Išsamus žvilgsnis į dantis: anatomija, istorija ir reikšmė
Dantys (lot. dentes) yra burnos ertmės organai, kuriais griebiamas, laikomas ir kramtomas maistas. Tai yra patvarios struktūros, beveik nepasiduodančios atsitiktinių faktorių poveikiui. Dantys - vienintelė žmogaus kūno dalis, negalinti atsinaujinti. Jie turi griežtai genetiškai fiksuotą raštą, todėl naudojami tiriant genetinius ryšius tarp populiacijų, nustatant populiacijos odontologinį tipą.
Dantų vystymasis ir rūšys
Kūdikis gimsta be dantų, tačiau septintąją vaisiaus gyvenimo savaitę išilgai pirminės burnos viršutinio ir apatinio krašto sutankėja plokščiasis daugiasluoksnis epitelis, kuris sudaro dantų plokštelę. Vaikai turi 20 pieninių dantų; jie pradeda dygti penktą-septintą mėnesį, pradeda kristi 5-7 metais. Jiems iškritus, išdygsta 32 nuolatiniai dantys. Pirmieji išdygsta 6-7 metais, išskyrus protinius dantis, kurie išdygsta 17-25 metais ir vėliau.
Žmogaus burnoje yra keturios pagrindinės dantų grupės:
- Kandžiai
- Iltys
- Kapliai
- Krūminiai dantys
Dantys padeda susiformuoti kalbos garsams. 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje spaudoje buvo pranešta, kad mokslininkai Izraelyje rado iki šiol seniausius žmogaus dantis.
Dantų skausmas ir priežiūra
Dantų skausmas dažnai yra sunkiai pakeliamas, ypač kai tai atsitinka kelyje arba naktį. Dažnai būna, kad skauda sveiką dantį. Dantų ėduonis gali būti nuolatinės migrenos priežastis. Dantį gali ir neskaudėti; ypač dažnai taip atsitinka, kai yra sugedę apatinio žandikaulio dantys, - skauda visą galvą.
Norint, kad dantys būtų sveiki, svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Gydytojai ir liaudies medicinos atstovai pataria išmėginti gysločio sultis - reikia patepti dantenas šviežiai išspaustomis gysločio sultimis. Retkarčiais reikia paskalauti dantis šio augalo lapų nuoviru. Kai skauda dantį, galima pabandyti šalaviją. Šiltu jo nuoviru reikia skalauti skaudamą vietą ir stengtis kuo ilgiau jį palaikyti burnoje. Atvėsusį reikia keisti šiltu. Skalauti reikėtų dažnai - 3-5 kartus per pusvalandį.
Dantys reikalauja nuolatinės priežiūros ir dėmesio. Rūkymas ir kava ant dantų palieka gelsvas apnašas. Padės geriamoji soda - pavalykite ja dantis, jie iš karto taps baltesni. Dantų grožiui labai padeda obuoliai: jie valo emalį ir gydo dantenų ligas. Dantų grožis priklauso ne tik nuo emalio baltumo, bet ir nuo dantenų sveikumo. Jei iš tiesų norite, kad dantys būtų sveiki ir gražūs, apsilankykite bent kartą per pusę metų pas odontologą.
8 patarimai vaikų dantų valymui ugdyti
Dantys kultūroje ir simbolikoje
Dantys įvairių tautų kultūrose simbolizuoja sveikatą, gyvybinę energiją ir žmogaus charakterį. Jie yra jėgos, vitalumo, dauginimosi, potencijos ir spermos simbolis, taip pat ir agresyvumo ženklas. Pagal liaudies tikėjimus, dantys (taip pat, kaip ir plaukai, nagai) po iškritimo išsaugo ryšį su jų buvusiais savininkais.
Dantys rodo ne tik žmogaus ligas, bet ir jo charakterį. Pavyzdžiui, sakoma, kad smulkūs ir aštrūs dantys rodo žmogaus klastingumą, ilgi - piktumą, atsikišę - godumą. Dideli tarpai tarp dantų - silpnavališkumo požymis. Dideli ir stiprūs dantys žada ilgą gyvenimą ir rodo žmogaus gerumą bei drąsą. Lygius dantis turi labai geri žmonės. Jei jūsų dantys šiek tiek nelygūs, nenusiminkite - tai rodo jūsų gebėjimą mąstyti.
Dantys liaudies medicinoje ir prietaruose
Įvairių tautų liaudies medicina žino daug skirtingų būdų, kaip gydyti dantų skausmą. Liaudies medicinoje apie dantų gėlimą buvo kalbama: „Dantis gelia nuo daug priežasčių: 1) nuo šalto valgymo, jei gelia, tai kaltas kraujas - reik kraują leisti, dėles statyti; 2) jei dantis gelia be jokios paliovos, o labiausiai prieš blogą orą, tai kirmėlė ėda tą gyslą - reik vaisto arba dantį išrauti. 3) jei gelia dantis prieš oro permainą su galvos skaudėjimu ir retai tepaliauna, tai yra tikrai kaltūnas; tada negelbės nieks, nė kraujo nuleidimas, nė ištraukimas, nė vaistas; gels tol, kol visus dantis nepraras; 4) kur išgelta vieta yra nuo valgymo ir gėrimo, prismirsta ta duobutė, pradeda ji kirmyti ir vėl gelti - teikia ten vaistų dėti; jei skaudėjimas yra iš viršaus, burna sutinsta ir paskui pūliai bėga; kada gėlimą į vidurį suvaro, puola skaudėjimas į galvą ausis, sprandą ir burną; negali priimti valgio, ir šaltas valgis rodo, kad karštas; ir visi dantys apsikrečia ta liga, ir kankina žmogų ilgą laiką - 4 mėnesius, iki nesuranda vaistų“ (dr. J. Šliūpas).
Dantų skausmą dar gydydavo įvairiai: dėdavo ant jų krieno, česnako, druskos, tačiau dažniausiai užkalbėdavo. Be to, skaudamus dantis ištraukdami užnerdavo siūlą ir smarkiai timptelėdavo. Paprastai šitokiu būdu tėvai traukdavo vaikų pieninius dantis. Juos ištraukę, mesdavo ant krosnies sakydami: „Te tau pele kaulinis, duok man geležinį“. Tada, esą, užaugdavę negendantys, stiprūs kaip geležis, dantys.
Skaudant dantį sakydavo, kad jame esąs kirminas, kurį reikia numarinti. Tam reikalui paimdavo kauko pirštą (piršto pavidalo belemnitas), trindavo juo dantį ir triskart sakydavo: „Kauke, kauke, tavo pirštu dantį trinu, tavo vardu kirmėlę marinu, kad ji arba padvėstų, arba iš dantų išsliuogtų ir eitų į sausus medžius, kietus akmenis. Kaip tu šitą pirštą metei, tegul pameta dantį kirmėlė, kuri jį kamuoja.“
Išmesti vaiko pieniškus dantis palydint užkalbėjimais - labai paplitęs paprotys. Jo laikosi bulgarai, lenkai, gruzinai, norvegai, rusai, vokiečiai ir kitos tautos. Kai vaikui iškrenta pirmasis dantis, jį reikia mesti į ugnį, kad sudegintum tą blogį, kuris, galbūt, tūno kūne. Jorkšyre buvo paplitęs paprotys, kad iškritusį dantį reikia įmesti į ugnį palydint tokiu užkalbėjimu: „Ugnie, ugnie, štai tau kaulas. Duok mūsų… (sakomas vaiko vardas) naują dantį“.
Senovės Japonijoje moterys dantis tamsino laku. Tokį paprotį iki šių dienų turi Vietnamo valstietės. Škotijoje buvo tikima, kad berniukas su retais dantimis išaugs laimingu ir linkusiu keliauti.
Sapnų simbolika ir patarlės
Dantys turėjo ir okultinę reikšmę. Jei parodysi dantis prieš veidrodį, šis susidrums. Krikščionys Šiaurės Afrikoje pašiepdavo arba žemindavo stabus, rodydami jiems dantis. Pagal Aepplį, sapnų simbolikoje dantys turi seksualinę reikšmę. Psichoanalitikai danties netekimą (pvz., sapne) sieja pirmiausia su vyrišku seksualiniu organu ir laiko tai frustracija, silpnumo arba baimės susikaupti ženklu. Sapnuoti stiprius maistą kramtančius dantis reiškia gyvybingumą. Kinijoje vyrauja įsitikinimas, kad sapne iškritęs priekinis dantis reiškia artimo - tėvo ar motinos mirtį.
Pagal senąjį lietuvių sapnininką sapnuoti, kad skauda dantis, - pavargimas, liūdesys. Dantys dirbtiniai - apsirikimas. Išrauti dantys - atsikratyti įkyraus žmogaus. Valyti sapne dantis - turėsi vargo dėl kitų. Balti dantys - sveiki vaikai. Auksiniai dantys - turtingas būsi. Švininiai - gėda. Ištraukti dantis be kraujo - mirtis. Krentančius dantis sapnuoti - gimdytojų praradimas. Dantis, išsikišęs į priekį, - draugystėje nesutarimai. Medinis ar stiklinis - arti mirtis. Dantys nevienodo didumo - namuose nesutarimai. Pieninius dantis matyti krentančius - sumanymai neišsipildys, o ataugančius - sotus maistas ir geras gyvenimas.
Daugelis patarlių įvairiomis kalbomis atspindi dantų reikšmę kasdieniame gyvenime. Nyderlandų filosofas Baruchas de Spinoza rašo: „Paprastai juokiasi tas, kuriam priešakyje stinga vieno danties“. Arabų patarlė byloja: „Kad ir kiek grieši dantimis, pilvo neprikiši“. „Danties skausmo muzika nenumalšinsi“ (anglų patarlė). „Kol turi dantis - nežino kokia jų vertė“ (indų patarlė). Žydų patarlė moko: „Jei negali įkasti, nerodyk dantų“. Nuo seno daugelyje pasaulio tautų yra paplitusi ši tarptautinė patarlė: „Dievas davė dantis, duos ir duonos“.
Dantų gydymo ir protezavimo istorija
Ar bent įsivaizduojate, koks liūdnas būtų gyvenimas, jei neturėtume kuo pakeisti iškritusių ar išrautų dantų? Sprendimų šiai nemaloniai problemai buvo ieškoma dar VIII a. prieš Kristų. Tada šiauriau Romos gyvenusios etruskų tautos auksakaliai, manoma, nukaldino pirmuosius dantų protezus. Jie buvo gaminami iš kitų žmonių arba jaučių dantų. Dantys tarpusavyje buvo jungiami aukso juostelėmis ir tada tvirtinami paciento burnoje. Žmogus galėjo rinktis - dirbtiniai dantys būdavo arba pritaisomi ilgam, arba gaminami taip, kad būtų nesunkiai išimami. Etruskų idėja greitai plito. VII a. pr. Kr. dirbtinius dantis gamino ir majai. Tačiau jų dirbiniai buvo skobiami iš kriauklių. Tokie dantys, spėjama, netgi buvo tapę mada. Dantų problemų turėjo ir senovės Egipto gyventojai. Pastarųjų burna greitai ištuštėdavo, nes į maistą patekęs smėlis bemat nutrindavo emalį ir paspartindavo dantų gedimą.
Nuo VI a. pr. m. e. iki V a. romėnai dėl grožio ryždavosi ne itin įprastai procedūrai: dantis, kad taptų baltesni, tepdavo… šlapimu. Vėlyvosios antikos laikais visur buvo galima naudotis dantų gydytojų paslaugomis. Buvo žinomi visi dabartiniai dantų protezavimo būdai - tiltai, karūnėlės ir kt. Buvo naudojami dirbtiniai dantys, dantų priežiūrai naudojami vadinamieji dantų milteliai. Jie pirmą kartą paminėti I a. po Kr. (Plinijus: „Gamtos mokslas“ - Naturalis historia): dentifricium - milteliai iš sumaltų elnio ragų arba sudegintų elnio ragų pelenų. Taip pat minimi ir dantų krapštukai iš mastikmedžio, sidabro. Na, o pirmuosius porcelianinius dantis, netrukus paplitusius po pasaulį, 1774 m. pagamino Antoine'as Duchateau.
Viduramžių žmonių dantys nuo mažens buvo blogi. XIII a. damoms kalbantis, jei iš burnos sklisdavo blogas kvapas, buvo rekomenduojama stovėti šiek tiek atokiau nuo pašnekovo. Italų rašytojo Džovanio Bokačo (1313-1375) „Dekamerone“ yra novelė, kurios vienas veikėjas higienos sumetimais trina dantis ir dantenas šalavijais. Dar XIV amžiuje italų medikai parašė traktatą apie dantis ir jų gedimą. XV a. 1895 metais dantys pirmąkart balinti peroksidu. Tą metodą pasiūlė amerikiečių odontologas A. C. Hewett.
Odontologija Lietuvoje
Lietuvoje iki pat XVIII a. niekas dantų negydė - tik raudavo. Kaimuose tai atlikdavo kalviai, darbuodamiesi replėmis arba namų darbo trauktuvu, panašiu į raktą. Viduramžiais Lietuvoje dantis traukdavo „cirulnikai“ (barzdaskučiai). „Cirulnikas“ dantis rovė ir karaliui Žygimantui Augustui. Viduramžių Lietuvoje dantys buvo protezuojami (tai aprašyta 1674 m. traktate). Sigitas Geda apie dantirovystę Lietuvoje rašė: „Kadangi pats turiu šių problemų, tai atsiminiau ir P. Širvio dantį. Iš pradžių kentė, paskui „gydėsi“ velnio lašais. Galop išsigudrino taip: užnėrė tą dantį valu, valo galą pririšo prie durų rankenos ir pakvietė… užeiti J. M. Kitus, sako, išsiraudavęs pats.“
Tuomet Lietuvoje dantų gydytojų kabinetai turėjo Vakarų Europos gamybos įrengimų ir kitų gydymo priemonių, todėl gydomasis darbas buvo pakankamai geras. Todėl jie kreipdavosi pagalbos į įvairius žiniuonis, žolininkus. Žolininkai patardavo naudoti aguonų galvų, kmynų sėklų, kerpių, džiovintų dilgėlių, drignių smilkalus, per skudurą kramtyti slieką, leisdavo prie dantenų prisisiurbti dėlėms, į sugedusį dantį dėdavo sutrintą jonvabalį, krapštydavo išdžiovinta kurmio letena. Burtininkai siūlė dantį trinti lavono pirštu, iškrapštyti surūdijusia karsto vinimi arba kreiptis į jauną mėnulį. Gydydavo numirėlių kaulais, dantimis.
Kauno gubernijoje 1880 metais buvo 4 dantistai, o 1901 metais jau 36 dantistai. Yra žinoma, kad 1901 metais Šiauliuose buvo 5 dantų gydymo kabinetai ir juose dirbo 7 dantistai. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, dantų gydytojų ir dantų technikų sparčiai gausėjo. 1921 m. gegužės 12-14 dienomis Kaune įvyko pirmasis Lietuvos dantų gydytojų suvažiavimas, kuriame svarstytos dantų gydytojų teisių, kvalifikacijos kėlimo, dantų technikų rengimo ir kitos problemos.
Odontologija ir dantų vaidmuo forenzinėje ekspertizėje
Mokslas apie dantis ir jų ligas vadinamas odontologija (gr. odus, odontos - dantis). Danties skausmas - odontalgija. Dantų gydymas - odontoterapija, odontiatrija. Mokslas apie burnos ertmės organų (ypač dantų) ligas ir jų gydymą vadinamas stomatologija (gr. stoma - burna).
Dantų registracijos duomenys dažnai padeda nustatyti tapatybę. Pagal dantų registracijos schemą, naudojamą Šiaurės Amerikoje, dantys numeruojami nuo tolimiausio (trečiojo) krūminio danties viršutiniame dešiniajame žandikaulyje iki trečiojo krūminio kairiajame viršutiniame žandikaulyje ir atitinkamai apatiniame. Paciento dantų kortelėje žymima, kuris dantis prarastas dėl nelaimingo atsitikimo ar pažeistas, kuris gręžtas, plombuotas, kuris protezuotas. Kuo vyresnis pacientas, tuo daugiau prirašyta ir tuo informatyvesnė jo dantų kortelė.
Dantų rentgenograma gali atskleisti dar individualesnių duomenų - kaip gydytas šaknies kanalas, kiek iškrypusi sąkanda, kaip dantys pasislinkę, kurie neišdygę. Tokios unikalios detalės labai vertingos teismo ekspertizei. Tam tikrų duomenų teikia ir rugoskopija. Dantų protezų plokštelė yra liejama iš formelės, daromos pagal paciento žandikaulio ir dantenų atspaudą, kad protezas gerai pritiktų.
Kriminalistikoje dažnai tiriamos dantų žymės. Pasitaiko, kad nusikaltimo vietoje lieka įvairių įtariamojo pėdsakų, pavyzdžiui, individualios formos kandimo žymių. Jų randama ant nebaigtų valgyti maisto produktų, arba nusikaltėlis įkanda aukai per grumtynes. Taip pat pagal dantų žymes arba rastus dantis yra nustatoma žuvusiojo asmenybė. Lavonas pagal dantis identifikuojamas lyginant su stomatologine dantų schema. Kartais įmanoma išgręžus dantį paimti pulpos bandinį DNR tyrimui.
Vienas šiuolaikinės teismo ekspertizės būdų tiksliai nustatyti individo tapatybę yra smulkus dantų aprašas, nes kiekvieno žmogaus dantys skiriasi daugybe detalių, be to, net ir po mirties išlieka ilgiau už kitas kūno dalis. Žmogui senstant dantys truputį kinta, tačiau taip nežymiai, kad ir prieš daugelį metų surašytų duomenų apie juos pakanka tiksliai identifikuoti asmenį. Netgi kai natūralūs dantys pakeičiami dirbtiniais, jie irgi tampa labai svarbiais „liudytojais“.
Vienas seniausių identifikavimo pagal dantis atvejų užfiksuotas aštuonioliktojo amžiaus aštuntąjį dešimtmetį. Varkalys, sidabrininkas ir graveris Paulas Rever‘as (1735-1818) išmoko gydyti dantis iš anglo gydytojo Johno Bakerio. 1775-aisiais Rever‘as padirbo dantų protezą savo draugui Josephui Warrenui. Dirbtinius dantis, sujungtus sidabro viela, prilaikė tiltelis iš begemoto ilties. Tų pačių metų birželio 17 d. Bunkerhilo mūšyje, kurio metu britų pajėgos šturmavo amerikiečių tranšėjas pusiasalyje į vakarus nuo Bostono, Warrenas krito nušautas į galvą. Po mūšio karys buvo palaidotas masinėje kapavietėje, tačiau artimieji pageidavo, kad jo palaikai būtų grąžinti į Angliją. Šis pavyzdys iliustruoja dantų svarbą identifikuojant asmenis net ir senaisiais laikais.
Įdomūs faktai apie dantis
Dantys gali iškrėsti ir pokštų. 2009 m. pirmą kartą surengtame TV3 šou „Lietuvos talentai“ konkurse nugalėtoju tapo kaunietis Mikas Stankevičius, kuris grojo dantimis. Mikas pasakojo, kad groti šiuo neįprastu instrumentu pradėjo kieme pamatęs kaip vaikai kalena dantimis ir internete prisižiūrėjęs panašių filmukų. Statyti dantys: avies palūpis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
