik 3 kartus dažniau baigiasi priešlaikiniu vaisiaus dangalų plyšimu, beveik 4 kartus dažniau įvyksta priešlaikinis gimdymas, beveik 2 kartus dažniau paauglių motinų naujagimiai gimsta mažo gimimo svorio. Kasmet net 40 paauglių iki 15 metų Lietuvoje susilaukia kūdikių. Paauglių mamų naujagimių mirtingumas yra 3 kartus didesnis nei suaugusių mamų naujagimių mirtingumą, net 2 kartus dažnesnės yra paauglių mamų mirtys.

Ankstyvi nėštumai dažnai lemia psichinės sveikatos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad paauglystėje naujagimio susilaukusios mamos beveik 7 kartus dažniau patiria pogimdyminio liūdesio epizodus ir beveik 5 kartus dažniau paauglėms mamoms diagnozuojama pogimdyminė depresija. Jos dažniau renkasi socialinę atskirtį arba tiesiog yra atstumiamos visuomenės. Ankstyvame amžiuje vaiko susilaukusios mamos 2 kartus rečiau baigia vidurinio ugdymo institucijas, todėl mažėja jų raštingumas: finansinis, socialinis, sveikatos ir panašiai. Gydytojos teigimu, neretai paauglės rūko, geria, vartoja narkotikus, nes tikrai nežino, kad gali būti nėščios. Visa tai siejama su galimu vaisiaus apsigimimu, todėl paauglių naujagimiai dažniau būna apsigimę nei suaugusių motinų. Be to, paauglės dažniau atiduoda naujagimį įvaikinti, nes lieka vienišos. Prof. Žana Bumbulienė pabrėžia, kad kasmet net 30-40 paauglių iki 15 metų imtinai, Lietuvoje susilaukia naujagimių.

Lytinis švietimas ir kontracepcija

Tačiau proveržis lytinio švietimo klausimu matomas, nes, daugėjant informacijos apie saugius lytinius santykius ir galimas skubios kontracepcijos priemones, nėštumo nutraukimo jaunoms mergaitėms mažėja. Jaunimas puikiai išmano technologijas, tad reikalingą informaciją gali susirasti ir susiranda be tėvų pagalbos. Tai tikrai naudinga, nes gali padėti nesutrikti ir priimti sprendimus neplanuotose situacijose, susijusiose su lytiniu gyvenimu.

Dar visai neseniai skubios kontracepcijos, arba dar kitaip vadinamą „kito ryto tabletę“, buvo galima įsigyti tik su gydytojo receptu, tačiau dabar ji prieinama be recepto vaistinėje. Po nesaugių lytinių santykių per tris paras užtenka pasikonsultuoti su vaistininku ir įsigyti reikiamą tabletę - tai gerokai palengvina jaunų žmonių pasirinkimą ir sumažina baimes bei neadekvačių sprendimų galimybes.

Lietuvoje skubi kontracepcija nepelnytai demonizuojama, netgi prilyginama abortui, tačiau tai visiškas mitas - moteris pastoja ne iškart po lytinių santykių. Skubios kontracepcijos tabletėje esantis levonorgestrelis blokuoja arba atideda ovuliaciją, taip padėdamas išvengti nėštumo dar prieš jam užsimezgant. Ne skubios kontracepcijos vartojimas, bet jos demonizavimas, abortų draudimas ir visuomenės spaudimas gali labai sužaloti jaunus žmones, tad reikia ne drausti, tačiau skatinti jaunimą gyventi ir netikėtas problemas spręsti atsakingai.

Prof. Žana Bumbulienė pabrėžia, kad apie lytinį švietimą kalbėti su vaikais yra būtina. Lytiškumo ugdymas nėra laužtas iš piršto - visos gairės yra patvirtintos Europoje, kokiame amžiuje apie ką reikia kalbėti. Profesorė teigia, kad prevencija yra svarbi, ir reikia kalbėti, kai dar nieko neįvyko, kad paaugliai žinotų, kaip apsisaugoti nuo nėštumo, nes pirmieji lytiniai santykiai tikrai nebus tie, kai jau planuojamas nėštumas.

Neplanuotas nėštumas ir specialūs atvejai: Alkoholis ir ŽIV

Alkoholio vartojimo rizika nėštumo metu

Alkoholis ir nėštumas yra nesuderinami dalykai. Net menkiausia alkoholio dozė gali negrįžtamai pakenkti besivystančiam vaisiui, jo sveikatai ir ateičiai. Deja, nepaisant akivaizdžios rizikos, dalis moterų vis dar vartoja alkoholį laukdamasi, neįvertindamos visų galimų pasekmių. Tyrimo rezultatai parodė, kad paskutinėmis nėštumo savaitėmis alkoholį vartojo apie 3 proc. moterų, o 0,15 proc. - dideliais kiekiais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį, jog kasmet nuo 3 iki 8 kūdikių nustatomas vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS), o daliai vaikų jis nustatomas vėliau, vyresniame amžiuje. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 vaikų, kuriems diagnozuotas VAS.

Išgėrus alkoholio, jis per 30 minučių rezorbuojamas į motinos kraują, per placentą patenka į vaisiaus kraujotaką, audinius bei vaisiaus vandenis. Besivystančio vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija gali labai išaugti ir net viršyti motinos kraujyje esančią, nes vaisiaus kepenys daug lėčiau metabolizuoja alkoholį nei suaugusiojo. Alkoholis kenkia vaisiui visą nėštumo laikotarpį, tačiau ypač jautrus metas yra nuo 3 iki 10 savaitės po apvaisinimo. Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) - tai būklė, sukelta motinos alkoholio vartojimo nėštumo metu, pasireiškianti augimo atsilikimu, centrinės nervų sistemos pažeidimu ir specifiniais veido bruožais. Šių pažeidimų galėtume išvengti 100%, jei moterys besilaukdamos nevartotų alkoholio. Nors VAS nėra išgydomas, ankstyva diagnostika ir tinkamos intervencijos gali pagerinti vaiko sveikatą ir jo gyvenimo kokybę.

Motyvacija vartoti alkoholį nėštumo metu gali būti įvairi: vienišumas, depresija, stresas, prasti santykiai su partneriu, šeimos pavyzdys, neplanuotas nėštumas ir su tuo susijusi emocinė krizė, aplinkos spaudimas ar priklausomybė nuo alkoholio. Svarbu suprasti, kad nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu.

ŽIV infekcija ir motinystė

ŽIV infekuoti asmenys gyvena tarp mūsų, dirba, mylisi, gimdo vaikus ir vis dar bijo apie tai kalbėti neslėpdami veido. Jei moteris nesigydo, rizika nėštumo ir gimdymo metu užkrėsti kūdikį yra apie 23 proc., o jeigu jis žindomas, ji padidėja dar 10-16 proc. Taigi bendra rizika yra apie 40 proc. Jei moteris gydosi, rizika užkrėsti kūdikį sumažėja iki 0,5 proc. Kai viruso aktyvumas nuslopintas, Cezario pjūvis nėra būtinas. Tačiau žindyti nerekomenduojama jokiu būdu, geriausia išeitis - pieno mišiniai.

Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, per visą ŽIV registracijos Lietuvoje laikotarpį žinoma apie 209 ŽIV užsikrėtusių nėščiųjų gimdymų, užregistruoti 8 perinatalinio ŽIV perdavimo atvejai. Nuo 2007 m. visoms nėščiosioms sudarytos galimybės nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV du kartus nėštumo laikotarpiu. Tai leidžia laiku pradėti antiretrovirusinę terapiją (ART) ir užtikrinti, kad sumažėtų tikimybė naujagimiui užsikrėsti ŽIV. Vaistai yra kompensuojami iš PSDF biudžeto.

Nėštumo nutraukimo prieinamumas ir iššūkiai Lietuvoje

Lietuvoje statistika apie medicamentinius abortus nėra renkama, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį nuperkama 10-30 tablečių rinkinių. Iš viso per mėnesį Lietuvoje atliekama apie 200 abortų. Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.

Ankstyvo nėštumo nutraukimas vaistais Lietuvoje leidžiamas iki devintos nėštumo savaitės. Jo veikimo principu artimiausias natūraliam persileidimui. Tačiau medicamentinio aborto prieinamumas yra sudėtingas.

Medicamentinio aborto prieinamumo kliūtys

BENDRA.lt kalbinti gydytojai kaip pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvoje sunku gauti medikamentinį abortą, minėjo nesklandumus dėl vaistų tiekimo. Nors ministro įsakymas dėl vaistinio nėštumo nutraukimo įsigaliojo 2023 m. sausį, o po 2 mėnesių atsirado rekomendacijos, kaip jį taikyti, iki pat rugsėjo visoje šalyje tiesiog nebuvo vaistų - jie buvo įregistruoti ir atkeliavo tik rudenį. Lietuvoje vaistinis nėštumo nutraukimas reguliuojamas itin griežtai - taip griežtai, kad kai kurios nuostatos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra vadinamos kliūtimis.

Pavyzdžiui, Lietuvoje reikalaujama, kad būtų naudojamas ultragarso tyrimas tiek nėštumo amžiui nustatyti, tiek vėliau patvirtinti, kad abortas sėkmingas. Tačiau naujausiose PSO rekomendacijose sakoma, kad ultragarso tyrimas nebūtinas nei vienu, nei kitu atveju, ir moteriai net nebūtina pakartotinai lankytis pas gydytoją. PSO taip pat numatoma, kad nėštumo nutraukimo tablečių pacientės gali gauti per telemedicinos konsultaciją, su gydytoju susiskambinusios vaizdo skambučiu, be to, receptą gali išrašyti ne tik akušeris ginekologas. Telemedicina abortams Lietuvoje taip pat nėra taikoma.

Paradoksalu, bet vaistinis abortas, nors turėtų būti paprastesnė procedūra, akušeriams ginekologams reiškia daugiau darbo, pacientėms - daugiau vizitų pas gydytojus. Vaistinio nėštumo nutraukimo pageidaujančiai moteriai poliklinikoje atliekamas kraujo tyrimas, nagrinėjama sveikatos istorija, kontraindikacijos, pavyzdžiui, ar nėra krešėjimo sutrikimų. Kitas sunkumas Lietuvos gydytojams yra tas, kad vieno preparato atveju reikia išrašyti net 3 receptus. Vieni norėjo daryti griežčiau, kiti ne taip griežtai. Anot gydytojo, buvo remiamasi PSO, Jungtinės Karalystės, Kanados, JAV reguliavimu ir laikytasi nuostatos, esą naujos gairės gali būti griežtesnės nei tarptautinės, bet ne liberalesnės. Tačiau lietuviškos rekomendacijos net nesiremia naujausia PSO rekomendacijų versija (2022 m.), literatūros sąraše nurodoma 2019 m.

Gydytojų ir įstaigų atsisakymas teikti paslaugas

Dar didesne kliūtimi nei žinių trūkumas aborto reikalaujančiai moteriai tampa tai, kad gydytojai ir ištisos klinikos atsisako atlikti šią procedūrą. Teisės aktai numato, kad akušeriai ginekologai gali taip apsispręsti dėl įsitikinimų, nebent gresia pavojus gyvybei. Tačiau nėra numatyta, kas nutiktų, jei nė vienas gydytojas įstaigoje nenori atlikti aborto.

Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje, kurią visuomenė suteikia mainais už tai, kad specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas. Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė.“

Jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu, formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.

Informacijos trūkumas ir paslaugų prieinamumas regionuose

Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu. Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia.

Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis. Sveikatos apsaugos ministerija pati statistinių duomenų nerenka, o Higienos institutas neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“. Vykdant tyrimą išsiuntus apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms, nemaža dalis administracijos darbuotojų atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka.

Elektrėnų ligoninė apklausos metu neturėjo gydytojų, kurie sutiktų atlikti procedūrą, ir ieškojo naujų specialistų. Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos. Nors vaistinis nėštumo nutraukimas iš esmės yra tik konsultacija, kurios metu pacientei išrašomas receptas, o vaistai vartojami namuose, Lietuvos teisės aktuose jam taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui. Pavyzdžiui, Trakų, Švenčionių, Palangos, Šakių, Joniškio, Molėtų ir Ignalinos gydymo įstaigos medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugų neteikia, nepaisant turimų galimybių.

Abortų paslaugų kainos

Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Vienas nėštumą nutraukiančių vaistų kursas kainuoja šiek tiek mažiau nei 200 Eur, nes jų, priešingai nei kitose valstybėse, nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai ir tyrimai.

Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja apie 83 eurus, o bendros nejautros atveju - apie 130 eurų. Pavyzdžiui, Utenos ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse procedūra kainuoja 67,93 Eur, Panevėžyje - 70 Eur, o Kaune - 101,42 Eur. Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninėse - 82,88 Eur.

tags: #neplanuotas #nestumas #statistika

• Metodinė medžiaga ikimokykliniam ugdymui
• Muilo burbulų nauda vaiko raidai
• Receptai ir patarimai: vištienos kukuliai vaikams
• gimdymo namų krepšys
• viskas apie Gytį Paškevičių: nuo karjeros pradžios iki šiandienos