Nervingumas nėštumo metu: kaip suprasti pokyčius ir pasirūpinti savimi

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, vilčių ir kartu nerimo. Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Hormonų pokyčiai, kūno transformacijos ir artėjančios motinystės atsakomybė gali sukelti įvairių emocijų, ne visada teigiamų.

Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu.

Emocinė būsena nėštumo metu

Emocijų kaita: normalu ar problema?

Nuotaikų kaita nėštumo metu yra visiškai normalus reiškinys. Ją lemia pakitusi hormonų pusiausvyra organizme. Tačiau, kai bloga nuotaika tampa nuolatine, o nerimas - stiprus ir varginantis, tai gali būti depresijos požymiai. Svarbu atskirti motinystės melancholiją nuo depresijos. Motinystės melancholija prasideda iškart pagimdžius ar pirmosiomis dienomis, trunka iki 1-2 savaičių, nereikalauja jokio specifinio gydymo ir yra susijusi su staigiais moters organizme vykstančiais hormonų pokyčiais.

Nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas gali sustiprinti neigiamas emocijas. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai, o didelis bei ilgalaikis kortizolio kiekis žalingai veikia smegenų struktūrą, jo poveikis gali būti juntamas visą mažylio gyvenimą.

Pagrindiniai nerimą nėštumo metu lemiantys veiksniai

  • Hormonų pokyčiai: Svyravimai paveikia smegenyse vykstančius cheminius procesus.
  • Stresas ir nuovargis: Baimė dėl ateities, miego sutrikimai, fizinis diskomfortas.
  • Socialiniai veiksniai: Mažas šeimos gyvenimo lygis, finansinės problemos.
  • Sveikatos būklė: Nerimas dėl kūdikio sveikatos, lėtinės ligos (pvz., gestacinis diabetas).
  • Ankstesnė patirtis: Emocinės problemos, santykių sunkumai su artimaisiais.

Kaip numalšinti stresą?

Kaip padėti sau ir sumažinti neigiamų emocijų poveikį?

Nėštumo metu svarbu pasirūpinti savo emocine gerove. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti neigiamų emocijų poveikį:

  1. Sąmoningas emocijų valdymas: Įsivardinkite, įsisąmoninkite iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau.
  2. Pozityvus mąstymas: Motinos mintys ir jausmai - vienas iš veiksnių, kurį galima kontroliuoti.
  3. Sveikas gyvenimo būdas: Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis gali padėti stabilizuoti emocinę būseną.
  4. Streso mažinimas: Gilaus kvėpavimo pratimai, meditacija, joga, šokis, judėjimas ar plaukiojimas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
  5. Bendravimas ir parama: Bendraukite su artimaisiais, dalinkitės savo jausmais ir rūpesčiais. Svarbus ir pačių artimiausių žmonių teikiamas palaikymas.
Atsipalaidavimo technikos nėščiosioms
Veikla Nauda emocinei būsenai
Joga nėščiosioms Mažina fizinę įtampą, padeda kontroliuoti kvėpavimą
Dienoraščio rašymas Padeda atpažinti jausmus, mažina minčių chaosą
Pasivaikščiojimas gryname ore Gerina nuotaiką, mažina kortizolio lygį
Eterinių aliejų naudojimas Padeda atsipalaiduoti, ramina nervų sistemą

Kada būtina kreiptis į specialistus?

Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su neigiamomis emocijomis, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Ypač sunkiais atvejais netgi kyla grėsmė moters ir vaikelio gyvybei. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Būtina atkreipti dėmesį į tai, ar nerimas nesukėlė fizinės sveikatos pakitimų - virškinimo sutrikimų, ūmių galvos skausmų ar lėtinio skausmo.

Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas visose savivaldybėse. Prisiminkite, kad kreipimasis į specialistus, savišvieta apie savo būklę ir bendravimas su asmenimis, kurie turi panašių simptomų, gali padėti įgyti savigarbos ir įveikti destruktyvų savęs vertinimą.

tags: #nervingumas #nestumo #metu



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems