Nėštumas ir pirtis: rekomendacijos ir patarimai
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria specialistė.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Pasak specialistės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja specialistė.
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak specialistės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia specialistė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir specialistė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Specialistė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Specialistė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį specialistė.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria specialistė.
Specialistė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Pasak specialistės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. 2019 m. žurnale „Obstetrics &Gynecology” paskelbtas tyrimas parodė, kad nuo 2000 iki 2015 m. Įdomu tai, kad tyrimų duomenimis, motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. 2013 m. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu. 2016 m.
Pasak specialistės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. „Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos.
Antra vertus, dažnai patariama nerizikuoti ir pirties nėščiosioms vengti. Nėštumo metu moters organizmas ir taip patiria didesnį krūvį, labiau apkraunama širdis, todėl jos nereikėtų dar labiau varginti dideliu karščiu. Didžiausią riziką kelia pirtyje nuolat tvyrantis didelis karštis. Nors daugelis mėgsta šilumą, ji padeda atsipalaiduoti ir pagerina savijautą, bet kartu gali būti ir nesaugi vaisiui. Taip pat stiprus karštis gali sukelti hipertermiją. Pirmą trimestrą patyrus hipertermiją didėja apsigimimų, pavyzdžiui, skilvelio pertvaros defekto ar atviro arterinio latako rizika. Kiekvienas nėštumas yra individualus, skiriasi nėščiųjų negalavimai, savijauta. Jei gydytojas leido pasimėgauti pirties malonumais, jie neturėtų trukti ilgiau nei 15 min. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ne visos pirtys vienodos. Skiriasi ne tik jų šildymo būdai, temperatūra, bet ir drėgmės lygis. Tad svarbu, kad kūnas neįkaistų iki temperatūros, kuri gali pakenkti vaisiui. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad nėštumo metu geriausia rinktis ne garinę pirtį, bet sauną. Jeigu užėjus į pirtį pradėjo svaigti galva, pykinti, pajautėte silpnumą, gali būti, kad kūnas perkaito. Pirtyje nėščiosioms švelniai galima pertis vantomis. Labai dažnai greta pirčių įrengiami ir kubilai. Taigi, maudynių kubile metu kyla panaši rizika, kaip ir būnant pirtyje. Tačiau reikėtų žinoti, kad kubilas gali dar greičiau negu pirtis pakelti kūno temperatūrą.
Ejau į pirtį, kai dar nežinojau, kad laukiuosi. Nualpau. O po kelių valandų testas II parodė. Aš einu į pirtį gana dažnai, beveik kiekvieną savaitgalį, bet iš tikrųjų kai aš einu nepavadinčiau to pirtimi. Nes aš einu, kai būna visai nekaršta (prieš visus arba jau po visų). Einu tik nusipraust, galvą išsiplaut ir greitai išeinu, jau žino visi kada mane leisti, nes kai buvo vos karščiau (kitiems skaitėsi vėsi pirtis), man buvo negera... Šiaip į normalią pirtį tai geriau neiti, rizikuoti nereikėtų. Mano vyro sesė ėjo visą nėštumą, kaip ir aš nekarštoje pirtyje ir neilgam, tai viskas gerai jai ir mažyliui. Aš kai dar nežinojau kad laukiuosi, buvo pati nėštumo pradžia, tai visą pusdienį karštame kubile praleidau, bet ačiū Dievui nieko nenutiko... o šiaip per nėštumą ėjau į drėgną, vėsią pirtį... Nežinau, manau galima viską daryti su saiku, kad ir į karštą pirtį nueiti sušilti kelias minutes, bet nesėdėti, kol galva svaigti pradeda... Na, o mano patirtis tokia: nuo nėštumo pradžios iki pat gimdymo reguliariai lankydavausi pirtyje, aišku, nesiparindavau ten iki maksimumo, bet ant žemiausios lentelės, pasėdėdavau, mėgaudavau, nepersistengdama.. ir man daktarė sakė, jei pirtyje jautiesi gerai, nesvaigsta galva, nesilpna ir t.t. galiu lankytis.. ir netgi gimus vaikui gavom leidimą iš daktarės į pirtelę vestis ir kūdikėlį, kadangi jis jau pripratęs per visus 9 mėn yra.. Tai tokia va yra mano patirtis. Nei kojos tino visa nėštumas nei venos iššoko.. Ejau į pirtį, kai dar nežinojau, kad laukiuosi. Nualpau. O po kelių valandų testas II parodė. Aš irgi kažkaip galvoju kad negalima.. Antro trimestro laikotarpyje ėjau į sauną ir į pirtį. Sėdėdavau saikingai, tol kol jausdavau, kad gerai jaučiuosi, o jeigu pajusdavau, kad jau darosi per karšta išeidavau. Kažkaip nesureikšminu aš tokio dalyko. Aišku .. Aišku .. Antrame trimestre kelis kartus buvau pirtyje - užeidavau kelioms minutėms ir tiek. Taip pat burbulinėje vonioje, berods 37 laipsnių temp., joje ilgiau pasėdėdavau. Kiek skaičiau, kūno temperatūra neturėtų užkilti daugiau nei 38 laipsniai, tada viskas gerai. O būtent prieš eidama į pirtį irgi bijojau, tai googlinau ir radau straipsnių anglų kalba, kurie lyg ir paneigia šį "mitą", kad karštis kenkia. Planuojant sūnų pasidariau testą rugsėjo 7d, nes tada švenčiau gimtadienį. Buvo neigiamas. Ėjom į pirtį, aš didelė jos gerbėja. Rugsėjo 9 visgi ciklo gale išmetė vaiduoklį, o hcg buvo 6.96 tai pati pradžia, tik tik po implantacijos. Jokių šalutinių reiškinių nepajutau. Nežinodama kad laukiausi buvau pirtyje, o jos mėgėja be proto esu taigi buvo keista kad neišbuvau ir pykino ir širdelė maskatavo.
Tempimo pratimai nėščiosioms/Apatinės nugaros dalies atpalaidavimas nėštumo metu/Mankšta nėščiosioms
Lytiniai santykiai: Jei nėštumas yra normalus, be patologijos, mylėtis galima taip dažnai, kaip tik norisi. Vis dėlto hormonų svyravimai, nuovargis, pykinimas ir krūtų skausmas nėštumo pradžioje libido dažniausiai sumažina. Vėliau augantis svoris, nugaros skausmai ir kiti simptomai taip pat dažniausiai užgožia norą mylėtis. Emocijos taip pat turi didelę įtaką libido. Nerimas, kad nėštumas ar kūdikis pakeis Jūsų ir vyro santykius, gali labai slėgti, net jei nėštumas ir planuotas. Nors dauguma porų galvoja, kad seksas gali išprovokuoti persileidimą, taip nėra. Dažniausiai persileidimas įvyksta tuo atveju, jei vaisius turi genetinių vystymosi sutrikimų. Nėštumo pabaigoje orgazmas, spermoje esantys prostaglandinai gali sukelti gimdos susitraukimus. Dauguma mokslinių tyrimų neįrodė ryšio tarp sekso nėštumo metu ir priešlaikinio gimdymo. Tačiau, esant didesnei priešlaikinio gimdymo rizikai, greičiausiai bus patariama vengti lytinių santykių. Dauguma moterų gali saugiai mylėtis viso nėštumo metu, bet yra situacijų, kuomet nėštumą prižiūrintis medikas gali rekomenduoti atsisakyti lytinių santykių: Jei yra neaiškios kilmės kraujavimas iš makšties; Jei teka vaisiaus vandenys; Jei yra gimdos kaklelio nepakankamumas (atsiveria anksčiau laiko); Jei yra placentos pirmeiga; Jei esate turėjusi priešlaikinį gimdymą; Jei nešiojate ne vieną vaisių.
Kelionės: Keliauti tinkamiausias antras nėštumo trimestras. Jau nebevargina pykinimas ir mieguistumas, matosi pilvukas, bet dar nėra toks didelis ir sunkus, kad sukeltų nepatogumų keliaujant. Jei nėščioji jaučiasi gerai, jai saugu keliauti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Tačiau reikia labiau savimi rūpintis: jei išsiruošėte į ilgą kelionę automobiliu, svarbu kas 1-2 val. sustoti ir išlipti pasivaikščioti, kad sumažintumėte venų trombozės tikimybę, taip pat kiekvieno sustojimo metu reiktų ir pasišlapinti, kad pilna pūslė neišprovokuotų šlapimo takų infekcijos. Skristi lėktuvu yra saugu, tačiau beveik visada oro linijų atstovai reikalauja gydytojo pažymos, kad nėščioji gali skristi. Gydytojas gali nerekomenduoti Jums skristi, jei nėštumas yra komplikuotas arba didesnis nei 36 savaitės (dėl galimo priešlaikinio gimdymo). Patarimai nėščiajai skrydžio metu: Išsiaiškinkite konkrečios oro linijų bendrovės reikalavimus nėščiosioms. Jie gali kristi priklausomai nuo bendrovės ir skrydžio trukmės, krypties; Esant galimybei, rekomenduojama rinktis vietą prie praėjimo, nes ten daugiau erdvės ir komforto; Diržą tvirtinkite po pilvu; Skatinkite kraujotaką. Jei tik yra galimybė, pavaikščiokite iš vieno lėktuvo galo į kitą. Jei turite sėdėti, dažnai lankstykite čiurnas, pėdas; Gerkite pakankamai skysčių, nes sausas oras salone gali sukelti dehidrataciją.
Maudynės: Sveika nėščioji gali daryti viską, kas jai teikia malonumą, maudytis vonioje ar baseine - taip pat. Vonioje nerekomenduojama maudytis nutekėjus vaisiaus vandenims, nes padidėja infekcijos rizika. Vanduo turėtų būti maloniai šiltas, bet ne karštas. Gulėti ar sėdėti - taip pat individualus pasirinkimas, jei patogu, jei nesilpna, galima ir gulėti.
Pirtis: Jei nėštumas normalus, moteris ir vaisius jaučiasi gerai, eiti į nekarštą pirtį tikrai galima. Senovės lietuvės pirtyje atlikdavo nėščiosios prausynų apeigas, gimdydavo. Svarbiausia klausyti savo kūno, ir jei pasidaro silpna - tuoj pat išeiti, atsigerti paprasto vandens ir daugiau į pirtį nebegrįžti.
Saulės vonios: Degintis nerekomenduojama, ypač šviesios odos moterims, kurios labai greitai „nudega“. Nudegusioje odoje gaminasi biologiškai aktyvių medžiagų - prostaglandinų - kurie gali išprovokuoti gimdos susitraukimus. Saulėtomis dienomis būtina dėvėti skrybėlę, vilkėti lengvus, natūralaus pluošto laisvus drabužius. Veikiant saulei, odoje gaminasi melaninas, suteikiantis odai rusvą atspalvį, tačiau nėštumo metu melanino galinasi daugiau, todėl ant veido, kūno odos gali atsirasti pigmentinių dėmių, padidėti apgamai.
Grožio procedūros: Chemikalai gali sudirginti odą, bet tiesioginio poveikio vaisiui jie neturi. 2005 m. atliktas tyrimas teigė, kad plaukų dažymas nėštumo metu yra susijęs su vaikų neuroblastoma (vėžine liga), bet jokie kiti tyrimai to nepatvirtino. Svarbiausia chemines priemones naudoti tiksliai pagal instrukcijas, o jei įmanoma, geriau jų išvis atsisakyti. Nėštumo metu gali pasileisti odos reakcijos į įprastus depiliacijos būdus. Vaškas, kremai gali stipriau sudirginti odą, todėl prieš juos naudojant rekomenduojama atlikti jautrumo testą.
Miegas: Miegoti ant pilvo nėštumo pradžioje yra visiškai saugu, nes gimda dar yra maža, apsaugota dubens kaulų. Augant pilvui miegoti ant jo darosi nebepatogu ar net fiziškai neįmanoma, tačiau jei nakties metu kurį laiką praleisite miegodamos tokioje padėtyje - tikrai nieko blogo nenutiks. Jei miegoti ant pilvo labiausiai norisi, išbandykite įvairias pagalvių kombinacijas, specialias spurgos formos pagalves ar pripučiamus čiužinius su skyle, kad miegoti būtų patogu. Antroje nėštumo pusėje nerekomenduojama miegoti ant nugaros, nes didėjanti gimda gali užspausti prie stuburo esančią didelę veną, kuria kraujas grįžta į širdį. Tokiu atveju atsiranda silpnumas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Jei taip nutiko - pasiverskite ant kairiojo šono, atsigerkite vandens ir viskas susitvarkys.
Daugelis akušerių ginekologų uždraudžia nėščioms moterims lankytis pirtyse. Tiesą sakant, pirtis reikalinga moterims. • Trindamiesi druska valome poras ir odą. Medus maitina ir regeneruoja odą. • Pirtyje stiprinama imuninė sistema, atsitraukia peršalimai. Nėščioms moterims, kurios reguliariai eidavo į pirtį, gimdymo metu žymiai rečiau kildavo skausmai, dėl kurių reikėtų taikyti medikamentinį nuskausmimą.
Kiekvieną iš šių klausimų spręskite atskirai. Pabandykite pajausti, kaip jums geriau - stovėti po šaltu dušu, pasinerti į baseiną arba tiesiog sėdėti ant suoliuko. Nėščiosios puikiai užfiksuoja savo kūno norus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
