Nėštumas yra ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas didelių pokyčių, džiaugsmo ir rūpesčių. Besirūpinant savo kūnu ir būsimu kūdikiu, svarbu žinoti apie įvairius nėštumo požymius ir suprasti organizmo pokyčius. Nors dažniausiai nėštumo metu kalbama apie pykinimą ar vidurių užkietėjimą, kai kurios moterys susiduria su priešinga problema - viduriavimu.
Šiame straipsnyje aptarsime viduriavimo ir vėmimo priežastis 6-ą nėštumo mėnesį, galimus pavojus ir ką daryti susidūrus su šia problema.
Pirmieji nėštumo požymiai gali būti rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas, krūtų jautrumas, dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas ir nuotaikos pokyčiai. Pykinimas ir vėmimas dažniausiai pasireiškia 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Šiuos simptomus gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėję virškinimo trakto judesiai.
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie paliečia ne tik emocinę būseną, bet ir fizines kūno funkcijas. Vienas iš tokių nemalonių, tačiau retkarčiais pasitaikančių simptomų - tai viduriavimas. Nors daug dažniau kalbama apie pykinimą ar vidurių užkietėjimą, kai kurios moterys nėštumo metu susiduria su priešinga problema - dažnu, skystu tuštinimusi, kuris kartais tampa net varginančiu.
Viduriavimas - tai būklė, kai tuštinamasi dažniau nei tris kartus per dieną, o išmatos tampa skystos ar labai minkštos konsistencijos. Nėštumo metu ši problema gali pasitaikyti bet kuriuo laikotarpiu - tiek pirmame trimestre, kai keičiasi hormonų pusiausvyra, tiek vėlyvoje nėštumo stadijoje, kai žarnynui daro spaudimą auganti gimda.

Šeštą nėštumo mėnesį viduriavimą gali sukelti įvairūs veiksniai:
Vienas iš pagrindinių kaltininkų - hormonai. Progesteronas, kurio kiekis smarkiai išauga nėštumo metu, paprastai lėtina virškinimą ir dažniau sukelia vidurių užkietėjimą. Tačiau kai kurioms moterims šis procesas gali vykti atvirkščiai - žarnyno judrumas padidėja, todėl pasireiškia dažnesnis tuštinimasis ar net viduriavimas. Be to, padidėję prostaglandinų kiekiai taip pat gali skatinti žarnyno susitraukimus.
Daugelis moterų pradeda maitintis sveikiau vos tik sužinojusios apie nėštumą - į racioną įtraukia daugiau skaidulų, daržovių, vaisių ar žolelių arbatų. Šie pokyčiai gali paveikti virškinimo sistemą ir sukelti viduriavimą. Nėštumo metu moters imunitetas yra šiek tiek susilpnėjęs, todėl ji jautriau reaguoja į bakterijas (pvz., salmonelę ar listeriją), kurios gali sukelti ūmų viduriavimą.
Nėštumo metu padidėjęs jautrumas maistui gali sukelti netoleravimo reakcijas, pasireiškiančias viduriavimu. Taip pat svarbu vengti nekokybiško, nepakankamai termiškai apdoroto ar pasenusio maisto, kuris gali sukelti apsinuodijimą ir viduriavimą.
Nėštumo metu neretai padidėja jautrumas ir emocingumas, ypač pirmaisiais mėnesiais. Ilgalaikis stresas gali paveikti ir virškinimo sistemą - kai kurioms moterims jis pasireiškia kaip pykinimas, kitoms - kaip viduriavimas ar pilvo spazmai.
Kai kurios nėščiųjų naudojamos geležies formos, vitaminai ar papildai (ypač magnio pagrindu) gali turėti vidurius laisvinantį poveikį. Jei pastebite ryšį tarp papildų vartojimo ir viduriavimo, būtina pasitarti su gydytoju dėl galimos alternatyvos.
Norint tinkamai įvertinti viduriavimo kilmę ir pavojingumą, svarbu žinoti ne tik kada jis prasidėjo, bet ir kiek laiko tęsiasi, kokie simptomai jį lydi bei kokia tikėtina priežastis. Gydytojai viduriavimą skirsto pagal trukmę ir kilmę, o nėštumo metu dažniausiai pasitaiko šios rūšys:
Trunka iki 14 dienų ir dažniausiai atsiranda netikėtai. Dažniausi sukėlėjai - virusai (rotavirusas, norovirusas), bakterijos (salmonelės, kampilobakterijos) ar parazitai. Taip pat ūmus viduriavimas gali būti sukeltas maisto netoleravimo ar apsinuodijimo, kai valgomas nekokybiškas, nepakankamai termiškai apdorotas ar pasenęs maistas. Nors daugeliu atvejų jis praeina savaime per keletą dienų, nėščiosioms svarbu ypač atidžiai stebėti skysčių balansą ir organizmo reakciją.
Jei viduriavimas trunka ilgiau nei dvi savaites arba vis kartojasi su pertraukomis, tai jau laikoma lėtiniu. Tokiu atveju gali būti įtariamos virškinimo sistemos ligos (pvz., dirgliosios žarnos sindromas, lėtinis kolitas), maisto netoleravimas ar net stresas. Nors tai nėra tipiška nėštumo eiga, kai kurios moterys, kurios ir anksčiau turėjo jautrų virškinimą, šiuo laikotarpiu gali susidurti su paūmėjimais.
Infekcinis viduriavimas dažniausiai pasireiškia staiga, su papildomais simptomais - pykinimu, vėmimu, pilvo spazmais, kartais net karščiavimu. Tokiu atveju būtina saugotis dehidratacijos ir nedelsti - ypač jei viduriavimas labai intensyvus ar lydimas kraujo, nes tai gali būti rimtos infekcijos požymis. Gydytojas gali skirti saugius vaistus ar papildomą tyrimą.
Ne visada problema kyla dėl bakterijų ar virusų. Kartais viduriavimą sukelia hormoniniai pokyčiai, nervinė įtampa, netoleruojamas maistas ar nauji papildai. Ši forma dažniausiai yra lengvesnė, be karščiavimo ar dehidratacijos požymių, tačiau vis tiek reikalauja dėmesio - ypač jei trunka ilgiau nei kelias dienas.

Nors viduriavimas dažnai praeina savaime ir nesukelia ilgalaikių pasekmių, nėštumo metu situacija yra kiek jautresnė. Organizmo dehidratacija, mikroelementų netekimas ir bendras silpnumas gali paveikti ne tik motinos, bet ir vaisiaus būklę. Būtent todėl svarbu žinoti, kokie simptomai rodo pavojų ir kada jau nebegalima delsti.
Jeigu viduriavimas kartojasi kas kelias valandas arba net dažniau, o tuštinimosi kiekiai yra gausūs, organizmas labai greitai netenka skysčių ir elektrolitų. Dėl to gali kilti pavojus ne tik jūsų savijautai, bet ir kraujotakai, placentos kraujotakai bei vaisiaus aprūpinimui deguonimi. Ypač pavojinga, jei kartu jaučiamas stiprus silpnumas, galvos svaigimas ar padažnėjęs pulsas.
Dehidratacija nėštumo metu gali būti labai pavojinga - net ir lengvo laipsnio skysčių netekimas veikia kraujo tūrį, kraujospūdį, o kartu ir vaisiaus vystymąsi. Jei kartu su viduriavimu atsiranda burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapinimasis, sausos akys, raumenų trūkčiojimai ar bendras išsekimas - tai ženklai, kad reikia nedelsiant pradėti skysčių atstatymą.

Toliau pateikiami ženklai, kuriuos pastebėjus reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą:
Šie simptomai gali rodyti rimtesnį infekcinį procesą arba net kelti grėsmę nėštumo eigai, todėl laiku suteikta pagalba gali būti lemiama.
Pastebėjus viduriavimo požymius nėštumo metu, pirmas žingsnis - nepanikuoti. Daugeliu atvejų tai būna laikinas organizmo atsakas į mitybos, hormonų ar aplinkos pokyčius. Tačiau svarbu nedelsti ir imtis tinkamų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias dehidratacijai ir komplikacijoms.
Pirmosiomis dienomis rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą, švelnų maistą, kuris neapsunkina žarnyno, bet tuo pačiu suteikia būtinų medžiagų. Geriausiai tinka:
Kol simptomai nepraeina, reikėtų vengti žalių vaisių ir daržovių, pieno produktų, riebių ar keptų patiekalų, aštrių prieskonių bei kavos.
Svarbiausia - nuolatinis ir pakankamas skysčių vartojimas. Rekomenduojama gerti:
Jei šlapinimasis tampa retas ar šlapimas tamsus, tai jau ženklas, kad organizmui trūksta skysčių - tokiu atveju reikia gerti dar dažniau.
Svarbu atsiminti, kad ne visi vaistai nuo viduriavimo yra saugūs nėščioms moterims. Be gydytojo leidimo nerekomenduojama vartoti „Imodium“ ar kitų stipriai veikiančių preparatų. Saugiausiais laikomi:
Bet kokiu atveju prieš vartojant bet kurį vaistą svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei tai pirmas nėštumas arba yra buvę komplikacijų.
| Vaistas | Veiklioji medžiaga | Ar saugu nėštumo metu? | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Smecta | Diosmektitas | Taip | Natūralios kilmės, adsorbuoja toksinus. Tinka lengvam viduriavimui |
| Probiotikai (pvz., Linex, BioGaia) | Lactobacillus, Bifidobacterium | Taip | Padeda atstatyti žarnyno mikroflorą. Naudingi po infekcijų ar antibiotikų |
| Imodium | Loperamidas | Ne | Gali slopinti žarnyno motoriką ir sukelti komplikacijų - nenaudoti be gydytojo nurodymo |
| Enterofuril | Nifuroksazidas | Su gydytojo leidimu | Dažnai skiriamas nuo bakterinio viduriavimo, bet būtina gydytojo priežiūra |
| Aktyvuota anglis | Anglis | Taip (saikingai) | Gali būti naudojama apsinuodijimo atvejais, bet slopina ir vitaminų pasisavinimą |
Jei per 24-48 val. nėra pagerėjimo, o simptomai stiprėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba nėštumą prižiūrintį specialistą. Nereikia laukti, kol situacija pablogės - ypač jei jaučiamas bendras silpnumas, dehidratacijos požymiai ar vaisiaus judesių pokyčiai.
11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma preliminari gimdymo data, apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra ir ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. 18-20 savaitę atliekant ultragarsinį tyrimą matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė ir vidaus organai.
