Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu ir Gaktos Simfizės Disfunkcijos (Simfizito) Valdymas

Šiuo laikmečiu merginų ir moterų gyvenimo būdas dažnai yra mažai fiziškai aktyvus. Daugelis jų neužsiiminėja kūno kultūra, nesportuoja. Todėl būna silpni jų pilvo raumenys, kurie nėštumo metu pertempiami ir dėl to galimos netaisyklingos vaisiaus padėtys, hiperlordozė, dėl to skauda juosmens srityje, apatines galūnes. Nėštumas - tai laikotarpis moters gyvenime, kai užsimezgusios ir besivystančios gyvybės egzistavimą nuo pat pirmųjų dienų įtakoja daugelis įvairių veiksnių.

Norint išsaugoti gerą būsimos mamos sveikatą prie nėštumo metu organizme vykstančių pokyčių gali padėti prisitaikyti fizinis aktyvumas. Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų, prisidedančių prie tam tikrų ligų prevencijos ir gydymo.

Fizinio aktyvumo nauda nėštumo metu: mitų paneigimas

Istorija rodo, kad dar XIX amžiaus rekomendacijos skelbė, jog nėštumo metu nėščioji turi vengti bet kokių fizinių pratimų, norint išnešioti vaisių. Buvo manoma, jog sportas (fizinis aktyvumas) nėštumo metu gali turėti neigiamos įtakos motinos ir vaisiaus sveikatai. Tačiau per pastaruosius 30 metų atlikta nemažai tyrimų, kurių metu stebimas atvirkštinis scenarijus: mankštinimasis nėštumo metu atneša naudos motinos ir vaisiaus sveikatai.

2015 metais Amerikos akušerijos ir ginekologijos koledžas (ACOG) drąsiai pasisakė, jog mažas fizinis aktyvumas nėštumo metu yra rizikingas ir gali turėti įtakos daugumai nėštumo komplikacijų. Šiandien, specialistų, mokslininkų ir profesorių dėka, turime užtektinai įrodymų teigti, jog fiziškai aktyvesnei moteriai didesnė tikimybė pagimdyti natūraliais takais, mažėja tikimybė priešlaikinio gimdymo ir gimdymo Cezario pjūvio pagalba.

Nepaisant to, sumažėja rizika sirgti tokiomis ligomis kaip nutukimas, hipertenzija, gestacinis diabetas, psichologinės ligos (ypatingai pogimdyvinė depresija). Taip pat, gimę vaikai turi mažesnius nutukimo bei maisto apykaitos sutrikimų atvejus, pačios moters kūnas geba greičiau atsistatyti po gimdymo. Fizinis aktyvumas nėštumo metu prisideda prie perteklinio motinos svorio prieaugio bei nėštumo komplikacijų, tokių kaip gestacinis diabetas ir hipertenzinės būklės, rizikos mažinimo.

Dažniausi mitai ir šiuolaikinės rekomendacijos

Visuomenėje, ypač medicinoje, yra paplitusi nuomonė, jog pirmojo nėštumo trimestro persileidimų rizika išauga, jei moteris tęsia ar pradeda sportą, todėl dažnai rekomenduojama vengti fizinių veiklų iki pirmojo nėštumo trimestro pabaigos. Tyrimai rodo, jog nėra jokio skirtumo tarp sportuojančių ar nesportuojančių moterų - persileidimo galimybė - tokia pati. Todėl nesportavimas pirmosiomis savaitėmis nemažina rizikos. Atvirkščiai, jei nėštumas nevargina - sportuoti verta, ir visai nesvarbu ar sportavote prieš nėštumą ar ne.

Kitas mitas - pratimai, kurie didina širdies ritmą virš 140 k/min, yra pavojingi nėštumui. Kanados ekspertai, tyrimų metu išskyrė sąsajas tarp pratimų intensyvumo ir laiko: kuo intensyvesnė treniruotė - tuo jos laikas turėtų būti mažesnis. Be to, tyrimai parodė, jog kovai su hipertenzija ir diabetu reikalingas fizinis aktyvumas bei aukštesnis širdies ritmo palaikymas.

Daugumai kyla klausimas: "Ar tikrai negalima bėgioti bei šokinėti nėštumo metu?". Tyrimai rodo, jog nėštumo metu tinkamai treniruojant dubens dugno raumenis, atliekant „High-Low“ poveikio pratimus, dubens dugno raumenys išmoksta reaguoti į esamą situaciją, t.y., tiek susitraukti, tiek atsipalaiduoti.

Mitas, kad fizinis aktyvumas nėštumo metu gali iššaukti persileidimus, priešlaikinius gimdymus ar neigiamas gimdymo baigtis, yra paneigtas. Tyrimai rodo priešingą rezultatą: nėštumo metu sportuojančios moterys turi mažesnius instrumentinius gimdymus, taip pat nėra sąsajos su priešlaikiniais gimdymais, Cezario pjūvio operacijomis, gimdymo trūkme, tarpvietės plyšimais, nuovargiu, traumomis ar tiesiosios žarnos diastaze.

Mitas, kad pratimai pilvo presui yra pavojingi vaisiui, taip pat reikalauja paaiškinimo. Specialistai nepataria atlikti pilvo preso pratimų nėščiosioms, tačiau geras pilvo ir nugaros raumenų tonusas užkerta kelią apatinės nugaros dalies skausmams ir pilvo sienos raumenų diastazei. O įrodymų, jog gulima pozicija kenkia vaisiui, nėra, todėl esant gerai savijautai atlikti pratimus gulint galima.

Tokie mitai kaip „galima sąnarių trauma atliekant tempimo pratimus“, „visada reikia sumažinti treniruotės intensyvumą“, „negalima dažnai keisti krypties ar daryti sukinių, pvz., aerobikoje“ ar „negalima kelti rankų aukščiau galvos“ yra pasenę ir neturėtų būti propaguojami nėščiųjų tarpe.

Fizinio aktyvumo rekomendacijos nėščioms moterims

Visos moterys, neturinčios kontraindikacijų sportui, turėtų būti fiziškai aktyvios visą nėštumą. Nesvarbu, ar moteris nesportavo prieš nėštumą, ar yra diagnozuotas gestacinis diabetas, ar moters KMI priskiriamas viršsvoriui ar nutukimui. Akušeris-ginekologas ir kiti nėštumą prižiūrintys specialistai turėtų atidžiai peržvelgti nėščiosios anamnezę prieš skiriant rekomendacijas dėl fizinio aktyvumo. Suvaržymas fizinio aktyvumo dėl gręsiančio persileidimo neturėtų būti gydymo dalis.

• Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairaus intensyvumo fiziniu aktyvumu bent 150 min. per savaitę, norint išlaikyti sveiką nėštumą be komplikacijų.
• Fizinis aktyvumas turėtų vykti ne mažiau nei 3 dienas per savaitę, nors fizinis aktyvumas kiekvieną dieną taip pat sveikintinas.
• Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairiomis fizinėmis veiklomis, norint pasiekti geresnių rezultatų. Pratimai neturėtų kenkti nei mamai, nei vaisiui. Iki šiol atliktose studijose nėra stiprių įrodymų, jog kai kurios sportinės veiklos yra tikrai pavojingos nėščiąjai ir vaisiaus augimui.

Vilkėti medvilninę sportinę aprangą bei avėti spec. avalynę. Nesimankštinti karštą vidurdienį ar šiltame, tvankiame kambaryje. Pratimus rekomenduojama atlikti skambant muzikos garsams. Nėščios moterys mankštindamosios ritmiškai giliai kvėpuoja krūtine. Stebėti, kad mankšta nepasidarytų „anaerobiška” - nepritrūktų kvapo.

Fizinis aktyvumas pagal nėštumo laikotarpius

Remiantis nėščios moters organizme vykstančiais pakitimais ir reagavimu į fizinį krūvį, kineziterapijos (KT) metodika tam tikrais nėštumo laikotarpiais yra skirtinga. Lietuvoje šiuo metu kineziterapijos priemonės ir metodika parenkama pagal tris nėštumo laikotarpius: 1-16 savaitės, 17-32 savaitės ir 33-40 savaitės.

Pirmasis nėštumo laikotarpis (1-16 savaitės)

Šiuo laikotarpiu organizmas persitvarko, todėl reikia atsargiai dozuoti fizinį krūvį ir parinkti pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio. Ypač atsargiai reikia dirbti laikotarpiais, kurie atitinka menstruacijas. Šiuo laikotarpiu pratimai turi būti nesudėtingi, juos mažiau kartoti ir jų trukmę sutrumpinti 5 -7 minutes. Kai kurie autoriai rekomenduoja pirmųjų trijų mėnesių laikotarpiu menstruacijų dienomis neatlikti fizinių pratimų.

Pirmuoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 1-3 km per dieną, keisdama ėjimo greitį 90-100 žingsnių per minutę ir greičiau 110-120 žingsnių per minutę. Vaikščiojant kvėpuoti reikia ritmingai, pavyzdžiui, per 3 žingsnius reikia įkvėpti ir per tiek pat žingsnių - iškvėpti. Rekomenduojama nėščiosioms daugiau laiko praleisti švaraus oro aplinkoje, paplūdimiuose, priimant oro ir vandens vonias. Oras ir vanduo gerina kvėpavimą pro odą ir kūno termoreguliaciją. Ypač tinka jūros vanduo, kuris praturtina nėščiosios organizmą mineralinėmis medžiagomis, ypač jodu. Maudytis galima negiliai ir šiltame vandenyje.

Antrasis nėštumo laikotarpis (17-32 savaitės)

Šiuo laikotarpiu moteris gerai pakelia fizinį krūvį. Nuo 17 iki 23-25 savaitės atlikti bendrojo poveikio pratimus ir pamažu didinti fizinį krūvį. Taip pat reikia skirti daugiau pratimų pilvo ir dubens dugno raumenims treniruoti, didinti mažojo dubens jungčių paslankumą, stuburo lankstumą ir pradėti stiprinti ilguosius nugaros raumenis. Tinka visos pradinės padėtys, tik negalima gulėti ant pilvo. Tikslinga tęsti pratybas valingai atpalaiduojant pilvo, dubens dugno, sėdmenų ir šlaunų raumenis.

Darant kvėpavimo pratimus, reikia rekomenduoti kvėpuoti krūtine. Į pagrindinę pratybų dalį įtraukiami specialieji pratimai, skirti pilvo (preso) raumenims, įstrižiesiems pilvo raumenims, dubens diafragmai lavinti. Nerekomenduojami staigūs judesiai, pratimai, dėl kurių didėja vidinis pilvo slėgis (kelti koją, staiga lenktis ir išsilenkti, staiga atsisėsti iš gulimos padėties).

Nuo dvyliktosios nėštumo savaitės didėja veninis kraujospūdis kojų kraujagyslėse. Kadangi sunkiau nuteka kraujas, pabrinksta kojos, kai kurių nėščiųjų išsiplečia venos. Todėl ne daugiau kaip 30% visų pratimų turi būti stovima pagrindinė padėtis. Daugiausia pratimų turi būti atliekama gulint ant nugaros, šono. Tačiau dėl gulimos ant nugaros padėties antrąją nėštumo pusę gali atsirasti posturalinis hipotoninis sindromas (11% atvejų), nes gimda suspaudžia lytinę veną ir nervinį rezginį, dėl to mažėja sistolinis ir minutinis širdies tūriai, krinta kraujo spaudimas.

Nuo 26 iki 32 savaitės, t. y. kai didelis krūvis tenka širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, t. y. mažiau kartų pratimą kartoti, daugiau daryti statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų. Pradedant nuo 29-30 nėštumo savaitės, reikia nedaryti pratimų, kurių metu keliamos abi ištiestos kojos. Antruoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 3-5 km per dieną.

Trečiasis nėštumo laikotarpis (33-40 savaitės)

Šiuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimo pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnarių, dubens ir šlaunies sąnarių ir stuburo bei juosmens paslankumui didinti. Pratimai ir pradinės padėtys turi būti tokios, kad atsipalaiduotų nugaros ir pilvo sienelės raumenys. Tinka pratimai pėdos lankui stiprinti (pradinė padėtis sėdima ir gulima).

Įvadinėje pratybų dalyje parenkami pratimai kojų ir rankų periferinei kraujotakai intensyvinti, statiniai gilaus kvėpavimo pratimai, dinaminiai kvėpavimo pratimai, judinant rankas ir iš dalies visą kūną (tam tikrų raumenų grupių atpalaidavimo pratimai). Dvi savaites prieš gimdymą įtraukiami pratimai, kuriuos gimdyvė darys pirmuoju gimdymo etapu. Nuo 37 nėštumo savaitės reikia nėščiąją mokyti stangintis, t. y. pratimais ugdyti sąlyginius refleksus, pavyzdžiui, atpalaiduoti raumenis po iškvėpimo (atliekant greito kvėpavimo judesius) arba tais atvejais, kai jaučiami gimdos susitraukimai, juos derinti su kvėpavimu.

Rekomenduojamos ir nerekomenduojamos fizinės veiklos

Labiausiai vertinamos ir saugiausios daugumai nėščiųjų aktyvios fizinės veiklos: ėjimas, plaukimas, stacionarus važiavimas dviračiu, raumenų treniravimas, mažo intensyvumo aerobika, modifikuota Joga, modifikuotas Pilatesas. Saugios aktyvios veiklos nėščiosioms, kurios reguliariai tuo užsiėmė prieš nėštumą: bėgimas, jojimas, važiavimas dviračiu lauke, slidinėjimas kalnų slidėmis, rakečių sportas.

Nerekomenduojamos aktyvios fizinės veiklos: kontaktinis sportas, veiklos, kurios turi rizikos kritimams, nardymas, parašiutų sportas, sunkus Pilatesas ar Joga. Bet, verta paminėti, jog yra moterų, kurios tęsia savo įprastą gyvenimą, fizinę veiklą ir joms jis nesustoja patapus nėščioms.

Moteriai, kuri aktyviai sportuoja, nėštumo metu neturi vengti pratimų, kurie būdingi tai sporto šakai. KT tikslas - ugdyti kūno kultūros įgūdį ir išmokyti taisyklingai atlikti pratimus. Dubens dugno raumenims lavinti pratimai, Kegelio pratimai. Pilvo raumenims stiprinti pratimai daromi gulint ant nugaros, šono, keturpėsčia. Gulint ant nugaros - važiavimo dviračiu imitacija, kryžminiai kojų judesiai „žirklės“; kojų kėlimas, skaičių rašymas pakeltomis ištiestomis kojomis ir kt.

Gaktos Simfizės Disfunkcija (Simfizitas): išsamus aprašymas

Kairįjį ir dešinįjį moters dubens kaulus jungia gaktinė sąvarža (lot. symphysis pubis) - kremzlinė kaulų jungtis priekinėje dubens dalyje. Kitaip nei rankų ar kojų kaulus jungiantys alkūnės ar kelio sąnariai, gaktinė sąvarža juda labai mažai. Svarbiausia jos funkcija - užtikrinti, kad dubens kaulai išliktų vietoje.

Simfizitas - tai būklė susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvaržą esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Gaktos simfizės disfunkcija (GSD) - tai būklė, kai gaktos simfizė, jungianti abu dubens kaulus priekyje, tampa skausminga ar nestabili dėl per didelio judrumo, uždegimo ar spaudimo. Nors gaktos simfizės disfunkcija nėra gyvybei pavojinga, ji gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, vaikščiojimą ar net miegą. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje.

GSD priežastys ir rizikos veiksniai

Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, ne išimtis - ir dubens sąnarių, raumenų bei raiščių pokyčiai. Dėl vaisiaus sukeliamo spaudimo dubuo negali judėti taip patogiai ir laisvai kaip anksčiau. Gaktos simfizės disfunkcija dažniausiai išsivysto dėl mechaninių, hormoninių ar trauminių veiksnių, kurie veikia gaktos simfizės stabilumą.

Hormoniniai pokyčiai: O veikiant hormonui relaksinui raiščiai lengviau atsipalaiduoja ir išsitempia. Nėštumo metu hormonas relaksinas atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, įskaitant gaktos simfizę, kad dubuo pasiruoštų gimdymui. Gaktinė sąvarža ir kitos dubens struktūros atlieka labai svarbų vaidmenį nėštumo ir gimdymo metu. Ji šiek tiek išsiplečia ir tampa judresnė, kad gimdymo metu vaisius galėtų lengviau praeiti per dubenį. Ir nors dubens pokyčiai nėštumo ir gimdymo metu yra normalūs, reikalingi ir užtikrina galimybę pagimdyti natūraliais takais, didesnė dubens judesių amplitudė gali lemti didesnę dubens apkrovą ir per didelį dubens kaulų pasislinkimą bei aplink juos esančių struktūrų uždegimą. Be to, nėščioji nešioja papildomą svorį, kuris apkrovą dar labiau padidina.

Kiti rizikos veiksniai apima: fizinio aktyvumo stoką, aplinkinių sąnarių mobilumo padidėjimą, netinkamą pratimų atlikimo techniką, nėštumų ir gimdymų skaičių, daugiavaisį nėštumą, nepilnavertį atsistatymą ir pasiruošimą nėštumui, taip pat gretutines ligas.

Simfizito simptomai ir diagnostika

Apie 20 % moterų antroje nėštumo pusėje sėdėdamos ar vaikščiodamos jaučia skausmą dubens srityje, kurį lemia simfizitas. Dėl simfizito gali pasireikšti skausmas priekinėje arba galinėje dubens dalyje, klubų ir šlaunų srityse. Skausmas gali būti bukas, deginantis ar aštrus, o jo intensyvumas dažnai kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo ar paros laiko. Skausmo intensyvumą nulemia tai, kaip vaisiaus svoris ir spaudimas pasiskirsto dubenyje. Kuo labiau vaisiaus svoris spaudžia gaktos sritį, tuo stipresnis gali būti skausmas.

Gaktos simfizės disfunkcijos diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu, nes nėra vieno specifinio testo, galinčio patvirtinti šią būklę. Fizinis tyrimas: Patikrinamas gaktos simfizės jautrumas spaudžiant, dubens stabilumas, judesių amplitudė ir raumenų jėga. Simfizito diagnozė gali būti nustatyta atmetus iš juosmens kylantį skausmą. Esant simfizitui, labai svarbu nustatyti patologijos laipsnį - neatitikimo dydį, nes su tuo siejamas gimdymo būdo pasirinkimas.

Simfizito valdymas ir kineziterapija

Diagnozavus simfizitą kūdikiui pavojus negresia, tačiau būsimai mamai jis gali būti labai nemalonus. Nėštumo metu šią diagnozę nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą, koreguoja judesių atlikimą kasdienėse veiklose. Gaktos simfizės disfunkcijos gydymas orientuotas į skausmo mažinimą, dubens stabilumo gerinimą ir kasdienės funkcijos atkūrimą. Po gimdymo specialaus gydymo, kurį skirtų gydytojas, taip pat nėra. Gali būti skiriamas tausojantis režimas, pagalbinės priemonės (specialus diržas, kineziologinis teipavimas) ir atitinkamas poilsio režimas.

Kineziterapija yra viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Individualiai pritaikyti pratimai stiprina dubens dugno, nugaros ir pilvo raumenis, gerina laikyseną ir mažina simfizės apkrovą. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Gali padėti Kėgelio pratimai, gilus kvėpavimas, laikyseną koreguojantys pratimai, švelnūs pratimai ant kamuolio, mankšta baseine. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.

Kineziterapijos procedūrų metu atkreipiamas dėmesys į funkcionalumą, mokomasi saugiai keisti kūno poziciją buityje (vengiant gaktos kaulų slydimo). Pavyzdžiui: suspaudus mažą kamuoliuką/pagalvę šlaunimis ir išlaikant jį bandoma atsisėsti, atsistoti, atsigulti, apsiversti. Kineziterapeutas taip pat gali išmokyti specialios technikos, kuri vienu metu aktyvuoja visus liemens korseto raumenis - angl. bracing.

Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje. Skausmo malšinimui: Paracetamolis ar kiti saugūs analgetikai gali būti naudojami skausmui mažinti. Chirurgija taikoma labai retai, tik tais atvejais, kai yra reikšmingas simfizės atskyrimas (diastazė) ar konservatyvus gydymas neveiksmingas.

Simfizito poveikis kasdieniam gyvenimui ir prevencija

Nors gaktos simfizės disfunkcija nėra gyvybei pavojinga, ji gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, vaikščiojimą ar net miegą. Skausmas riboja judrumą, todėl tampa sunku vaikščioti, sėdėti ar net miegoti. Kasdienės užduotys, tokios kaip apsirengimas, vaikų priežiūra ar darbas, gali tapti iššūkiu. Moterys dažnai jaučia nerimą ar nusivylimą dėl riboto judėjimo ir diskomforto, o tai gali sukelti emocinį stresą ar net depresiją. Neišsprendus problemos, po gimdymo dubens disfunkcija ir skausmas gali apriboti smulkius judesius buityje, kurie reikalauja padėties keitimo, lengvų daiktų pastūmimo kojų pagalba, kuomet atliekamas šlaunų pritraukimas arba atitraukimas per klubo sąnarį, su pasipriešinimu.

Ankstyva diagnostika, pagrįsta klinikiniu įvertinimu ir, jei reikia, vaizdiniais tyrimais, padeda nustatyti tinkamą gydymo planą. Prevencinės priemonės, tokios kaip raumenų stiprinimas ir taisyklinga laikysena, padeda sumažinti riziką. Reguliariai stiprinkite dubens dugno raumenis, tačiau visus sprendimus dėl pratimų ar gydymo derinkite su specialistu.

Kada kreiptis į specialistus?

Individualūs treneriai ar grupinių užsiėmimų instruktoriai gali dirbti tik su sveikomis nėščiosiomis, jie neturi kompetencijos darbui su kontraindikacijomis, tačiau yra kitų specialistų, kurie mokyti ir gali padėti nėščiosioms esant įvairiems sutrikimams, ribojantiems jų fizinį aktyvumą. Tad nebūtina nutraukti ir priverstinai stabdyti savo aktyvų gyvenimą, tiesiog vertėtų susirasti specialistą, dirbantį būtent su tokiomis nėštumo komplikacijomis.

Reikėtų, visų pirma, kreiptis į ginekologą, kuris įvertins ar skausmas nėra susijęs su ginekologinėmis ligomis, po gimdymo kilusiomis komplikacijomis ir pan. Norint valdyti gaktos simfizės disfunkciją, svarbu bendradarbiauti su kineziterapeutu, ginekologu ar ortopedu, laikytis rekomendacijų ir ieškoti palaikymo. Jei jaučiate skausmą gaktos srityje, ribojantį judėjimą ar kasdienę veiklą, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, kineziterapeutą ar ortopedą, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas. Venkite savarankiško gydymo ar intensyvaus fizinio krūvio be specialisto rekomendacijos, nes tai gali pabloginti būklę.

Jei esate nėščia ar neseniai gimdėte, aptarkite su gydytoju saugias priemones, tokias kaip dubens diržas ar kineziterapija. Kartais su simfizitu susiduriama ir ankstyvajame nėštumo periode. Tokiu atveju pagrindinis kineziterapeuto tikslas - greitai ir efektyviai padėti nėščiajai, t. y. stabilizuoti dubenį.

Absoliučios kontraindikacijos ir įspėjamieji ženklai

Tyrimų metu buvo prieita prie vienos nuomonės - absoliučios kontraindikacijos fiziniam aktyvumui nėštumo metu:

• Hemodinamiškai reikšmingos širdies ligos
• Plaučių nepakankamumo ligos
• Gimdos kaklelio disfunkcija
• Daugiavaisis nėštumas kaip rizika priešlaikiniam gimdymui
• Nuolatinis kraujavimas antrame ar trečiame semestre
• Placentos pirmumas po 26 nėštumo savaitės
• Priešlaikinis gimdymas anamnezėje
• Membranos plyšimas
• Preeklampsija/nėštumo sukelta hipertenzija

Kiekviena nėščioji pati stebėtų savo kūną ir sektų įspėjamuosius ženklus, rodančius, jog reikėtų nutraukti pratimą: pilvo skausmas, reguliarūs pilvo apsitraukimai, dusulys, galvos svaigimas, raumens silpnumas, įtakojantis balansui, krūtinės skausmas, galvos skausmas, kraujavimas. Jei atsiranda neįprastų požymių - skausmas, širdies plakimai, oro trūkumas, kraujavimas iš makšties ir t.t., veiklas reikia nutraukti. Svarbu atsiminti, kad treniravimas varžyboms nėra pats tinkamiausias laikas nėštumo metu.

tags: #nestumas #fizinis #aktyvumas #simfizitas

• Velykų linksmybės visai šeimai
• Optimalus testosterono lygis
• Principai, pasiekimai ir vertinimas ikimokykliniame ugdyme
• išsamus gidas vasaros darbams vaikams
• Plėtros perspektyvos Pašilaičių darželiuose