Apžiūra pirštais: kaip laiku pastebėti gimdos kaklelio pokyčius
Gimdos kaklelis yra „durys“ į gimdą, kurioje auga ir vystosi apvaisintas kiaušinėlis. Jo būklė ir pokyčiai ciklo metu bei nėštumo metu gali suteikti daug informacijos apie moters vaisingumą, nėštumo eigą ir artėjantį gimdymą. Gimdos kaklelio apžiūra pirštais yra viena iš metodų, leidžiančių stebėti šiuos pokyčius.
Gimdos kaklelis: sandara ir funkcijos
Gimdos kaklelis yra siaurasis gimdos galas, kuriuo gimda sujungiama su makštimi. Viršutinė anga į gimdą yra vidinė gimdos kaklelio dalis, o apatinė anga į makštį - išorinės gimdos kaklelio žiotys. Pastarąją galima makštyje apčiuopti pirštais. Dar negimdžiusių moterų gimdos kaklelis paprastai būna duobutės formos. Po nėštumo jo forma paprastai pasikeičia. Svarbiausia gimdos kaklelio funkcija - apsauginė. Nėštumo metu jis prilaiko gimdą ir jame esantį vaisių, o gimdymo metu atsiveria, kad kūdikis galėtų gimti.
Gimdos kaklelio viduje esančios gleivinės liaukos nuolat gamina įvairaus klampumo ir sudėties gleivių, kurios „uždaro” kaklelį, kad pro jį iš išorės į gimdą nepatektų žalingų bakterijų bei mikrobų. Per nėštumą gimdos kaklelis atlieka atraminę (prilaiko gimdą ir joje esantį vaisių) ir iš esmės tą pačią apsauginę funkciją. Jo gaminamos gleivės tampa itin klampios, tąsios, susidaro jų kamštis, kuris saugo vaisių nuo galimų infekcijų.
Gimdos kaklelio pokyčiai mėnesinių ciklo metu
Normalus subrendusios moters mėnesinių ciklas kartojasi kas 22-35 dienas, vidutinė trukmė - 28 dienos. Mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos. Gimdos kaklelis taip pat patiria pokyčius viso mėnesinių ciklo metu:
- Po menstruacijų: Gimdos kaklelis užsiveria ir yra stipriai atsikišęs giliai makštyje, šiame etape jį galima ypač gerai apčiuopti. Jis šiek tiek primena vyšnią ar nosies galiuko kremzlę. Iškart po mėnesinių jis yra uždaras, kietas, jo gaminamos gleivės - tirštos, klampios, neleidžiančios spermatozoidams patekti į gimdą.
- Artėjant ovuliacijai: Gimdos kaklelis darosi minkštesnis ir vis labiau atsiveria. Taip pat pasikeičia jo padėtis, kadangi jis atsitraukia du-tris centimetrus, apčiuopti gimdos kaklelį šiame etape yra sunku. Dabar jis labiau primena lūpas ar ausų kaušelius. Per ciklo vidurį kaklelis plečiasi, minkštėja, gleivės skystėja. Taip spermatozoidai patenka į gimdos ertmę ir apvaisina kiaušinėlį.
- Po ovuliacijos: Gimdos kaklelis vėl pradeda užsidarinėti ir sukietėja. Po ovuliacijos kaklelis siaurėja, kietėja, gleivės tirštėja.
Apskritai, tuo metu, kai gimdos kaklelis yra minkščiausias ir labiausiai atsivėręs, moteris yra vaisinga. Tomis dienomis ypač didelė tikimybė pastoti, mat spermai lengviau prasiskverbti į gimdą. Per mėnesines jis vėl šiek tiek prasiplečia ir suminkštėja, kad galėtų lengviau išbėgti jų turinys - atsisluoksniavusi gimdos gleivinė ir kraujas.
Gimdos kaklelio apžiūra pirštais: kaip atlikti?
Pradėti stebėti gimdos kaklelį reikėtų pasibaigus mėnesinių kraujavimui, ištuštinus šlapimo pūslę. Gimdos kaklelis „stebimas“ jį apčiuopiant. Tam turi įkišti į makštį pirštą (lyg įstumiant tamponą, bet šiek tiek giliau). Galima tai daryti ir dviem pirštais. Gimdos kaklelio apžiūrą galima daryti įvairiose pozose: stovint, pastačius vieną koją ant kėdės ar klozeto krašto, sėdint ant klozeto, atsitūpus. Svarbu stebėti visada toje pačioje pozoje (pvz. pritūpusi) - skirtingose pozose pojūčiai gali būti skirtingi.
Vertinti reikėtų tris dalykus: ar gimdos kaklelis yra aukštai/ žemai, ar jis yra kietas/ minkštas; ar jis yra uždaras/atsivėręs. Gimdos kaklelį vertinate tik jį apčiuopdama, vertinimų atskaitos taškas yra jūsų pačių pajautimas, todėl reikės bent poros ciklų, kol galėsite pati sau apibrėžti, kada gimdos kaklelis yra žemai, o kada aukštai, kada yra minkštas, kada kietas. Sunkiausia yra įvertinti, ar gimdos kaklelis yra atsivėręs, ar užsivėręs. Jei kaklelis yra atviras, jo centre jausite duobutę - užsivėrusiame ją pajusti praktiškai neįmanoma. Tiesa, jei moteris yra gimdžiusi, kaklelis viso ciklo metu atrodys bent šiek tiek atviras. Tokiu atveju jį reikia vertinti santykinai.
Gimdos kaklelio pokyčiai nėštumo metu
Jeigu laukiatės kūdikio, jūsų vidinė ir išorinė gimdos kaklelio angos yra uždarytos. Tai apsaugo nuo bakterijų, kad jos nepatektų į gimdą ir nesukeltų infekcijų. Per nėštumą gimdos kaklelis atlieka atraminę (prilaiko gimdą ir joje esantį vaisių) ir iš esmės tą pačią apsauginę funkciją. Jo gaminamos gleivės tampa itin klampios, tąsios, susidaro jų kamštis, kuris saugo vaisių nuo galimų infekcijų.
Kai prasideda gimdymas ir sąrėmiai, gimdos kaklelis keičiasi - jis suminkštėja ir sutrumpėja. Galiausiai atsiveria vidinė gimdos kaklelio dalis, toliau pradeda atsiverti išorinė gimdos kaklelio anga. Kai pastaroji pasiekia maždaug dešimties centimetrų skersmenį, prasideda vadinamasis išstūmimo etapas.
Gimdos kaklelio apžiūra nėštumo metu: kada ir kodėl?
Apžiūros pas ginekologą metu besilaukiančiai ir jau pagimdžiusiai moteriai neretai yra apčiuopiamas ir įvertinamas gimdos kaklelis. Gimdos kaklelio patikra atliekama siekiant įvertinti, kaip gimdos kaklelis ruošiasi artėjančiam gimdymui. Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia - nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos, didėja. Apžiūros metu vertinamas gimdos kaklelio ilgis ir prasivėrimas.
Šie požymiai rodo, kaip gimdos kaklelis ruošiasi artėjančiam gimdymui. Tačiau svarbu suprasti, kad šie radiniai neleidžia tiksliai nuspėti, kada tiksliai prasidės gimdymas ar kiek jis truks. Gimdos kaklelis gali būti šiek tiek prasivėręs (pvz., 1-2 cm) kelias dienas ar net savaites iki gimdymo pradžios, arba, priešingai, būti visiškai „nepasiruošęs“ likus vos kelioms valandoms iki pirmųjų sąrėmių.
Nėra tvirtų įrodymų, kad reguliarios, kas savaitę atliekamos gimdos kaklelio patikros nėštumo pabaigoje (jei nėra kitų medicininių priežasčių) duotų reikšmingos naudos. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad dažnos patikros (ypač jei jų metu bandoma atskirti dangalus) gali šiek tiek padidinti priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo riziką. Todėl dėl rutininių patikrų reikalingumo reikėtų diskutuoti su gydytoju.
Šiandien yra manoma, kad labai dažnai tikrinti nėščios moters gimdos kaklelio pirštais nereikėtų, žinoma, išskyrus, kai ji turi kokių nors skundų, pavyzdžiui, dažnai susitraukinėja gimda, „tempia” pilvą. Nes kiekviena tokia apžiūra taip pat yra šioks toks įsikišimas, kai sujudinami audiniai. Dabar gimdos kaklelis dažniausiai yra tikrinamas vaginalinės echoskopijos būdu. Ultragarsu yra nustatomas jo ilgis, būklė, kiti parametrai. Pirštais, jei besilaukiančiai moteriai viskas gerai, gimdos kaklelio apžiūra yra atliekama dukart - nėštumo pradžioje (žiūrima, ar nėra kokių nors pokyčių, deformacijų, ar gimdos kaklelis nėra sutrumpėjęs) bei artėjant gimdymo terminui, maždaug 37 nėštumo savaitę (žiūrima, kaip keičiasi gimdos kaklelio padėtis, ilgis, gleivės; taip nustatoma daugmaž tiksli gimdymo data).
Gimdos kaklelio nepakankamumas ir jo pasekmės
Gimdos kaklelio nepakankamumas - kai jis yra per trumpas ir per minkštas ir atsiveria prieš laiką be pačios gimdymo veiklos. To priežastys - prieš tai buvę nesivystantys nėštumai, priešlaikiai ar dėl kokių kitų priežasčių nesėkmingai pasibaigę nėštumai ir gimdymai, taip pat įvairios gimdos kaklelio chirurginės operacijos. Svarbiausia gimdos kaklelio nepakankamumą laiku pastebėti. Jeigu nustatomas nepakankamumas, gimdos kaklelis apsiuvamas. Šią procedūrą būtina atlikti iki 20 nėštumo savaitės. Vaisiaus vandenys turi būti nenutekėję, gimda nepradėjusi reguliariai susitraukinėti, neturi būti infekcijos požymių. Maždaug 10 min. operacija atliekama taikant narkozę, vietinę nejautrą arba visai be nuskausminamųjų.
Gimdos kaklelis sutrumpėjusiu laikomas, kai jo ilgis - iki 25 mm (2,5 cm) 20-ąją nėštumo savaitę. Dauguma moterų, kurių gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, pagimdo laiku, tačiau svarbu iš anksto žinoti, kad priešlaikinio gimdymo tikimybė yra išties nemaža (didesnė nei vidutinė). Priešlaikinis gimdymas yra pagrindinė naujagimių ligų ir mirtingumo priežastis.
Jei įprastas gimdos kaklelio apsiuvimas nėra efektyvus, moteriai nesilaukiant gali būti dedamas sintetinis implantas - 1,5 cm pločio juostelė, o gimdos kaklelis apsiuvamas iš pilvo pusės, pasitelkus laparoskopijos metodą (paprasčiau tariant, gimdos kaklelis tarsi apjuosiamas dirželiu).
Vaisiaus dangalų atskyrimas
Vaisiaus dangalų atskyrimas (membranų atsluoksniavimas) - tai procedūra, kurią gydytojas ar akušerė gali pasiūlyti nėštumo pabaigoje (paprastai po 39-40 savaitės), siekiant paskatinti natūralią gimdymo pradžią ir sumažinti poreikį medicininei gimdymo indukcijai. Ginekologinės apžiūros metu specialistas pirštu per šiek tiek prasivėrusį gimdos kaklelį atsargiai apsuka ratu tarpą tarp gimdos sienelės ir vaisiaus vandenų pūslės (amniono maišo) apatinės dalies. Manoma, kad šis mechaninis veiksmas paskatina organizmą išskirti natūralius prostaglandinus - hormonus, kurie minkština, trumpina ir veria gimdos kaklelį bei gali paskatinti gimdos susitraukimų pradžią.
Tyrimai rodo, kad moterims, kurioms buvo atliktas dangalų atskyrimas, yra šiek tiek didesnė tikimybė, kad gimdymas prasidės savaime per artimiausias 48 valandas ar savaitę, palyginti su tomis, kurioms procedūra nebuvo atlikta. Tai gali padėti sumažinti medicininės gimdymo indukcijos (vaistais) poreikį. Tačiau ši procedūra negarantuoja gimdymo pradžios ir dažnai neužtenka, kad moteris pagimdytų be papildomų intervencijų. Lyginant su gimdymo sužadinimu prostaglandinais, esminių skirtumų gimdymo išeityse nerasta.
Galimi pojūčiai ir rizika: diskomfortas/skausmas (procedūra daugeliui moterų yra nemaloni ar net skausminga), kraujavimas (po procedūros gali pasirodyti nedidelis kraujavimas ar gleivingų išskyrų - tai normalu), nereguliarūs sąrėmiai (gali prasidėti nereguliarūs, paruošiamuosius primenantys sąrėmiai, kurie nebūtinai perauga į tikrą gimdymo veiklą), priešlaikinis vandenų nutekėjimas (yra nedidelė rizika, kad procedūros metu ar po jos gali netyčia pažeisti vaisiaus vandenų pūslę ir nubėgti vandenys dar neprasidėjus sąrėmiams), infekcijos rizika (nors tyrimai nerodo reikšmingai padidėjusios infekcijos rizikos, bet kokia intervencija pro gimdos kaklelį teoriškai šiek tiek padidina šią riziką).
Kai kurios tarptautinės gairės rekomenduoja pasiūlyti dangalų atskyrimą moterims nuo 40-41 nėštumo savaitės kaip vieną iš būdų paskatinti gimdymo pradžią ir išvengti pernešiojimo. Lietuvos metodikose konkretus optimalus dažnis nėra nurodytas. Jei gimdos kaklelis visiškai uždaras ir procedūros atlikti neįmanoma, kartais minimas gimdos kaklelio masažas per makšties skliautus, kuris gali turėti panašų stimuliuojantį poveikį.
Švarios žaizdos perrišimas.
Gimdos kaklelio PAP testas
Pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, pasitikrinti nemokamai Lietuvoje gali visos moterys nuo 25 iki 60 metų: nuo 25 iki 35 m. - kartą į 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP), nuo 35 iki 60 m. - kartą į 5 metus. atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui (ŽPV). Gimdos kaklelio PAP tyrimas nėštumo metu yra SAUGUS. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti iki nėštumo/planuojant nėštumą.
Kiti svarbūs aspektai nėštumo metu
Be gimdos kaklelio priežiūros, nėštumo metu svarbu laikytis ir kitų rekomendacijų: folinės rūgšties vartojimas, vaisiaus judesių stebėjimas, sveika gyvensena. Kiekviena pastojusi moteris turėtų žinoti, jog jos gyvensena nėštumo metu turi nenuginčijamą svarbą ne tik nėščiosios savijautai, nėštumo eigai, bet ir vaisiaus vystymuisi. Nėščiosios paros mitybos racione turėtų būti po dalį produktų iš kiekvienos sveikos mitybos piramidės lentynos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
