Skrandžio tyrimai ir virškinimo problemos nėštumo metu: ką svarbu žinoti?
Nėštumas - vienas svarbiausių ir jautriausių etapų moters gyvenime. Su juo susiję ne tik džiugūs lūkesčiai, bet ir daugybė klausimų bei rūpesčių dėl būsimo vaikelio sveikatos ir pačios motinos savijautos. Šiuo laikotarpiu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius. Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės.
Skrandžio problemos ir jų diagnostika nėštumo metu
Nėštumo metu daugelis moterų susiduria su virškinimo sistemos sutrikimais, kurie gali sukelti nemažai diskomforto. Atsinaujinantys pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas be aiškios priežasties, bei rėmuo yra dažni nusiskundimai. Kai kurioms moterims skauda skrandį net naktimis, o pavalgius, kad ir nedidelį kiekį maisto, atsiranda sunkumo jausmas. Rugštys taip pat gali kilti, ypač suvalgius tam tikrų produktų.
Dažnai pasitaikantys skrandžio skausmai nėštumo metu gali būti susiję su tuo, kad augantis vaikas viską suspaudžia viduje, ypač nuo 30-osios savaitės. Dėl to gali kilti ir stiprus rėmuo. Svarbu stebėti mitybą, valgyti lengvą maistą, vengti kofeininių gėrimų, šokolado, raugintų agurkėlių, kad sumažėtų rūgštingumas.
Susidūrus su skrandžio problemomis nėštumo metu, gydytojai dažniausiai pirmiausia rekomenduoja neinvazinius tyrimus. Pavyzdžiui, gali būti atliekama echoskopija, vertinami visi fermentai ir atliekami tyrimai dėl hepatitų. Taip pat gali būti skiriamas simptominis gydymas, toks kaip antacidiniai vaistai, aktyvuota anglis ar virškinimo fermentai. Kai kurios moterys teigia, kad kmynų arbata padeda nuo pilvo pūtimo ir skrandžio skausmo naktimis.
Ar gastroskopija yra rekomenduojama nėščiosioms?
Kalbant apie invazinius skrandžio tyrimus, tokius kaip gastroskopija (endoskopija), nėštumo metu dažnai kyla klausimų dėl jų saugumo. Nors gastroskopija gali būti siūloma esant rimtiems įtarimams, pavyzdžiui, opai ar bakterinei infekcijai, gydytojai dažnai pataria palaukti iki gimdymo. Vienai pacientei buvo pasiūlyta gastroskopija privačiai 20-ąją nėštumo savaitę, tačiau tuo pat metu ir atkalbinėjo, kad palauktų kol pagimdys. Tai rodo atsargų požiūrį į invazines procedūras nėštumo metu.
Nėštumas - jautrus laikotarpis, kai bet kokios medicininės intervencijos kruopščiai įvertinamos dėl galimos rizikos motinai ir vaisiui. Jei simptomai nėra gyvybei pavojingi, dažnai pasirenkamas stebėjimas ir simptominis gydymas, atidedant invazines diagnostikos procedūras pogimdyminiam laikotarpiui.
Kas yra endoskopija ir gastroskopija?
Endoskopija yra medicininė procedūra, kurios metu specialia įranga atliekami tyrimai ar intervencinės procedūros vidaus organuose. Tai itin dažnai taikoma diagnostikos forma, padedanti nustatyti virškinamojo trakto ligas. Endoskopijos tyrimo metu galima apžiūrėti tiriamą organą iš vidaus, įvertinti tiriamo organo būklę, paimti gleivinės audinio ištyrimui, atlikti gydomąsias procedūras.
Gydytojas gali rekomenduoti endoskopiją, jei pacientas skundžiasi atsinaujinančiais pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu be aiškios priežasties, lėtiniu vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, atsinaujinančiu refliuksu, sutrikusiu ir skausmingu rijimu, virškinimo trakto kraujavimu, be priežasties krintančiu svoriu, geležies trūkumu ar kitais nusiskundimais.
Gastroskopijos tyrimas
Gastroskopija dažniausiai skiriama tokiu atveju, kai reikia patikslinti diagnozę arba atlikti gydomąją procedūrą. Šio tyrimo metu per burną į viršutinę virškinamojo trakto dalį (stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną) įkišamas lankstusis endoskopas, jo pagalba apžiūrimas virškinamojo trakto vidus ir, jei reikia, atliekamos šios procedūros:
- Paimama biopsinė medžiaga tyrimui;
- Šalinami polipai / galimi ikivėžiniai pažeidimai;
- Stabdomas vidinis kraujavimas iš skrandžio ir/ar dvylikapirštės žarnos opų.
Pasiruošimas gastroskopijai
Tam, kad gastroskopijos tyrimas būtų saugus ir maisto dalelės skrandyje neužstotų vaizdo, reikia laikytis šių nurodymų:
- Tyrimo atlikimo dieną nevalgyti;
- 6 valandas iki tyrimo negerti jokių skysčių, įskaitant ir vandenį;
- 2 valandas iki tyrimo rekomenduojama nerūkyti, nes gali būti pakitusi skrandžio gleivinės spalva.
Endoskopija gali būti atliekama su anestezija, kad pacientui būtų užtikrinta neskausminga procedūra ir išvengiama nemalonių pojūčių. Po tyrimų parą laiko nerekomenduojama užsiimti sportu ir lankytis pirtyse.
Bendrieji tyrimai ir patarimai nėštumo metu
Sužinojus apie nėštumą, moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių. Beje, jų atsisakyti turėtų ne tik būsima mama, bet ir ją supantys artimiausi žmonės. Svarbu nepamiršti pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuris yra skiriamas profilaktiškai dėl nervinio vamzdelio raidos defektų, siekiant sumažinti apsigimimų riziką. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg. Taip pat reikia įvertinti darbo ir poilsio režimą bei apgalvokite gyvenimo ritmą.
Pirmasis apsilankymas ir privalomi tyrimai
Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 savaitės, jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją. Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. po mėnesinių vėlavimo. Per paskutinius 10-15 metų labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei. Prižiūrėti moters sveikatą viso nėštumo metu gali akušeris, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas.
Iki 12 nėštumo savaitės kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas;
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas;
- Bendras šlapimo tyrimas (vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų, padeda nustatyti inkstų ligas);
- Šlapimo pasėlis (besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių);
- Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas (atliekamas pirmo apsilankymo metu);
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. po gliukozės suvartojimo, pirmiausiai paimamas kraujas nevalgius, po to duodama išgerti 75 g vandenyje ištirpintos gliukozės, tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val. tyrimas kartojamas);
- Sifilio tyrimas;
- Hepatito B tyrimas;
- ŽIV tyrimas.
Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus, jį reikia atlikti nėštumo pradžioje. Tyrimas kartojamas 27-28 sav., jei moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+).
Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du.
Ultragarsinis tyrimas
Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Taip pat jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei. Šis tyrimas reikalingas bent du kartus per nėštumą. Pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra turėtų būti atlikta 11-13 sav., o antrojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra įprastai atliekama šiek tiek vėliau, apie 18-20 nėštumo sav., kai vaisius būna paaugęs, jau yra susiformavusi jo anatomija ir tyrimo metu gydytojas gali pamatyti bei įvertinti, ar vaisiui viskas gerai, ar nėra jokių matomų pakitimų. Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia. Tyrimo metu įvertinama, ar vaisius vienas, ar nėštumas daugiavaisis. Ultragarsinis tyrimas dažniausiai atliekamas transabdominaliniu būdu, per nėščiosios pilvo sieną.
Nėštumo metu svarbu įvertinti ir mamos sveikatos būklę, pavyzdžiui, apžiūrėti gimdą, jos priedus, kiaušides. Gali prireikti apžiūrėti ir gimdos kaklelį, ar nėra jokių pakitimų. Patikros metu taip pat yra įvertinamas ir kitas svarbus aspektas - placenta ir jos prisitvirtinimas. Nustačius tam tikras vaisiaus būkles, jos yra reguliariai stebimos, nes vieno tyrimo, norint įvertinti rezultatų dinamiką, neužtenka. Pavyzdžiui, nėštumo eigoje gydytojui gali kilti įtarimas, kad vaisius yra per mažas arba per didelis - tuomet ultragarsiniai tyrimai yra atliekami dažniau, norint sekti vaisiaus augimo dinamiką. Pagrindinė užduotis yra laiku pamatyti apsigimimus, ypač nesuderinamus su gyvybe, apie tai informuoti tėvus ir, prireikus, nukreipti pacientes tolimesniam ištyrimui. Lyties nustatymas ultragarsinio tyrimo metu priklauso nuo įvairių sąlygų: ją pamatyti žymiai lengviau, jeigu yra vaisiaus galvutės pirmeiga, yra pakankamai vaisiaus vandenų, nes vaizdą gali užstoti virkštelė ar uždėta rankytė, suspaustos kojytės ir pan. Kiekvienas atvejis skirtingas ir pasitaiko, jog net nėštumo pabaigoje negalime matyti ir žinoti, kokia bus vaikelio lytis.
Genetinių sutrikimų vertinimas
Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu. Genetiniai tyrimai nėštumo metu atliekami siekiant nustatyti, ar būsimas kūdikis neturi genetinių ligų, pavyzdžiui, Dauno, Edvardso, Ternerio, Kleinfelterio ir kt. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neinvaziniai genetiniai tyrimai dažniausiai nereiškia diagnozės. Jie parodo riziką arba galimybę tam tikram sutrikimui, todėl teigiami rezultatai dar nereiškia, kad vaisius serga. Nėščiųjų tyrimai 11-13 sav. ir 14-22 sav. atliekami įvertinant riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Tyrimo privalumas - labai mažas klaidų tikimybių procentas ir visiškas saugumas vaisiui. Šių tyrimų duomenys analizuojami kartu su moters amžiumi ir svoriu, kad būtų įvertinta Dauno ir kitų sindromų rizika. Neinvaziniai tyrimai padeda įvertinti vaisiaus chromosominių ir genetinių ligų tikimybę.
Invaziniai nėščiųjų genetiniai tyrimai yra skiriami neinvaziniams tyrimams parodžius aukštą vaisiaus chromosominių ir genetinių ligų riziką. Tai apima choriono gaurelių biopsiją ir amniocentezę. Choriono gaurelių biopsija atliekama nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės, kai pro priekinę pilvo sieną įduriama biopsinė adata ir paimama truputis placentos audinių. Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas) atliekama nuo 15-16 nėštumo savaitės, jos metu į pilvo ertmę įvedama adata ir paimamas vaisiaus vandenų mėginys. Šia procedūra siekiama nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Kordocentezė (vaisiaus virkštelės kraujo tyrimas) - tai rizikingiausia invazinė procedūra, kurios metu per pilvo ir gimdos sieną stebint ultragarsu adata įvedama į vaisiaus virkštelės veną.
Svarbu suprasti, kad genetiniai tyrimai vertina ribotą genetinių sutrikimų skaičių. Tačiau tiek teigiamas, tiek neigiamas tyrimo atsakymas nereiškia, kad vaisius tikrai turi ar tikrai neturi genetinio sutrikimo. Tėvai turi patys sau atsakyti, nori jie ar ne žinoti apie būsimo vaiko genetinius sutrikimus ir ką darytų, jei tyrimai tokį sutrikimą patvirtintų.
Lytiškai plintančių ligų ir kitų infekcijų diagnostika
Nėštumo metu ypač svarbu atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų ir kitų infekcijų, nes jos gali būti pavojingos tiek motinai, tiek dar negimusiam kūdikiui. Sifilis - gana lengvailytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.
ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti. Rekomenduojami tyrimai toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių, pvz., dėl
Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum.
HSV1 ir HSV2 tipai, kurių išoriškai atskirti neįmanoma, yra pavojingi nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.
B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Makšties pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę iš makšties apatinio trečdalio ir išangės.
Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniniu keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi / formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.
Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
Nėščiajai ypač pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze - liga, kurią perneša katinai ir kiaulės. Ja užsikrėsti galima nesilaikant higienos taisyklių. Kaip to išvengti? Kruopščiai nuplauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa, plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės, nes gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
