Blogas burnos kvapas nėštumo metu: priežastys ir sprendimai
Blogas burnos kvapas - tai lyg nuolatos persekiojantis šešėlis, kurio nepaslėpsi net užgesinus šviesą. Nors nemalonus burnos kvapas iš pat ryto ar pavalgius tam tikrų maisto produktų nereiškia problemos, nuolatos atsinaujinantis ir nuo valgio nepriklausomas nemalonus burnos kvapas greičiausiai signalizuoja apie gilesnius sutrikimus. Tai - ne tik estetinė ar socialinė problema, galinti sugriauti pasitikėjimą savimi, bet ir svarbus signalas, kurį siunčia jūsų organizmas apie vykstančius uždegiminius procesus ar higienos spragas. Mediciniškai blogas burnos kvapas dar vadinamas halitoze, kuri yra gana dažnai pasireiškiantis sutrikimas. Nors blogas burnos kvapas nėra liga, tai svarbus simptomas, kurio negalima ignoruoti.
Pagrindinės blogo burnos kvapo priežastys
Blogas burnos kvapas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, pradedant nuo paprastų kasdienių įpročių ir baigiant rimtesnėmis sveikatos problemomis. Dažniausiai nemalonus burnos kvapas būna pakankamai intensyvus, tad jį jaučia ir aplinkiniai žmonės. Nuolatinis blogas burnos kvapas būdingas maždaug 30 proc. žmonių.
Prasta burnos higiena
Pakitusio burnos kvapo priežastys gali būti įvairios - nuo maisto iki esamų ligų. Prasta burnos higiena bene dažniausiai nurodoma kaip įvairių burnos ertmės sutrikimų priežastis. Burnos higiena, visai kaip asmeninė kūno higiena, apima mūsų įpročius ir ritualus, nuo kurių prasideda ir su kuriais baigiasi mūsų diena. Tai pagrindas, kurio kokybė turi didžiausią įtaką mūsų bendrai savijautai ir sveikatai. Taigi natūralu, jog nereguliariai ir nekokybiškai valomų dantų neištaisys vienkartinis vizitas pas profesionalų burnos higienistą. Po valgio likę maisto likučiai įsitaiso įvairiuose sunkiau prieinamose dantų kampeliuose (tarpdančiuose, esančiose dantų ertmėse). Dantų apnašos kaupiasi ant dantų paviršiaus ir tarpdančiuose kas kartą pavalgius, o jų tinkamai neišvalius - sukietėja ir virsta dantų akmenimis jau po kelių ar keliolikos valandų. Jei dantys valomi atmestinai, tarpdančiuose ir prie dantenų kaupiasi maisto likučiai.
Halitozė
Viena populiari priežastis - halitozė. Halitozė - tai 1 iš 4 žmonių pasaulyje artimas sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu blogu burnos kvapu. Šį sutrikimą sukelia anaerobinių bakterijų (organizmų, kurie gyvena laisvo deguonies neturinčioje aplinkoje) pasikeitimai. Šios bakterijos, gyvenančios mūsų gerklėje ir ant liežuvio paviršiaus, yra reikalingos užtikrinti baldymų skaidymui bei maisto virškinimui. Visgi baltymams užsilikus burnoje, bakterijos ima intensyviau jas skaidyti, tad tam tikros amino rūgštys, savyje turinčios sieros, taip pat paspartina savo gamybą. Halitoze sergantys žmonės sunkiai identifikuoja savo problemą, nes dažnai negali užuosti savo paties burnos kvapo. Halitozės mechanizmas paprastas: burnoje gyvenančios anaerobinės bakterijos skaido baltymus (maisto likučius, negyvas ląsteles). Šio proceso metu išsiskiria lakieji sieros junginiai (vandenilio sulfidas, metil-merkaptanas).
Dantų ligos
Dantų ligos, tokios kaip ėduonis bei pulpitas, gali būti dar viena blogo burnos kvapo priežastis. Ėduonis, dar vadinamas kariesu, yra bene labiausiai paplitęs dantų susirgimas, kurį bent kartą gyvenime patyrė kiekvienas žmogus. Tai - infekcinės kilmės danties susirgimas, kai yra pažeidžiamas kietasis danties audinys ir dantis ima irti, atverdamas infekcinę ertmę, dažnai tiesiog vadinamą „skyle“. Tai puiki ertmė tolimesniam bakterijų ir maisto likučių kaupimuisi, taigi ir nemalonaus burnos kvapo šaltiniui. Negydomas ėduonis gali išsivystyti į tolimesnę danties infekciją - pulpitą, kai uždegimas pasiekia danties nervą ir danties šaknies kanalus. Dažniausiai pasitaikančios periodonto ligos, gingivitas ir periodontitas, taip pat neapsieina be specifinio ir neišnykstančio blogo burnos kvapo. Tiek gingivitas, tiek periodontitas yra ligos, apimančios dantį supančius audinius - dantenas, periodonto raiščius, alveolės kaulą bei danties cementą. Gingivitas pasireiškia dantenų uždegimu, kai ant dantų paviršiaus susiformuoja dantų akmenys ir tampa palankia terpe bakterijų kaupimuisi. Negydomas gingivitas persikelia į gilesnius dantenų audinius bei danties šaknį.
Burnos sausumas (Kserostomija) ir dehidratacija
Dehidratacija - apie nepakankamą skysčių kiekį organizme signalizuojanti būklė. Skysčiai, ypač vanduo, yra esminis mūsų kūno poreikis, kuris ne tik svarbus bendrai organizmo veiklai, bet ir seilių gamybai. Seilės turi fermentus, kurie atlieka svarbų vaidmenį maisto dalelių skaidyme ir virškinime, seilės taip pat užtikrina normalią burnos gleivinės mikroflorą ir rūgštingumą. Organizmui pritrūkus skysčių ištinka dehidratacija, o seilių išsiskyrimas gerokai sumažėja. Kserostomija - tai dar viena su seilių gamyba susijusi problema, kuri pasireiškia burnos sausumu, džiūvimu, troškuliu bei prastu burnos kvapu. Seilės yra natūralus burnos „valiklis“. Kai jų trūksta (ryte, vartojant tam tikrus vaistus, kvėpuojant per burną), bakterijos dauginasi sparčiau.
Mityba ir žalingi įpročiai
Didžiausi dantų priešai - būtent lipnūs maisto produktai, kurie prilimpa prie dantų paviršiaus ir ilgą laiką veikia danties emalį, skatindami jo tirpimą ir irimą. Lipnūs saldumynai, tokie kaip saldainiai, guminukai, irisai, šokoladas arba bulvių bei kukurūzų traškučiai yra tie produktai, kurių vartojimas turėtų būti apribotas. Žalingi įpročiai, tokie kaip alkoholis arba rūkymas, yra ypač paplitusios blogo burnos kvapo priežastys. Alkoholis, kaip ir kiti daug cukraus ir rūgšties turintys gėrimai, kenkia burnos gleivinei ir skatina apnašų kaupimąsi. Didelis alkoholio vartojimas taip pat didina jau minėtą dehidratacijos riziką. Kai kurie maisto produktai ir gėrimai, pvz., svogūnai, česnakai, alkoholiniai gėrimai ir kava, gali laikinai pabloginti burnos kvapą.
Kitos priežastys
Tonzilių akmenys. Kartais maistas gali įstrigti tonzilėse, kur ilgainiui sukietėja ir virsta kalcio nuosėdomis, dar vadinamomis tonzilių akmenimis. Nosies, gerklės ar plaučių infekcijos. Tiek vaikai, tiek ir suaugusieji, sergantys plaučių uždegimu, atkosėja karkalus, kurie taip pat yra nemalonaus kvapo. Nemalonus kvapas kyla ir dėl slogos, kai gleivės nosyje užsibūna ilgesnį laiką. Padidėję adenoidai. Taip pat blogas kvapas iš burnos dažnai sklinda, jeigu adenoidai yra padidėję. Cukrinis diabetas. Kepenų ar inkstų ligos. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Tai patologija, kai skrandžio rūgštis sugrįžta atgal į stemplę. Vidurių užkietėjimas. Jei tai - dažnai pasikartojanti sveikatos problema, netruks atsirasti ir halitozė.
Blogas burnos kvapas nėštumo metu
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Šis periodas pasižymi pokyčiais, turinčiais įtakos ne tik emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Dėl hormoninių organizmo pokyčių nėštumo metu beveik kiekviena moteris susiduria su burnos sveikatos problemomis. Kūnas išgyvena intensyvius hormoninius pokyčius, kurie daro įtaką ne tik fizinei, bet ir burnos sveikatai. Nors būsimos mamos dažnai rūpinasi sveika mityba, fiziniu aktyvumu ar emocine būsena, burnos sveikata vis dar išlieka nepakankamai įvertinta tema. O tai - didelė klaida. Nėštumo metu organizme smarkiai padidėja hormonų - ypač estrogeno ir progesterono - kiekis. Šie hormonai daro įtaką ne tik gimdos veiklai, bet ir visam organizmui, įskaitant burnos audinius.
Nėščiųjų gingivitas
Nėščiųjų gingivitas - uždegiminė dantenų liga, pasireiškianti kraujavimu, paburkimu, paraudimu. Moksliniai tyrimai parodė tiesioginį ryšį tarp lėtinių periodonto ligų ir komplikacijų nėštumo metu. Nuo 36 - 100 proc. nėščiųjų pasireiškia nėštumo gingivitas. Tai dantenų uždegimas, atsirandantis dėl dantų apnašų ir hormoninių pokyčių. Pats nėštumas dantenų uždegimo nesukelia. Jo priežastis yra nenuvalytos dantų apnašos. Pastebėta, jog besilaukiančių moterų burnoje randamas didesnis apnašų kiekis lyginant su nesilaukiančiomis moterimis. Tai aiškinama galimu pykinimu valant dantis bei dažnesniu užkandžiavimo poreikiu. Be to, nėštumo metu padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis pakeičia dantenų audinių reakciją į bakterinį apnašą. Todėl lytinių hormonų disbalansas sukelia stipresnę organizmo reakciją (uždegimą) į tą patį apnašų kiekį nei nesilaukiančiai moteriai. Nėštumo gingivitas dažniausiai pasireiškia 4 - 9 nėštumo mėnesį. Kūdikio besilaukianti moteris pastebi atsiradusį ar padažnėjusį kraujavimą iš dantenų valant dantis. Neretai toks kraujavimas gali būti savaiminis ar pastebimas valgant kietesnį maistą, mechaniškai traumuojant sudirgusias dantenas. Pačios dantenos tampa ryškiai raudonos spalvos, padidėja ir išburksta tarpdančių spenelis (tarpdantinė dantena). Šie požymiai labiau pastebimi priekinių dantų srityje.
Rytinis pykinimas ir jo pasekmės
Rytinis pykinimas - dažnas nėštumo palydovas. Dažnas vėmimas rytais kenkia dantims, nes skrandžio rūgštys graužia viršutinį dantų emalio sluoksnį. To pasekoje dantys tampa jautresni ir dažniau genda. Nevalykite dantų iškart po vėmimo. Nemalonus pykinimo jausmas valantis dantis. Kai kurioms moterims valant dantis įprasta dantų pasta jaučiamas šleikštulys. Tokiu atveju reikėtų naudoti beskonę dantų pastą.
Kiti nėštumo metu pasireiškiantys pokyčiai
Dėl augančio nėštumo hormonų kiekio dantenų audiniai tampa imlesni bakterinėms infekcijoms. Tai būsena vadinama „nėščiųjų gingivitu“; jos metu pasireiškia tokie nemalonūs simptomai, kaip dantenų kraujavimas, dantenų uždegimas ir jautrumas, blogas burnos kvapas ir pan. Kartais pastebimas padidėjęs dantų paslankumas. Tai vyksta dėl to, kad viso organizmo raiščiai atlaisvėja ruošdamiesi lengvesniam gimdymui. Kai moteris pastoja, ji žino, kad turi valgyti daug maisto medžiagų turinčius produktus ir gerti maisto papildą folio rūgštį, kad ji ir jos kūdikis būtų sveiki. Deja, daug besilaukiančių moterų pamiršta, kad šio periodo metu būtina apsaugoti savo dantis ir dantenas nuo periodonto ir kitų ligų. Negydamos gingivito, uždegimas plinta ir pažeidžia dantį supantį kaulą ir šis ima tirpti. Toks susirgimas yra vadinamas kraštiniu periodontitu. Jo metu formuojasi periodonto kišenės, apsinuogina dantų šaknys, dantys tampa paslankūs. Didėjant gimdančių moterų amžiui didėja nėščiųjų, sergančių kraštiniu periodontitu, skaičius. Jei moteris iki pastojimo sirgo periodonto liga, t.y. Moksliniai tyrimai įrodė ryšį tarp periodonto ligų ir nėštumo komplikacijų. Negydytos periodonto ligos lemia didesnę preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir mažesnio svorio naujagimio gimimo riziką. Esant aktyviam uždegimui dantenose, įprastinio dantų valymosi ar kramtymo metu bakterijos patenka į kraujotaką ir pasiekia placentą. Be to, placentoje ir vaisiaus vandenyse padidėja uždegimo mediatorių kiekis, kas gali skatinti priešlaikinį gimdymą. Uždegimo mediatoriai trukdo kraujui patekti į placentą, o tai sulėtina vaisiaus augimą. Dėl galimų nėščiosios ir būsimo naujagimio komplikacijų, burnos sveikata reikėtų pasirūpinti dar prieš pastojant. Nėštumo metu padidėja ir dantų ėduonies atsiradimo rizika. Tai siejama su padidėjusiu seilių rūgštingumu, sumažėjusiu seilių kiekiu, padidėjusiu potraukiu saldžiam maistui bei dažnesniu užkandžiavimu. Be to, dažnai nėščiosios burnoje randama skrandžio rūgščių, kurios ne tik prisideda prie dantų ėduonies atsiradimo, bet ir gali sukelti emalio erozijas. Nuo 36 iki 100 proc. nėščiųjų susiduria su nėštumo gingivitu - dantenų uždegimu, kurį sukelia apnašos ir hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu, hormonai suminkština raumenų žiedą, kuris sulaiko maistą skrandžio viduje. Dažnas vėmimas gali padengti dantis skrandžio rūgštimis, kurios didina dantų ėduonies atsiradimo riziką. Didelis progesterono ir estrogeno hormonų kiekis nėštumo metu, gali paskatinti dantų atsilaisvinimą.
Kaip spręsti blogo burnos kvapo problemą?
Patikimiausias būdas atsikratyti blogo burnos kvapo - gydyti jį sukėlusias ligas. Jeigu dantys ir dantenos yra visiškai sveiki, kruopščiai juos prižiūrite, problema gali slypėti kitur, tad prireiks išsamaus sveikatos ištyrimo. Pirmiausia, pajutus blogą burnos kvapą, reikėtų pasikonsultuoti su savo odontologu. Jis atliks apžiūrą ir įvertins dantų bei burnos audinių būklę. Dažniausia nemalonaus burnos kvapo priežastis yra burnoje besikaupiančios bakterijos. Jų gali būti ant liežuvio paviršiaus, ėduonies pažeistose vietose, tarpdančiuose.
Burnos higienos svarba
Kovoti su prastu burnos kvapu ir užkirsti kelią jo atsiradimui padeda tinkama burnos higiena. Reguliariai valykite dantis du kartus per dieną, naudokite minkštą dantų šepetėlį ir dantų pastą be abrazyvių dalelių. Laikykitės odontologų rekomendacijų ir daug dėmesio skirkite apnašoms prie dantenų linijos ir iš tarpdančių pašalinti. Efektyviai tai padarysite naudodami burnos irigatorių, kuris pulsuojančia vandens srove pašalins visus per dieną susikaupusius nešvarumus. Tai puiki alternatyva dantų siūlui, kuriuo lengvai galima traumuoti dantenų audinius. Be to, dantų irigatoriaus srovė švelniai masažuoja ir suaktyvina kraujotaką, tad dantenos yra geriau aprūpinamos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Daugelis valo dantis, bet pamiršta liežuvį. Sprendimas: Įsigykite specialų liežuvio valiklį (ne šepetėlį, o grandiklį). Valykite liežuvį. Kaip žinia, daugelis blogųjų bakterijų kaupiasi būtent ant liežuvio, tad įpročiu turėtų tapti ne tik dantų valymas šepetėliu, bet ir reguliarus liežuvio valymas. Tam naudokite paprastą ir švarų dantų šepetėlį arba specialų liežuvio valymo antgalį ir kruopščiai braukite juo liežuvį nuo gomurio link dantų. Valykite dantų tarpdančius.
Svarbu gerti pakankamai vandens
Gerkite pakankamai vandens. Dažniau rinkitės ląstelienos turintį maistą. Gerkite arbatą.
Reguliarus apsilankymas pas specialistus
Reguliariai valykite protezus, kapas ar breketus. Jeigu nešiojate vieną iš šių pagalbinių priemonių, į burnos higieną turėtumėte žiūrėti dar rimčiau. Tiek protezai, tiek kapos ar breketai sudaro palankias sąlygas maisto likučių užsilikimui burnoje ir bakterijų kaupimuisi, tad šių priemonių valymas bent kartą per dieną yra būtinas. Taip pat stipriai rekomenduojame praskalauti burną arba išsiplauti dantis po kiekvieno valgymo. Reguliariai apsilankykite pas odontologą bei burnos higienistą. Stenkitės tai daryti kas 6 mėnesius. Tik odontologas gali aptikti plika akimi nematomas dantenų problemas ir laiku skirti jums gydymą. Taip pat, labai naudinga bent kartą per metus apsilankyti pas burnos higienistą. Klinikos specialistai rekomenduoja profilaktinį apsilankymą pas odontologą per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius ir profesionalią higieną bent kartą nėštumo metu.
Nėštumo metu taikytinos priemonės
Kruopštus dantų valymas po kiekvieno valgio. Pastos likučius reikia tik išspjauti, bet neišskalauti, bent kartą per dieną tarpdančius išvalyti su specialiu siūlu ar tarpdančių šepetėliais. Ypatingą dėmesį dantų valymui skirti prieš miegą- nakties metu sumažėja seilių išsiskyrimas, todėl likusių apnašų poveikis tampa žalingesnis šiuo paros metu.Rankinis/ garsinis dantų šepetėlis minkštais šereliais. Mažo abrazyvumo ( RDA <55) remineralizuojanti dantų pasta su 1450 ppm fluoridų.Fluoridai sumažina mikroorganizmų galimybę išskirti kenksmingas rūgštis, stiprina emalio struktūrą, skatina danties audinio remineralizaciją. Esant nėščiųjų toksikozei bei varginant pykinimui, rekomenduotina rinktis dantų pastą švelnesnio skonio, be SLS, tokios pastos mažiau putoja, tad dantų valymas netaps kasdienių iššūkiu.Burnos probiotikai, ksilitolio pastilės. Nėštumo laikotarpiu burnos audiniai tampa labiau pažeidžiami patogeninių bakterijų, sukeliančių uždegimą bei kraujavimą. Burnos probiotikai padeda palaikyti gerasias bakterijas burnoje. Taip išvengiama dantų bei dantenų ligų, blogo burnos kvapo. Ksilitolis, natūralus cukraus pakaitalas, neutralizuoja bakterijų išsskiriamas rūgštis, taip apsaugodamas dantis nuo ertmių atsiradimo. Jei dėl pykinimo sunku valytis dantis, tai patariama rinktis šepetėlį mažesne galvute ir valyti dantis lėčiau. Jei pykinimą sukelia dantų pasta, dantis valyti tik šepetėliu su vandeniu ir paskalauti fluoro turinčiu skalavimo skysčiu. Kai kurie namų gydymo būdai, pvz., burnos skalavimas druskos tirpalu, natūralios žolelės, pvz., mėta ar petražolės, gali padėti laikinai šalinant blogą kvapą.
Kaip išlaikyti dantis sveikus nėštumo metu
Kaip pasitikrinti, ar turite halitozę?
Pats žmogus dažnai savo burnos kvapo nejaučia dėl adaptacijos - uoslė pripranta prie nuolatinio fono. Riešo testas: Palaižykite vidinę riešo pusę, palaukite 10 sekundžių, kol seilės nudžius, ir pauostykite. Šaukštelio testas: Paimkite šaukštelį ir lengvai perbraukite per tolimiausią liežuvio dalį. Pauostykite susikaupusias apnašas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
