Besilaukiančioms moterims dažnai kyla klausimų, ar saugu vartoti vaistus ir kokius medikamentus reikėtų rinktis. Kauno klinikų gydytojas klinikinis farmakologas Vaidotas Galaunė teigia, kad šiuo laikotarpiu nereikėtų užmiršti ligų, kuriomis moterys serga. Svarbiausia pasikonsultuoti su gydytoju ir kartu su juo susidėlioti gydymo planą - kokius vaistus reikės pakeisti, o kokių medikamentų vartojimą galima tęsti. Nėštumo metu svarbu rasti saugių gydymo alternatyvų.
Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kitokie poregistraciniai tyrimai. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus. Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Vaistus rekomenduojama pradėti gerti tik pasitarus su gydytoju ir tęsti vartojimą su jo priežiūra.

Perdozavus vaistų, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Specialistams įvertinus situaciją, bus paskirtas individualus gydymas.
Nėštumo metu antibiotikus vartoti galima, o laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei infekcija. Negydomos bakterinės infekcijos gali sukelti komplikacijas, kurias gydyti reikės didesnėmis antibiotikų dozėmis, o gydymo kursas taps ilgesnis.
Medikamentinės priemonės, tokios kaip purškiami vaistai į nosį, yra neefektyvios nėščiųjų slogai gydyti. Sergant nėščiųjų sloga, rekomenduojama plauti nosį druskos tirpalais ir nepamiršti fizinės veiklos, kuri sutraukia nosies kraujagysles, o tai palengvina ligos simptomus.
Nėščioms moterims paprastai skiriama geležis ir folio rūgštis. Visi kiti vitaminai ar mikroelementai skiriami individualiai, gydytojui įvertinus jų poreikį moters organizmui. Nėštumo metu pavojingos didelės vitamino A dozės, nes jos yra susijusios su didesne apsigimimų rizika. Todėl reikia atidžiai rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A. Siekiant vartoti kokybiškus maisto papildus, reiktų pirkti tik tuos, kurie yra patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.

Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvūs, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja. Naujesni antidepresantai tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų nepaliečia. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą. Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Lengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas.
Negalima teigti, kad tam tikri antidepresantai geriausi, nes kiekvienas antidepresantas turi savo indikacijas, priklauso nuo paciento toleravimo laipsnio, gretutinių susirgimų, vaistų sąveikos ir t.t. Mokslininkai iš Italijos išnagrinėjo 117 atliktų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 25928 didžiąja depresija sergantys žmonės, rezultatus. Jie nustatė, kad Zoloft (sertralinas), Cipralex (escilopramas), Remeron (mirtazapinas) ir Effexor (venlafaxinas) buvo reikšmingai veiksmingesni negu Cymbalta (duloksetinas), Prozac (fluoksetinas), Luvox (fluvoksaminas), Paxil/Seroxat (paroksetinas) ir Edronax (reboksetinas). Pastarasis buvo pripažintas mažiausiai veiksmingu iš visų.
Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį, dėl ko kai kurie pacientai netgi džiaugiasi (ypač tie, kurie depresiją mėgsta slopinti saldumynais ar dažnais persivalgymais). Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.
Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi, reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.

„Sveikos mamytes, Nutiko tokia bedele, kad pastojau naudodama antidepresantus. Vieni daktarai sake nutraukti, kiti laikytis prie mazos dozes. Be vaistuku labai sunku, dideles problemos, o norisi, kad ir vaikeliui viskas butu gerai.. Gal turite kas, kokios asmenines patirties ?“ - dalijasi viena mama. Kita atsako: „aš vartojau antidepresantus 3mėnesius, man irgi labai sunku buvo nustojus bet su laiku vėl gryžo viskas į įprastas vėžias.. Nutraukiau, nes planuoti pradėjom leliuką jau kaip 3mėn nebevartoju jų nes sakė kad yra nedidelis bet šansas apsigimimams arba nervinės sistemos sutrikimams. Kiek žinau daugelis mamų juos vartoja nepaisant nedidelių procentų galimų problemų.“
„Gėriau sertraliną prieš nėštumą. Sužinojusi, kad laukiuosi, bandžiau nevartoti. Pavyko tik iki 8 mėn. Tada su gydytojo priežiūra vėl pradėjau mažomis dozėmis. Vartoju iki šiol. Maitinu pati. Viskas gerai tiek man, tiek mažylei. Zoloft vienas suderinamiausių vaistų nėštumo metu ir žindant. Gėriau Zoloft viso nėštumo metu. Supuoju nuostabią ir sveiką dukrytę. Zoloft vienas saugiausių antidepresantų nėštumo ir žindymo metu.“ - pasakoja dar viena mama.
„Sveikos, man psichiatrė išrašė zoloft + fluanxol. Šiuo metu 28sav. Bijau labai šalutinio poveikio. Kas vartojot šį vaistą nėštumo metu, gal galit pasidalinti po kiek mg gėrėt, ar nebuvo jums šalutinių, kaip vaikiukai jautėsi? Ar prieš gimdymą nereikėjo nutraukti vaistų?“ - teiraujasi mama. Atsakymas: „Gėriau ne visai visą nėštumą, bet maždaug iki 3 mėn ir po to po pertraukos nuo kažkur 8 mėn. Geriau nebūčiau nutraukusi, nes tikrai psichologiškai buvo labai blogai. Gėriau 50 mg zoloft, dabar 25 mg. Maitinu pati. Mano gydytoja patarė prieš pat gimdymą sumažinti dozę arba jei pavyks, nutraukti kelioms dienoms. Viskas mažylei gerai. Nors iki 3 mėn vartojau ir kitus antidepresantus miegui, ir dozės nemažos buvo. Sveika mergaitė. Ir pati jaučiuos daug geriau gerdama vaistus.“
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro Lauryno Bukelskio teigimu, būtų idealu, jei visi nėštumai būtų laukti ir planuoti. Tada jiems būtų galima pasiruošti psichologiškai, o psichiatrai, jei iki tol buvo vartojami psichotropiniai vaistai, galėtų padėti priimti sprendimą dėl vaistų dozių koregavimo. Neretai į specialistus moterys kreipiasi jau kelintą nėštumo mėnesį, išsigandusios, jog visą šį laiką vartojo antidepresantus. Ar tai saugu - vienareikšmio atsakymo niekur nerasite. Visada yra rizika, tačiau ištikus nelaimei, sulaukus vienokių ar kitokių sutrikimų turinčio kūdikio, be abejo, lengviausia kaltinti vaistus.
L. Bukelskis pateikia keletą skaičių apie antidepresantų vartojimą kitose šalyse: „Pavyzdžiui, yra duomenų, kad Olandijoje 2 proc. moterų antidepresantai pradedami skirti jau pirmąjį nėštumo trimestrą. Europoje vienu ar kitu nėštumo laikotarpiu vidutiniškai juos vartoja apie 3 proc. moterų, o JAV - net iki 10 procentų. Skaičiai, be abejo, dideli, nesinorėtų į juos lygiuotis. Vis dėlto manau, kad tai rodo vaistus skiriančių gydytojų ir juos vartojančių moterų pasitikėjimą medikamentų, skirtų depresijai gydyti, saugumu.“
Antidepresantų vartojimas nėštumo metu siejamas su neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas, tačiau šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai. Pastebėtas papildomas neurologinis poveikis naujagimiams - neįprasti bendrieji judesiai, tačiau šiuos rezultatus reikia vertinti itin atsargiai, nes daugelio tų pačių tyrimų metu motinoms buvo pasireiškusi ir negydoma depresija.
Nėštumas - unikali moters fiziologinė būsena, kurios metu gali pasireikšti nauji ar paūmėti esami miego sutrikimai. Su nėštumu susiję veiksniai, galintys sutrikdyti miegą, yra rėmuo, naktinis oksitocino išsiskyrimas, nikturija ir vaisiaus judėjimas.
Nėščiosioms pasireiškusių miego sutrikimų gydymo tikslai yra skatinti atkuriamąjį miegą ir atkurti jo teikiamą naudą tiek motinai, tiek vaisiui. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą miego kokybei pagerinti nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šio vaisto riziką bei naudą motinai ir vaisiui.

Dopamino agonistai, įskaitant pramipeksolį, ropinirolį ir rotigotiną, yra laikomi pirmojo pasirinkimo vaistais gydant NKS nesilaukiančioms moterims ir suaugusiems pacientams. Karbidopa-levodopa gali būti naudojamas NKS simptomams malšinti. Kadangi duomenų apie neskalsių dopamino agonistų saugumą nėštumo metu yra nedaug, ekspertų darbo grupė įvertino šiuos vaistus kaip turinčius nepakankamai įrodymų, kad būtų galima priimti sprendimą. Darbo grupės rekomendacijose nurodyta vengti skalsių dopamino agonistų NKS nėštumo metu gydyti.
Stimuliantai, nors ir naudojami perinataliniams miego sutrikimams gydyti, nebuvo sistemingai ištirti nėščiųjų atveju.
Profesoriaus A. Utkaus teigimu, skirtingų veiksnių - cheminių, fizinių ar biologinių - poveikis embriono ar vaisiaus vystymuisi ilgą laiką buvo suprantamas primityviai. Šiuolaikinis supratimas atsirado 5-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Pasaulyje yra daugiau kaip 5 milijonai įvairių cheminių medžiagų, kurios veikia žmones. Apie 20 cheminių medžiagų ir vaistų gali sudaryti sąlygas atsirasti ir įgimtiems žmogaus vystymosi defektams. Profesorius pabrėžia, kad ne visada žalingas vieno ar kito veiksnio poveikis matomas tik gimus vaikui. Kai kuriais atvejais jis pasireiškia gerokai vėliau - elgsenos pokyčiais, metabolinių procesų, bendro vystymosi sutrikimais ir pan.

Pasak profesoriaus, pavojingiausias laikas, kai vaisius gali būti pažeidžiamas, yra pirmosios 3-8 savaitės. Tuo metu formuojasi vaiko organai. Kai šis procesas sutrikdomas, galimi įvairūs vystymosi defektai. „Mažiau pavojingas laikotarpis yra 9-32 savaitė. Tuo metu formuojasi ir vystosi žmogaus audiniai. Mažiausiai jautrus laikotarpis - 33-38 savaitė, kai vyksta funkcinis vaisiaus brendimas“, - aiškina A. Utkus. Profesorius primena, kad vaistai - tai ta įgimtų kūdikio vystymosi defektų priežastis, kurios moteris gali išvengti, todėl savarankiškai, nepasitarusi su specialistais, nėščia moteris neturėtų vartoti jokių vaistų. „Prieš skirdamas vaistus moteriai gydytojas turėtų pasidomėti, ar ji ne nėščia, ar neketina pastoti. Jei moteris nėščia, o vaistus vartoti reikia, būtina įvertinti nėštumo laiką ir galimą vaistų poveikį būsimam kūdikiui“, - sako A. Utkus.
Mediko nuomone, likus 5-10 dienų iki gimdymo kai kur rekomenduojama nutraukti psichiatrinių vaistų skyrimą. Vis dėlto ir tai nėra universali rekomendacija.
Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti. Vaistų vartojimo nėštumo ir žindymo metu rekomendacijas galima rasti vaistinių preparatų charakteristikų santraukose, kurios yra Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklapyje.
| Antidepresantas | Saugumas žindymo metu | Pastabos |
|---|---|---|
| Zoloft (Sertralinas) | Laikomas vienu saugiausių | Mamos patirtis: „Maitinu pati. Viskas gerai tiek man, tiek mažylei.“ |
| Nortriptyline | Laikomas vienu saugiausių | Maksimalią koncentraciją kraujyje pasiekia per 9 valandas, eliminuojamas per 90 valandų. |
| Fluanxol (Flupentixolis) | Pasitarkite su gydytoju | Yra pavojus, jog jausitės mieguisti ar apsvaigę. Kontraindikacijos: padidėjęs jautrumas, kraujotakos nepakankamumas, sumažėjęs sąmoningumas ir kt. |
| Trazodonas | Vartoti atsargiai | Riboti duomenys rodo, kad su motinos pienu trazodono išsiskiria mažai, tačiau kiek išsiskiria metabolito, nežinoma. Gali sukelti savižudybės riziką. |
Daugelis mamų nerimauja, ar antidepresantų vartojimas yra suderinamas su žindymu. Laimei, yra antidepresantų, kurie laikomi saugiais vartoti žindymo laikotarpiu. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru, kuris parinks tinkamus vaistus ir dozę, atsižvelgdamas į individualią situaciją.
Tyrimai rodo, kad hormoninių kontraceptikų vartojimas gali padidinti depresijos riziką. Tai gali būti susiję su estrogeno blokavimu, kuris mažina serotonino ir dopamino kiekį smegenyse. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo emocinę būklę vartojant hormoninius kontraceptikus ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.
Daugelis naujų mamų susiduria su iššūkiais, susijusiais su pogimdyvine depresija ar kitomis psichikos sveikatos problemomis. Psichikos sveikata po gimdymo: tai realybė, su kuria susiduria nemažai moterų. Svarbu suprasti, kad tai nėra silpnumo požymis, o liga, kuriai reikalingas gydymas. Kaip teigia mamos, pasidalinusios savo patirtimi: "Svarbiausia neklausykite tų, kurie jums sako, kad pagimdžius nebus kada depresuoti. Bus. Jei jūsų gerai savijautai būtini vaistai - vadinasi juos vartoti privalote."
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.

Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė sako, kad psichikos sutrikimų turinčios moterys dažniausiai pastoja neplanuotai, nėštumas tampa ypač dideliu stresu, nes joms pačioms reikia priimti svarbius gyvenimiškus sprendimus. Tai padaryti šioms moterims sunku dėl ligos arba dėl jau nusistovėjusio įprasto gyvenimo būdo: staiga viskas gyvenime verčiasi aukštyn kojom, net „sveikam“ žmogui tai didžiulis iššūkis.
Psichologės teigimu, psichikos sutrikimų turinčios būsimos mamos būna įpratusios prie vaistų, joms sunku be jų ištverti. Kyla klausimų - kaip išbūti su nerimu, su savo baimėmis? Tokiu atveju psichiatras pataria lankytis pas psichologą, kuris ieško būdų, kaip moterims padėti be vaistų. „Susidūriau su atvejais, kai nerimo kankinamos moterys vartoja vaistus, nors psichiatras ir neleidžia to daryti. Tai dar labiau apsunkina būsimosios mamos būklę - prisideda kaltės ir baimės jausmas, kad kūdikis gims nesveikas. Visais atvejais tai labai sudėtingos situacijos“, - kalba psichologė.
Besilaukiančioms moterims Krizinio nėštumo centre siūloma nemedikamentinė pagalba - įvairios terapijos, pokalbiai, užsiėmimai. „Ne paslaptis: dažnai psichikos sutrikimų turintys žmonės būna vieniši, jie neturi draugų, jų atsisako net artimieji. Neretai psichologas, psichiatras tampa vieninteliu draugu, su kuriuo galima išsikalbėti, išsakyti slapčiausias mintis. Per užsiėmimus mokomės atsipalaidavimo, kvėpavimo technikų, medituojame. Po tokių užsiėmimų sumažėja nerimas ir įtampa, pagerėja nuotaika, moterys pasijunta saugiau. Tai - lyg pakaitalas anksčiau vartotiems vaistams“, - aiškina pašnekovė.
Krizinio nėštumo centre nėščiosios taip pat mokomos užmegzti ryšį su pilve esančiu vaikeliu, joms siūlomi nemokami masažai, muzikos terapijos, grupiniai užsiėmimai. Psichologės teigimu, kai kuriais atvejais moterų nerimas būna itin stiprus, jas kankina savižudiškos mintys. „Svarbiausia, kad specialistai tokią būklę pastebėtų, suteiktų moteriai tinkamą pagalbą. Galbūt tokiu atveju vaistai būtų mažesnė blogybė nei savižudybės rizika“, - svarsto pašnekovė.
R. J. Klovaitė skatina visas moteris, susidūrusias su panašia problema, kreiptis į Krizinio nėštumo centrą. 8 603 57726, 8 603 57912 (darbo dienomis 9-17 val.) arba el. paštu.