Nėštumo savaitės: skaičiavimas, vystymasis ir galimi neatitikimai

Nėštumas - tai laikotarpis, vidutiniškai trunkantis 9 mėnesius, 40 savaičių arba 280 dienų - tiek laiko trunka nuo pastojimo iki gimdymo. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas moters ir visos šeimos gyvenime. Labai svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti. Mums duoti 9 mėnesiai pasirengti vaikelio atėjimui, todėl tuo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių.

Nėštumo savaičių skaičiavimo ypatumai

Pirmą ir antrą nėštumo savaitę jokių nėštumo požymių nėra, nes... jūs dar ne nėščia. Jei tai jums skamba keistai, greičiausiai nežinote, kaip skaičiuojamos nėštumo savaitės: jos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o ne nuo galimos pastojimo dienos. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Tikimasi, kad vaikas gims 281-ąją dieną.

Skaičiuojant taip pat galima vadovautis ovuliacijos terminu, o ne mėnesinių pradžia. Ovuliacijos laikas nustatomas atliekant ultragarso tyrimą, matuojant bazinę temperatūrą ar specialiai tiriant hormonus. Nuo ovuliacijos dienos, t.y., nuo kiaušinėlio apvaisinimo momento, nėštumas tęsiasi 267 dienas, o 268-ąją laukiama gimdymo. Dažnai nėščioji paklausia: „Kodėl yra tiek daug skaičiavimo metodų, bet nė vienas jų nėra tikslus?“ Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad siūlome daugybę skaičiavimo galimybių: mėnesinių laikas, ovuliacija, lytiniai santykiai, kurių metu kiaušinėlis buvo apvaisintas, hormonų testas, ultragarso tyrimas.

Nėštumo skaičiuoklė

Mūsų nėštumo skaičiuoklė padės jums greitai, patogiai ir tiksliai apskaičiuoti šiuos duomenis. Ši priemonė yra ne tik skaičių rodiklis - ji padės geriau suprasti jūsų nėštumo eigą, pasiruošti gimdymui bei planuoti vizitus pas gydytojus. Nėštumo skaičiuoklė remiasi jūsų paskutinių mėnesinių pirmąja diena (LMP - Last Menstrual Period). Įvedus šią datą, skaičiuoklė apskaičiuoja: Dabartinę nėštumo savaitę; Kiek dienų liko iki gimdymo; Numatomą gimdymo datą. Svarbu žinoti, kad nėštumas dažniausiai trunka apie 40 savaičių (280 dienų), tačiau gimdymas gali įvykti tarp 37 ir 42 savaitės, ir tai laikoma normaliu terminu. Numatoma gimdymo data yra tik orientacinė - gimsta vos apie 5 % kūdikių būtent tą dieną. Didžioji dalis gimdymų įvyksta nuo 37 iki 42 savaitės. Skaičiuoklė padeda pasiruošti, tačiau tiksliausią informaciją suteiks gydytojas, atlikęs ultragarsinį tyrimą.

Neatitikimai ir "atsiliekantis" nėštumas

Jei nėščioji net visiškai tiksliai žinotų kiaušinėlio apvaisinimo laiką, 268-ąją dieną ji galėtų tik tikėtis gimdyti. Vos 5 proc. moterų pagimdo tiksliai 268-ąją dieną nuo gyvybės atsiradimo pradžios. Motinos gimdymo terminą nustato vaisius, priklausomai nuo paveldėjimo, išorinių veiksnių įtakos ir t.t. Toji diena yra statistiškai patikimo laikotarpio - 14 dienų iki numatyto termino ir 14 dienų po jo - vidurys. Skaičiavimas pagal lytinius santykius, kurių metu moteris pastojo, yra mažiau tikslus. Jei per atitinkamą laikotarpį lytiškai santykiauta tik vieną kartą, nebūtinai iš karto įvyko apvaisinimas, nes spermijai moters genitalijose gali laukti kiaušinėlio 3-5 dienas. Kiaušinėlis gyvybingas 6-8 val. Hormonų testas - brangus ir komplikuotas. Nėštumą galima patvirtinti labai lengvai nustačius gemalo ir vaisiaus gaminamą „nėštumo hormoną“ (HCG hormoną). Ultragarsas ir temperatūros kreivės braižymas yra tiksliausi gimdymo termino nustatymo metodai, tačiau juos reikia atlikti laiku (nuo 5 iki 8 nėštumo savaitės).

Forume moterys dalijasi patirtimi apie neatitikimus: „Man pagal mm ir pagal echo su dukra nesutapo. Echo rode 5sav, pagal mm turejo but 7sav. Veliau issilygino.“ „Su sunum pagal echo rode didesni nei pagal mm.“ „Mano pirma dukra buvo didesne pagal echo nei pagal mmm. Tai termina paankstino. Si karta nestumas yra 2 sav mazesnis, nei pagal mmm.“ Tokie skirtumai yra ganėtinai dažni ir ne visada rodo problemas. „Gydytojas jau po pirmos apžiūros mane nuteikė nemaloniai - reikės daryti valymą, nes vaisius nesivysto. Tą pačią dieną nuvykau į Kauno II klinikinės ligoninės nėštumo patologijos skyrių, kur mane stebėjusi gydytoja jau po trijų apžiūrų galėjo teigti, kad vaikelis mano įsčiose gyvas ir auga.“ Tai pabrėžia, kad kartais ankstyvieji matavimai gali būti klaidinantys, ir svarbu pasikonsultuoti su specialistais. Nėščiosios kūne visiškai savarankiškai, pagal tam tikrus dėsnius, vyksta sudėtingas procesas, kuris baigiasi nebūtinai iš anksto tiksliai apskaičiuotą dieną.

Apvaisinimas ir ankstyvieji nėštumo požymiai

Šią savaitę (maždaug 2-oji ciklo savaitė, kai įvyksta ovuliacija) išsispręs svarbiausias klausimas - būti ar nebūti nėštumui. Jau įvyko ovuliacija ir kiaušialąstė kiaušintakyje pasiruošusi apvaisinimui. Pats metas susitikimui su spermatozoidu. Gausybė spermatozoidų bando prisiartinti prie kiaušialąstės, tačiau, kaip visiems žinoma - pavyksta tik vienam. Jis prasiskverbia pro kiaušialąstės apvalkalą, tuomet kiaušialąstė uždaro apsauginį apvalkalą, kad kiti spermatozoidai nepatektų. Kai tik pagrindinis spermatozoidas prasibrovė pro moters kiaušialąstės apvalkalą, organizmui duodamas signalas, kad apvaisinimas įvyko. Akimirksniu prasideda organizme pertvarka, kuri būtina, kad nėštumo eiga vyktų sklandžiai. Organizme kitaip vyksta cheminės reakcijos, kitaip persiskirsto nerviniai gimdos impulsai, susilpnėja imunitetas, visa tai vyksta todėl, kad nebūtų atmetimo reakcijos, kad organizmas apvaisintos kiaušialąstės nepriimtų svetima. Susiliejant dviems moteriškai ir vyriškai ląstelei, turinčiai po 23 chromosomas, susidaro viena su 46 chromosomis - zigota. Galite jau pasveikinti save su nėštumu! Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.

Zigotos vystymasis po apvaisinimo

Nėštumo testai patikimus rezultatus duoda tik mėnesinėms užsilaikius 6-8 dienas, t.y. po apvaisinimo praėjus 3-4 savaitėms, kai gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę. Rekomenduojama nėštumo testą atlikti su rytiniu šlapimu, pageidautina, kad moteris nebūtų išgėrus skysčių ir šlapimas nebūtų prasiskiedęs. Nėštumo testas gali būti neigiamas, kai dėl tam tikrų priežasčių ovuliacija įvyksta vėliau ir moteris pastoja ne ciklo viduryje. Tokiu atveju testas bus teigiamas tik tada, kai embrionas įsiskverbs į gimdos gleivinę. Kai kurios moterys ir pastojusios serga mėnesinėmis. Labai retais atvejais dėl lengvo ritmiško hormonų kiekio kitimo gali prasidėti į mėnesines panašus kraujavimas, netrikdantis nėštumo.

Pirmosiomis savaitėmis dažniausiai dar nejuntami jokie nėštumo požymiai, tokie kaip vėluojantis ciklas, pykinimas, silpnumas ir pan. Tačiau trečią nėštumo savaitę (t.y. po ovuliacijos), tuo atveju jei pastojote, ir prasideda mažylio vystymasis bei su tuo susiję hormonų pokyčiai. Būtent dėl hormonų lygio pokyčių ir pradeda ryškėti nėštumo požymiai. Vienas iš nėštumo požymių pirmomis dienomis ir pirmąją savaitę po pastojimo gali būti pakilusi kūno temperatūra. Tačiau jei kūno temperatūra ir nepakils, tai bazinė temperatūra (kuri matuojama tiesiojoje žarnoje) nėščiosioms visada būna pakilusi. Bazinę temperatūrą reikia išmatuoti anksti ryte, neišlipant iš lovos. Iki bazinės temperatūros matavimo jūs turite gulėti horizontalioje padėtyje mažiausiai šešias valandas.

Nėštumo simptomai ir požymiai

Ketvirtą nėštumo savaitę įvyksta kiaušinėlio implantacija gimdoje. Būtent šią savaitę gali pasireikšti pirmasis nėštumo požymis - implantacinis kraujavimas. Jei, likus kelioms dienoms iki laukiamų dienų pastebėjote nežymų tepimą (tai gali būti vos pora kraujingų dėmelių), jei kiek maudė pilvą, didelė tikimybė, kad pastojote. Penktą nėštumo savaitę dauguma moterų, kurių ciklas yra "standartinis", turėtų sulaukti mėnesinių. Vėluojančios mėnesinės - vienas rimčiausių nėštumo požymių. Pirmąjį nėštumo trimestrą ir ypač tomis dienomis, kai turėjo prasidėti menstruacijos, moteris gali pajusti maudimą, skausmą pilvo apačioje. Tai ne visada rodo apie patologiją. Šią savaitę po truputį turėtų pradėti ryškėti ir kiti pirmieji nėštumo požymiai: dar jautresnės krūtys (ir ypač speneliai), nuotaikų kaita, dažnas šlapinimasis, silpnumas, nuovargis, rytinis pykinimas, jautrumas kvapams ir kiti. Neščioms moterims gerokai padidėja išskyrų kiekis iš makšties. Krūtų jautrumas ir priešpienio pasirodymas - taip pat normalu nėštumo metu. Nėštumo požymiai patvirtina nėštumą, tačiau jų nebuvimas (ypač pirmosiomis savaitėmis) nėštumo nepaneigia. Dalis moterų nepatiria jokių nėštumo simptomų.

Tačiau ne visada galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, skausmas pilvo apačioje, gausios išskyros liudija, kad pastojote. To priežastys gali būti kitos. Nėštumą galima įtarti, kai veržia krūtis, tempia pilvo apačioje, pykina - tai abejojami, apytikriai nėštumo požymiai.

Vaisiaus vystymasis savaitėmis

Nėštumo savaitės padeda sekti ne tik būsimos gimdymo datos artėjimą, bet ir kūdikio vystymąsi. Nėštumas - kupinas virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.

Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)

Formuojasi pagrindiniai organai, širdis pradeda plakti, vystosi nervų sistema.

  • 3-oji savaitė (nuo LMP) / 1-oji savaitė (po apvaisinimo): Trečią nėštumo savaitę (t.y. po ovuliacijos), tuo atveju jei pastojote, ir prasideda mažylio vystymasis bei su tuo susiję hormonų pokyčiai. Kiaušialąstė ir spermatozoidas susitiko kiaušintakyje. To rezultatas - zigotos susiformavimas, kuri yra pagrindinė Jūsų būsimo mažylio ląstelė. Zigota jau ima dalintis keliaudama kiaušintakiu link Jūsų gimdos. Apvaisinimas įvyksta maždaug 2 savaitę, kai sperma apvaisina kiaušinėlį. Praėjus trims paroms po apvaisinimo vaisių sudaro 32 ląstelės, o forma panaši į šilkmedžio uogą.
  • 4-oji savaitė: Apvaisintas kiaušinėlis implantuojamas į gimdos gleivinę. Per pirmas savaites gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios ima dalintis į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą - placentą. Šioje stadijoje pradeda formuotis kraujagyslės, būsimų organų užuomazgos. 4 nėštumo savaitę gemalas jau vystosi greičiau, gimda po truputį prisitaiko prie besiformuojančio embriono, organizme pastebima daugiau pokyčių ir simptomų. Jausmas panašus į stiprų priešmenstruacinį sindromą (PMS).
  • 5-oji savaitė: Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Širdis pradeda plakti, pradeda formuotis kraujotakos sistema. Penktąją nėštumo savaitę formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys. Po truputį formuojasi veido bruožai, kurie keisis iki pat nėštumo pabaigos. Šiuo metu organizmas patiria milžiniškus hormoninius pokyčius - HCG lygis pakyla nuo 0 iki 217-8,245 mIU/mL.
  • 6-oji savaitė: Šiame etape embrionas tęsia savo vystymąsi. 6 nėštumo savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė. Placenta toliau vykdo savo funkciją ir tiekia maistines medžiagas bei deguonį embrionui. Atsiranda galūnių pumpurai, o embrionas pradeda įgauti žmogaus pavidalą.
  • 7-oji savaitė: Dauguma embrionų 7 savaitę jau turi aktyviai plakančią širdį, nors ji dar labai maža (su ultragarsu galima pamatyti širdelės plakimą). Po truputį formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, pasirodo bronchų užuomazgos, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės. Embrionas dabar yra maždaug avietės dydžio (1,6 cm).
  • 8-oji savaitė: 8 savaitę mažytė gemalo galva pradeda didėti, riestis, rankos ima ilgėti (netrukus vystysis ir pirštukai) ir tampa didesnės už kojas, kadangi viršutinė kūno dalis auga greičiau nei apatinė. Šią savaitę toliau formuojasi akys, nosis, ausys. Pradeda formuotis tokie organai kaip kepenys, inkstai ir plaučiai.
  • 9-oji savaitė: Gemalo veidukas atrodo geriau atpažįstamas, susiformavusi maža burna ir net liežuvis su mažais skonio receptoriais, ryškėja nosis ir ausys. Šios savaitės pabaigos susiformuos ir jo vidinė ausis. Kūdikio pirštukai atrodo pakankamai ilgi, pirštų pagalvėlės dar formuojasi. Embrionas jau gali judinti galūnes.
  • 10-oji savaitė: 10 savaitę baigsis embriono vystymosi etapas ir nuo šio laiko nauja gyvybė bus vadinama vaisiumi. Šiuo periodu mažylio organai augs ir bręs ypač greitai. Jau pradės funkcionuoti nors dar labai maži, bet gyvybiškai svarbūs organai - žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. Šiuo metu kūdikio galva sudaro pusę viso kūno ilgio, kakta laikinai atsikišusi į priekį. Ant rankų pirštukų pradeda formuotis nagučiai, kurie netrukus uždengs ir kojų pirštukus. Po dantenomis pradeda vystytis dantų pumpurai. Vaisius gali atlikti nedidelius judesius.
  • 11-oji savaitė: Vaisius ima aktyviai spardytis ir rąžytis, praveria burnytę, paliečia veidelį, vystantis diafragmai vaikelis gali pradėti žagsėti, tačiau nei judesių, nei žagsulio greičiausiai nejausite dar kelias savaites. Vaisiaus galva šiuo metu sudaro pusę kūno dydžio, smegenys jau yra tokios struktūros, kokia bus ir kūdikiui gimus. Mažylio ausytės jau įprastoje vietoje, akys vis labiau artėja viena prie kitos. Jau pradeda veikti ir žarnyno peristaltika, ima funkcionuoti inkstai. Tvirtėja vaisiaus griaučių sistema, kauluose prasideda kaulėjimo procesas.
  • 12-oji savaitė: Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Vaikelio veidukas toliau formuojasi ir tampa vis labiau panašus į žmogaus veidą. Svarbūs pokyčiai vyksta ir vaisiaus skelete. Kremzlinis elastingas darinys po truputį kietėja, o kremzlės pradeda virsti kaulais.
  • 13-oji savaitė: Tai paskutinioji pirmojo nėštumo trimestro savaitė, kai dauguma svarbiausių vaisiaus vystymosi etapų netrukus baigsis. Vienas ryškiausių kūdikio vystymosi pokyčių tryliktą nėštumo savaitę yra vaikelio galvos augimo sulėtėjimas lyginant su likusiu kūnu. Dabar kūdikio kūnelis jau proporcingas ir sudaro ⅓ viso kūno.

Antrasis trimestras (13-27 savaitės)

Kūdikis pradeda judėti, jaučiate pirmuosius spyrimus, vystosi pojūčiai.

  • 14-oji savaitė: 14 savaitę jūsų kūdikėlis tokio dydžio kaip citrina! Ši nėštumo savaitė - ypatinga, kadangi prasideda antrasis nėštumo trimestras, kuris žymi svarbiausio vaisiaus raidos etapo pabaigą. Šios savaitės pabaigoje susiformuoja stemplė, trachėja ir gerklos, tad jūsų vaikelis jau gali kvėpuoti, ryti. Visos pagrindinės vidinės ir išorinės vaikelio kūno dalys jau susiformavusios, nuo šiol jos toliau augs ir stiprės. Smulkūs plaukai, vadinami lanugo, pradeda dengti kūdikio kūną. Kūdikis jau moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpti vaisiaus vandenis - taip treniruojami plaučių oro maišeliai. Vaisius taip pat nuryja šiek tiek vandenų ir taip mokosi gerti mamos pieną.
  • 15-oji savaitė: Kūdikio oda padengta plonu plaukelių sluoksniu, kaulai sparčiai kietėja. Šiuo metu jau formuojasi kūdikio skonio receptoriai. Atlikti tyrimai rodo, kad jis jau gali jausti skonį.
  • 16-oji savaitė: Kūdikis gali ryti ir žįsti, praktikuodamas žindymą. Jau visai netrukus patirsite vieną nuostabiausių nėštumo akimirkų - pirmąkart pajusite savo kūdikio judesius, primenančius burbuliavimą, spragsėjimą. Kūdikio galvutė jau yra padengta lanugo plaukeliais, o kojų ir rankų pirštų nagučiai jau gerai susiformavę. Kūdikio kūnas greitai auga, o galvos ir kaklo raumenys tvirtėja.
  • 17-oji savaitė: Vaisiaus judesiai tampa stipresni, nes kaulai ir kremzlės toliau kietėja, o jo rankos ir kojos tampa vis stipresnės. Vaisius ryja vis daugiau vaisiaus vandens, treniruodamas savo virškinimo sistemą.
  • 18-oji savaitė: Jūsų mažylis 18 savaitę sveria beveik kaip saldžioji bulvė - maždaug 200 g ir yra apie 14 cm ūgio. Kūdikio judesius galite jausti vis aiškiau ir dažniau. Mažylio ausys, slinkusios nuo kaklo į galvos šonus, dabar jau pasiekė galutinį tikslą. Jis pradeda girdėti pirmuosius garsus, tokius kaip širdies plakimas, pilvo gurgimas ir net garsai iš išorės, pavyzdžiui, žmonių balsai, automobilio triukšmas ar muzika. Nors kol kas garsai gali susilieti į vieną foną, vystantis klausos organams ir garsus apdorojančiai smegenų sričiai, mažylis pradės juos atskirti vis geriau. Antrojo trimestro metu subręsta vaisiaus galvos smegenų kamienas, kuris atsakingas už gyvybiškai svarbias funkcijas: kvėpavimą, širdies veiklą, čiulpimą, rijimą.
  • 19-oji savaitė: Jūsų mažylio kūnas toliau auga ir vystosi ir šią savaitę jau yra kaip nemažas pomidoras - yra apie 15 cm ūgio ir sveria maždaug 240 g. Šią savaitę galūnės tampa proporcingos kūneliui, o vaisiaus smegenys ir nervinė sistema toliau aktyviai vystosi. Jūsų kūdikio kūnas šiuo metu padengtas varškiniu vaisiaus dangalu (vernix caseosa), kuris yra svarbi medžiaga, apsauganti ląsteles ir besivystančias liaukas. Vernix tampa storesnis, kad apsaugotų kūdikio odą. Vaisiaus kūną vis dar dengia vernix caseosa - riebi balta medžiaga, kuri apsaugo odą nuo vaisiaus vandens ir palengvina jam slinkimą gimdymo takais. Oda jau auga iš dviejų sluoksnių - epidermio ir dermos.
  • 20-oji savaitė: 20 nėštumo savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius, tai yra dar vienas svarbus jūsų kūdikio vystymosi etapas. Kūdikio vystymasis jau įpusėjęs. Kuo toliau, tuo vaisiaus judesiai tampa aktyvesni - juos pajusti galite ir naktį. Tyrimai rodo, kad kūdikis šiuo metu gali atlikti apie 50 judesių per valandą, kurie skatina jo fizinį ir protinį vystymąsi. Intensyvesnis tampa ir širdelės plakimas. Be to, pradeda veikti ir kūdikio virškinimo sistema - jis jau gali nuryti amniotinį skystį...

Trečiasis trimestras (28-40 savaitės)

Vaisius priauga svorio, subręsta plaučiai, kūdikis ruošiasi gimimui.

  • 27-40-oji savaitės: Tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandens drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąją aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.

Žemiau pateikiama lentelė apibendrina pagrindinius pokyčius nėštumo savaitėmis:

Nėštumo savaitės Kas vyksta?
4-5 savaitė Įsitvirtina nėštumas, formuojasi placenta.
8 savaitė Kūdikis jau turi pagrindinių organų užuomazgas.
12 savaitė Galima pamatyti pirmąsias veido bruožų užuomazgas.
20 savaitė Dažniausiai pradedami jausti pirmieji judesiai.
28 savaitė Vaisius reaguoja į garsus, atmerkia akis.
36-40 savaitė Kūdikis pilnai pasiruošęs gimimui.

Nėščiųjų priežiūra ir sveikata

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėščiosios sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris. Jei nėštumo metu yra didelės rizikos veiksnių, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas. Nėščiųjų priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę, išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais ir didesne operacinio gimdymo rizika.

Pirmą kartą šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrėsiantį specialistą kiek galima anksčiau. 2-asis nėštumo laikotarpis (14-28 savaitės). Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Jums bus: išmatuotas AKS; paimta šlapimo tyrimams; nustatytas gimdos dugno aukštis (nuo 24 savaitės) ir įvertintas vaisiaus širdies ritmas nuo 24 savaitės; atliktas ultragarsinis tyrimas 18+0-20+0 savaitę vaisiaus vystymuisi įvertinti; 24-28 savaitę atliktas gliukozės tolerancijos mėginys; jeigu Jūsų RhD faktorius neigiamas, 27-28 savaitę Jums bus paimta kraujo RhD antikūnams nustatyti. Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2-3 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Suėjus 41 nėštumo savaitei Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.

Nėščiosios apžiūra ir tyrimai

Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio, hepatito B ir ŽIV (jei moteris neprieštarauja). Ištyrimas dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės visoms nėščiosioms nerekomenduojamas. Jis atliekamas, jei atsiranda minėtoms ligoms būdingų simptomų. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Ultragarsinis tyrimas rekomenduojamas visoms nėščioms moterims ir atliekamas joms sutikus. Atliekami nustatytu laiku (11+0-13+6 sav. ir 18+0-20+6 savaitę). Jie yra labai svarbūs, vertinant nėštumo laiką, vaisiaus raidą, daugiavaisį nėštumą. Ultragarsas nėra žalingas nei vaisiui, nei nėščiajai. Papildomi tyrimai ultragarsu atliekami tik esant indikacijų. 11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.

Mityba nėštumo metu

Jums būtinas kalcis: vartokite pieno produktus, žalias daržoves, brokolius, gerkite vaisių sultis. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys ir t.t. Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.

Sveika mityba nėštumo metu

Reikėtų vengti: termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas. Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui. Dideli vitamino A kiekiai nepalankiai veikia vaisiaus raidą, todėl reikėtų vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 µg šio vitamino, kepenų produktų, pašteto. Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo raida. Kavoje esantis kofeinas mažina geležies pasisavinimą, todėl produktų, kuriuose yra kofeino, rekomenduojama vartoti ne valgio metu. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną. Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui.

Fizinis aktyvumas ir gyvensena

Ankstyvojo nėštumo metu labai svarbu saugoti sveikatą, tinkamai ilsėtis ir stengtis kuo geriau organizmą paruošti vaisiaus augimui. Nėščiosioms yra rekomenduojamas sportas, jis padeda atsipalaiduoti, mažina skausmus, stiprina raumenis. Tačiau neverta persistengti, intensyvios ir varginančios treniruotės gali pakenkti vaisiui. Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą.

Nėščiosios mankšta

Nėštumo ir gimdymo metu dubens dugno raumenys yra labai stipriai įtempiami. Neretai šlapimo nelaiko ir nėščiosios, kai kosėja, čiaudi, juokiasi arba lipa laiptais dėl padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje. Stiprindama tarpvietės raumenis, gerinsite savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą. Pratimus atlikite taip: sutraukite raumenis aplink makštį taip, tarsi norint sustabdyti šlapimo srovę; sutrauktus raumenis įtraukite aukštyn į vidų; nestumkite žemyn kaip šlapinantis; sutraukite tik dubens dugno raumenis; nesutraukite sėdmenų, šlaunis pritraukiančių ir pilvo raumenų; nesitreniruokite pilna šlapimo pūsle; atliekant pratimus galvokite apie juos, įsivaizduokite, kaip susitraukia dubens dugno raumenys; patikrinkite susitraukimą pertraukiant šlapimo srovę šlapinimosi metu kas savaitę.

Intymioji higiena svarbi moters sveikatai visais gyvenimo periodais, bet nėštumo metu - ypatingai, nes turi įtakos būsimam vaikeliui. Tai viena iš sėkmingo nėštumo sąlygų, nes netinkama higiena gali paskatinti įvairias infekcijas. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu padaugėja išskyrų, pakinta makšties gleivinės mikroflora ir greičiau prilimpa infekcijos. Lytiniai santykiai neturi didelės įtakos nėštumui. Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų. Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų. Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Nusprendus mesti rūkyti, padės nėštumą prižiūrintis specialistas specialiais patarimais ar paskirdamas pakaitinę nikotino terapiją.

Galimos komplikacijos ir jų atpažinimas

Reikėtų pažymėti, kad gali iškilti tam tikrų problemų, susijusių su vaisingo kiaušinėlio implantacija, jei būsima mama sirgo lėtinėmis uždegiminėmis ginekologinėmis ligomis. Endometriozė gali būti didelių problemų priežastimi, pradedant tuo, jog užkertamas kelias kiaušinėlio implantacijai, baigiant embriono atmetimu. Negimdinio nėštumo požymiai gali būti pilvo tempimas, persiduodantis į tą pusę, kur galimas negimdinis nėštumas. Šiandien yra keletas būdų nustatyti negimdinį nėštumą - tai ir chorioninio gonadotropinio koncentracijos kontrolė dinamikoje, pats informatyviausias tyrimo būdas - tai ultragarsas. Sunkiausiais atvejais (iki 3 proc. nėštumų) gali pasireikšti užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, galintis lemti svorio netekimą, dehidrataciją, kitas komplikacijas. Pernešiojimas - tai gimdymas po 42 savaitės. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis placenta pradeda senėti. Jei dėl kokios nors priežasties vaisius neduoda signalo sąrėmiams prasidėti ar motinos organizmas neatsako į šį signalą, toliau augantis vaisius kenčia grėsmingą badą. Jei nėštumas normalus, gydytojas stebi nėščiąją iki 41 savaitės, po to ji turi būti stebima stacionare ar ambulatoriškai - vertinama vaisiaus ir gimdos kaklelio būklė. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama. Apsilankyti pas gydytoją; Atlikti būtinus (rekomenduojamus) tyrimus; Pasitarti su gydytoju dėl skiepo nuo gripo; Pasikonsultuoti su gydytoju, ar verta atlikti NIPT tyrimą.

tags: #nestumas #atsilieka #savaite



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems