Nėščiosios virškinimo sistema: pokyčiai ir rekomendacijos

Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo periodas, kupinas didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Šiuo jautriu laikotarpiu labai svarbu rūpintis savimi ir savo kūnu, ypač virškinimo sistema, kuri patiria nemažai pokyčių.

Nėštumo ir virškinimo sistemos pokyčiai

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Šiuo laikotarpiu organizmas prisitaiko prie naujos gyvybės augimo, o tai atsiliepia ir virškinimo sistemai.

Hormonų įtaka

Nėštumo pradžioje gaminamos ir didesniais kiekiais išskiriamos natūralios cheminės medžiagos, vadinamos hormonais, kad padėtų užaugti gimdos gleivinei ir suteiktų kūdikiui būtinų maisto medžiagų. Šie hormonai, progesteronas ir estrogenas, daro ir kitokį poveikį. Progesteronas atpalaiduoja raumenis ir taip sulėtina virškinimą organizme. Maistas lieka nesuvirškintas, dėl to kaupiasi daugiau dujų.

• Padidėjęs estrogenų kiekis: dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja.
• Padidėjęs progesterono lygis: susijęs su dusuliu, greitu nuovargiu ir mieguistumu. Taip pat atpalaiduoja virškinimo sistemos raumenis, sulėtindamas virškinimą ir didindamas pilvo pūtimo bei vidurių užkietėjimo riziką.

Gimdos augimas ir spaudimas organams

Auganti gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną, taip pat gali spausti skrandį, sukeldama virškinimo sutrikimus. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu, kai gimda auga, keičiasi jos forma ir padėtis, kad apsaugotų kūdikį, jos judėjimas gali kliudyti kitiems organams ir sukelti vidurių užkietėjimą bei dujų perteklių.

Kiti virškinimo sistemos pokyčiai

• Sumažėjęs tulžies pūslės tonusas: tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną.
• Padidėjęs skrandžio rūgštingumas: dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis, todėl skrandžio rūgštis dažniau patenka į stemplę, sukeldama rėmenį.

Dažniausi virškinimo sistemos negalavimai nėštumo metu

Nėštumo metu moterys patiria įvairių simptomų, iš kurių dauguma yra susiję su hormonų pokyčiais, sutrikimus gali lemti ir didėjanti gimda.

Rytinis pykinimas ir vėmimas

Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Beveik 90 proc. nėščiųjų taip pat vargina pykinimas ir vėmimas - padidėjęs moteriškų lytinių hormonų estrogeno ir progesterono kiekis sukelia virškinimo sistemos raumenų atsipalaidavimą, kuris dažniausiai baigiasi po pirmojo trimestro.

Pilvo pūtimas

Pilvo pūtimas arba meteorizmas (pernelyg gausus dujų išleidimas) pasireiškia daugybei žmonių. Faktas, kad pilvo pūtimas yra itin dažnas nepageidaujamas poveikis - viename tyrime nurodoma 49 % jo patiriančių tiriamųjų. Nėštumo pradžioje gaminamos ir didesniais kiekiais išskiriamos natūralios cheminės medžiagos, vadinamos hormonais, kad padėtų užaugti gimdos gleivinei ir suteiktų kūdikiui būtinų maisto medžiagų. Šie hormonai, progesteronas ir estrogenas, daro ir kitokį poveikį. Progesteronas atpalaiduoja raumenis ir taip sulėtina virškinimą organizme. Maistas lieka nesuvirškintas, dėl to kaupiasi daugiau dujų.

Kaip galima išvengti pilvo pūtimo nėštumo metu?

Šiek tiek pakeitus gyvenimo būdą pilvo pūtimas gali sumažėti.

• Gali pagelbėti mažo druskos kiekio dieta, papildyta vaisiais, daržovėmis ir liesais baltymais, perdirbto maisto vengimas.
• Didesnis kiekis vandens (jis naudingas visuomet).
• Net ir nedaug padidėjęs fizinis aktyvumas taip pat padeda virškinti ir judėti susikaupusioms dujoms.
• Kai kuriems žmonėms pilvo pūtimą sukelia kviečiai, ypač jeigu žmogus serga celiakija arba netoleruoja glitimo.
• Neabejojama, kad dujų kaupimąsi organizme gali sukelti gazuoti gėrimai, į kuriuos pridėta anglies dioksido burbuliukų.
• Svogūnuose yra fruktanų - ten tikros rūšies skaidulų, sukeliančių pilvo pūtimą. Panašiu poveikiu pasižymi ir česnakai.

Jeigu vargina pilvo pūtimas, žinokite - ne jus vieną. Jeigu anksčiau sirgote kokia nors liga, pvz., dirgliosios žarnos sindromu, nėštumo metu ji gali paūmėti.

Vidurių užkietėjimas ir viduriavimas

Vidurių užkietėjimas vargina apie trečdalį nėščiųjų ir kartais net 50 proc. moterų po gimdymo. Dėl fizinių ar hormoninių pokyčių nėščiąją gali varginti tiek vidurių užkietėjimas, tiek ir viduriavimas.

• Vidurių užkietėjimas: rekomenduojama gerti daug vandens, būti fiziškai aktyviai bei padidinti vartojamų skaidulų - sėklų, grūdų, vaisių ir daržovių - kiekį.
• Viduriavimas: siūloma vengti pieno produktų, riebaus maisto, saldumynų, patartina vartoti bananus, ryžių nuovirą ar ekologiškus trapučius. Norint išvengti dehidratacijos rizikos, ypač svarbu atstatyti elektrolitų ir skysčių balansą.

Rėmuo

Nėštumo metu - ypač antrajame ir trečiajame trimestre, rėmuo (kylančios rūgštys) ir deginimo jausmas krūtinėje vargina daugelį moterų. Dėl to skrandžio rūgštis dažniau patenka į stemplę ir tai sukelia deginantį skausmą už krūtinkaulio ir gerklėje. Tai gali būti labai nemalonus ir varginantis potyris.

Rėmens malšinimas

• Mitybos korekcija: rekomenduojama valgyti dažniau, rinktis mažesnes porcijas, vengti aštrių, keptų, sūrių, riebių, termiškai neapdorotų patiekalų bei produktų, kurie didina rėmenį (kavos, citrusinių vaisių, šokolado, pomidorų ir kt.).
• Teisingai vartojami skysčiai: kad neperpildytumėte skrandžio, patartina negazuotą vandenį gerti tarp valgymų, o ne paties užkandžiavimo metu. Kylančias rūgštis padeda neutralizuoti avižų nuoviras, šiltas pienas ir kt.
• Elgsena po valgio: po maisto vartojimo siūloma bent dvi valandas pasistengti negulėti ir nesilankstyti.
• Tinkama miego poza: anatomiškai rūgščių kilimą stemplėje sumažina miegojimas ant kairiojo šono, aukštesne pagalve pakeliant viršutinę kūno dalį.

Mityba ir papildai nėštumo metu

Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių.

Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys.

Rekomenduojami ir vengtini produktai

Termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas.

Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui. Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo raida.

Vitaminai ir mineralai

Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.

• Folio rūgštis: būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių. Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties.
• Kalcis: nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
• Vitaminas D: skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų.
• Geležis: geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
• Polivitaminai: skiriami nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.
• Magnis: skiriamas esant mėšlungiui.
• Vitaminas C: nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.

Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz., brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.

Bendros rekomendacijos virškinimui gerinti

Gyvenimo būdo korekcija

Kiekviena moteris sau gali padėti, jeigu laikosi sveikos gyvensenos principų - svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui, ypač miegui, kuo daugiau laiko leisti gryname ore.

• Fizinis aktyvumas: Nemažiau svarbus ir fizinis aktyvumas, kuris skatina žarnyno judesius, gerina kraujotaką bei stiprina dubens srities bei nugaros apatinės dalies raumenis. Reguliariai sportuoti svarbu jau planuojant nėštumą, nes tai leidžia išvengti naujagimio sveikatos komplikacijų bei yra naudingas motinos sveikatai. Vidutinis sportinis aktyvumas yra reikalingas bei rekomenduojamas ir nėščiosioms - tai gali būti greitas ėjimas, vandens aerobika, važiavimas dviračiu, pasipriešinimo treniruotės ar net namų ruošos darbai.
• Skysčių vartojimas: Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
• Miego kokybė: Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų.

• Pilvo pūtimas dažniausiai nėra [pavojingas], tačiau kai kuriais atvejais savo būklę reikia atidžiai stebėti. Krentant svoriui, atsiradus galvos svaigimui ir dažniems pykinimo ar viduriavimo protrūkiams reikėtų pasitarti su gydytoju.
• Jeigu pastojusi moteris patiria stiprų pilvo skausmą, pasikeičia jos išskyrų pobūdis ar padidėja kūno temperatūra, reikėtų kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją.
• Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai.

tags: #nescios #moters #virskinimo #sistema

• išsami informacija apie vaikų pinigus
• Kaip gauti vaiko pinigus: viskas, ką reikia žinoti
• saugios maudynės su kūdikiu
• Kūdikių mitybos vadovas: apžvalga ir patarimai
• Traumos vaikų alkūnėje