Nėštumo metu patiriami karščiai ir kiti nemalonumai: kaip palengvinti būklę?
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kuriuos lemia augantis vaisius ir hormonų svyravimai. Ne visi šie pokyčiai yra malonūs, tačiau svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini, o tinkamai prižiūrint save, galima gerokai palengvinti nemalonius pojūčius.
Dažniausi nėštumo metu kylantys sunkumai
Apie 70 proc. nėščiųjų susiduria su įvairiais nepatogumais, kurie gali pasireikšti ne visi iš karto, o palaipsniui. Tarp dažniausiai minimų yra pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, kojų tinimas, hemorojus, odos ir dantų problemos, miego sutrikimai bei nuotaikų kaita.
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas kamuoja beveik 90 proc. nėščiųjų, o vėmimas pasireiškia apie 60 proc. Moterims šis diskomfortas dažniausiai tęsiasi nuo 4-osios iki 12-osios nėštumo savaitės, o tai susiję su hormonų pokyčiais organizme. Taip pat gali pablogėti bendra savijauta, erzinti įvairūs kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinimas paprastai sumažėja, tačiau nėštumo pabaigoje jis gali atsinaujinti dėl didėjančios gimdos spaudimo į skrandį.
Patarimai, kaip palengvinti pykinimą ir vėmimą:
- Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą galima perduoti partneriui.
- Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.).
- Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
- Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
- Namie ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
- Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
- Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
- Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai, be staigių judesių.
- Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
- Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Nugaros skausmai
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų, dažniausiai tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Patarimai, kaip sumažinti nugaros skausmą:
- Nekilnoti sunkių daiktų.
- Avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
- Sėdint paremti nugarą pagalve.
- Esant skausmui, nugarą ir strėnas galima šildyti ar masažuoti.
- Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
- Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Kojų tinimas
Nėštumo metu dėl hormonų poveikio venos atsipalaiduoja ir tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunkiau dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Dažniausiai tinsta pėdos, jos gali tapti ilgesnės ir platesnės, kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Vėliau tinimas gali kilti aukščiau: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Tai nutinka, nes organizmas kaupia skysčius.
Patarimai, kaip sumažinti kojų tinimą:
- Svarbus judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
- Avalynė turi būti patogi.
- Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
- Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
- Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
- Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
- Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkų), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
- Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairiojo šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojus
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinantis, sėdimas darbas.
Patarimai, kaip palengvinti hemorojaus simptomus:
- Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
- Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
- Norint tuštintis nekentėti.
- Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
- Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
- Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
- Vengti kietų kėdžių.
Kitos odos ir burnos problemos
Nėštumo metu oda gali tapti jautresnė, dažniau beria. Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda dėl hormonų pertekliiaus. Taip pat būdingi pigmentacijos pokyčiai: tamsėja areolės, pažastys, tarpvietė, gali atsirasti "nėštumo kaukė". Dantenos gali paburkti ir kraujuoti dėl hormonų pokyčių.
Patarimai odos ir burnos priežiūrai:
- Spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti.
- Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Taip pat, galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
- Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
- Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu.
- Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Karštis ir jo poveikis nėštumui
Užsitęsęs alinantis karštis gali sukelti papildomų sunkumų nėščioms moterims, ypač dėl skysčių ir elektrolitų disbalanso. Moters ir vaiko klinikos specialistai pastebi, kad karštis apsunkina kardiovaskulinę sistemą. Dehidratacija yra rimta grėsmė, todėl būtina gerti daugiau skysčių. Atsigaivinti vien paprastu vandentiekio vandeniu nepakanka, nes taip dar labiau išplaunami elektrolitai.
Kaip saugotis karščio:
- Ypač saugotis tiesioginių saulės spindulių ir galimo šilumos smūgio.
- Daugiau laiko leisti gerai vėdinamose vėsiose patalpose.
- Vartoti pakankamai skysčių, rinktis vandenį, morkų sultis, dilgėlių, mėtų, ramunėlių arbatą.
- Vengti kavos, juodos arbatos, stiprių alkoholinių gėrimų.
- Rinktis lengvus, natūralaus pluošto drabužius.
- Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos padėties.
- Reguliariai vėdinti patalpas.
- Nenešioti ankštų drabužių.
- Vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač kaitriausiomis valandomis.
- Vengti pirties ir soliariumų.
- Plaukiojimas baseine yra naudingas užsiėmimas, tačiau svarbu nepervargti.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Kiti svarbūs aspektai
Nėštumo metu svarbu tinkamai maitintis, gauti pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač folio rūgšties, kalcio, vitamino D ir geležies. Taip pat rekomenduojama vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Fizinis aktyvumas yra naudingas, tačiau svarbu rinktis tinkamus pratimus ir nepervargti. Kelionės antruoju nėštumo trimestru yra saugesnės, tačiau visada verta pasitarti su gydytoju. Miego kokybę galima pagerinti tinkama aplinka ir raminančiais ritualais prieš miegą. Emocinė būklė nėštumo metu gali svyruoti dėl hormonų pokyčių, todėl svarbu skirti dėmesio poilsiui ir atsipalaidavimui.
Svarbu atminti: Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
