Nerijus Numa: Nuo Panevėžio rajono iki „Vilniaus prekybos“ imperijos lyderio

Nerijus Numa (anksčiau Numavičius) - vienas sėkmingiausių ir turtingiausių Lietuvos verslininkų, pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas. Nors pats N. Numa bendrauti su žiniasklaida vengia, apie jį ir jo įkurtą „Vilniaus prekybą“ per beveik tris dešimtmečius prirašyta ir prikalbėta daug. Jo gyvenimas ir karjera yra pavyzdys, kaip iš paprastos aplinkos galima sukurti milžinišką verslo imperiją. Šiandien Jungtinėje Karalystėje gyvenantis N. Numa visuomet buvo tikrasis VP grupės lyderis, idėjų generatorius ir nuožmus kovotojas.

Ankstyvieji metai ir išsilavinimas

Nerijus Numa gimė 1967 m. gegužės 12 d. Jis augo daugiavaikėje šeimoje Panevėžio rajone, Šilagalio gyvenvietėje. Šilagalyje, nedidelėje gyvenvietėje be mokyklos, kurioje gyvena apie 650 gyventojų, susiformavo būsimo verslininko charakteris. N. Numavičiaus tėvas Vladislovas Numavičius, atvykęs iš Žemaitijos ieškoti darbo, gavo vairuotojo vietą kolūkyje. Mama Irena Numavičienė, buvusi mokytoja, rūpinosi namais ir devyniomis atžalomis. Šeima buvo tvarkinga, religinga ir darbšti.

Panevėžio „Žemynos“ vidurinės mokyklos, kurią baigė N. Numa, direktorius Romualdas Grilauskas prisimena, kad Nerijus buvo stropus mokinys, dėl jo nebuvo jokių rūpesčių. Jo vaikystės draugai ir kaimynai tvirtina, kad N. Numa jau vaikystėje buvo aiškus lyderis ir visada pasiekdavo, ko užsibrėždavo.

Vėliau N. Numa studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Po padarytos pertraukos medicinos studijose jis grįžo studijuoti visuomenės sveikatos bakalauro studijų programos. Buvę dėstytojai prisimena jį kaip paprastą ir rimtai žiūrintį į mokslus, siejantį teorines žinias su praktika.

Verslo imperijos ištakos: „VP devintukas“

Nerijaus Numa verslo kelionė prasidėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kur jis susipažino su savo būsimais verslo partneriais - studijų draugais broliais Žilvinu ir Gintaru Marcinkevičiais bei Ignu Staškevičiumi. I. Staškevičius ir N. Numa bendrą verslą pradėjo dar 1990 m., įsigydami kirpyklą. Prie jų netrukus prisijungė ir kiti šeimos nariai bei draugai, taip suformuodami grupę, vėliau pavadintą „VP devintuku“, o trumpam tapusią ir „dešimtuku“. Jį sudarė Nerijaus broliai Julius ir Vladas, Mindaugas Marcinkevičius (Žilvino ir Gintaro brolis), Mindaugas Bagdonavičius bei Renatas Vaitkevičius.

„Vilniaus prekybos“ atstovai tvirtina, kad „VP devintukas“ niekuomet neturėjo akcininkų sutarties. Akcijos būdavo paskirstomos pagal įsitraukimą į konkrečios įmonės veiklą ir jos rezultatus.

Iš pradžių grupė nebuvo susikoncentravusi vien į mažmeninę prekybą. 1992 m. jaunieji verslininkai Vilniuje nusipirko pirmą alkoholinių gėrimų parduotuvę, o vėliau atidarė dar kelias krautuves. Per grupės rankas vos per kelerius metus perėjo daugybė įvairiausių verslų, įskaitant nekilnojamąjį turtą.

Kapitalo kaupimas ir sėkmės istorijos

Vertybiniai popieriai buvo pati reikšmingiausia būsimo kapitalo kaupimo priemonė. Kaip pasakojo I. Staškevičius, viešo privatizavimo aukcionuose jie įsigydavo parduotuves, o atsiradus investiciniams čekiams, verslininkai aktyviai veikė antrinėje rinkoje. Apie 1995-1997 metus įvairių gamybos įmonių smulkiųjų akcininkų akcijas jie supirkdavo jau nebe už čekius, o už pinigus.

Didžiausią postūmį mažmeninės prekybos tinklo plėtrai davė sandoris su cukraus fabrikais. 1995 m. grupė nusipirko Pavenčių, Marijampolės, Panevėžio ir Kėdainių cukraus fabrikų akcijų, o 1998-aisiais jas gerokai brangiau perleido Danijos bendrovei „Danisco Sugar“, gaudami 100 mln. litų. Šis sandoris tapo pirmąja kontroversija ilgoje „Vilniaus prekybos“ istorijoje, nors teisėsaugai „VP devintuko“ veikla neužkliuvo.

Bendrovė ir toliau plėtėsi. „VP devintukas“ turėjo tokių įmonių kaip „Birštono mineraliniai vandenys“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus mėsos kombinatas“, „Vilniaus duona“ ir kitų gamybinių įmonių akcijų. Buvo svarstoma netgi apie mobiliojo ryšio paslaugų tiekimą. Sėkmingi įvairių bendrovių pirkimo-pardavimo sandoriai padėjo didinti visos grupės pelną ir kartu investicijas į tolesnę verslo plėtrą.

Mažmeninės prekybos tinklų augimas ir ambicijos

Augantys mažmeninės prekybos tinklai tapo didžiausiu „Vilniaus prekybos“ pajamų šaltiniu. 1994 m. tinklas turėjo kelias parduotuves ausiai neįprastu pavadinimu „Urdžia“. 2000 m., praėjus aštuoniems metams nuo pirmojo „VP devintuko“ prisilietimo prie mažmeninės prekybos, UAB „VP Market“ valdomo tinklo pajamos jau siekė 1,685 mlrd. litų, jį sudarė virš 100 parduotuvių įvairiais pavadinimais (pavyzdžiui, „Vilniaus prekyba“, „Taupa“, „Minima“, „Media“, „Maxima“, „Saulutė“, „T Market“). Palyginimui, 2021 m. bendrovė vien Lietuvoje turėjo 252 parduotuves, o jų apyvarta siekė 1,759 mlrd. eurų.

2001 m. 34-erių N. Numai iš Italijos buvo atvežtas prabangus automobilis „Ferrari Modena 360 F1“, simbolizuojantis naują, ambicingą „VP grupės“ etapą.

Ambicijų ir skandalų metai (2001-2009)

Tūkstantmečių sandūra atnešė ir rimtą dėmę „Vilniaus prekybos“ istorijoje - neįgaliųjų bendrovės „Spindulys“ atvejį. Sukūrus įmonę „Optimali investicija“, jai buvo perleistos „Maxima“ parduotuvės ir kiti stambūs objektai, kurių turto vertė siekė 600 mln. litų. „Optimali investicijos“ akcijos priklausė neįgaliųjų bendrovei „Spindulys“, kuriai tuo metu buvo taikoma mokesčių lengvata. Taip VP grupės akcininkai įgijo teisę nemokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Nors šios istorijos reputacinė dėmė įmonę lydi iki šiol, po tyrimų verslininkams teko sumokėti 24 mln. litų baudų, tačiau jie atgavo 76 mln. litų.

2002 m. Vilniuje atidarytas pirmasis „Akropolis“, tapęs grupės galios simboliu ir vienu iš esminių pajamų generatorių.

Prasidėjo ir parduotuvių plėtra užsienyje. 2000 m. „VP grupė“ pradėjo plėstis Latvijoje, o vos po penkmečio turėjo 85 parduotuves Latvijoje ir 13 - Estijoje. 2005 m. plėstasi ir Rumunijoje bei Bulgarijoje, o Lietuvos narystė Europos Sąjungoje neabejotinai padėjo vykdyti verslą užsienyje.

Energetikos sektoriaus išbandymai ir „Leo LT“

Antrąjį įmonės veiklos dešimtmetį ryškiausiai įprasmino „Vilniaus prekybos“ išbandymas energetikoje. 2003 m. „Vilniaus prekybos“ verslininkai per kompaniją „NDX energija“ nupirko 77 proc. Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) akcijų už 539,8 mln. litų. Tačiau netrukus kilo klausimų dėl sandorio skaidrumo, nes 2004 m. VST ilgalaikio turto vertė buvo kur kas didesnė - 2,39 mlrd. litų. Buvo skaičiuojama, kad 2004-2007 m. „NDX energijai“ išmokėtų VST dividendų suma siekė apie 687 mln. Lt.

Vėliau, vystant naujosios Visagino atominės elektrinės planus, „NDX energijos“ valdomi VST tapo jungtinės įmonės „Leo LT“ dalimi. Prie grupės prisijungus „NDX energijai“ vadovavusiam Dariui Nedzinskui, „VP devintukas“ kuriam laikui tapo „dešimtuku“.

Po ilgų ir prieštaringų spekuliacijų, skandalų ir teismų, įmonė „Leo LT“ buvo išardyta. „Vilniaus prekyba“ neteko pajamų šaltinio, bet per „NDX energiją“ gavo 680 mln. litų kompensaciją už vėl valstybės rankose atsidūrusius VST. Nors finansine ir galios prasme šis dešimtmetis buvo auksinis „Vilniaus prekybos“ laikotarpis, „Leo LT“ istorija dalies verslininkų buvo laikoma didele grupės nesėkme. 2008 m. atslinkusi pasaulio ekonomikos griūtis atnešė ir „VP dešimtuko“ pabaigą.

„VP dešimtuko“ iširimas ir akcininkų pokyčiai

„VP dešimtuko“ iširimas buvo itin reikšmingas riboženklis „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Iš pradinio „dešimtuko“ šiandien galutinių naudos gavėjų beliko trys: N. Numa, jo brolis Vladas Numavičius ir ilgametis bičiulis Ignas Staškevičius.

2009 m. iš grupės pasitraukė Darius Nedzinskas, iš veiklų traukėsi Žilvinas Marcinkevičius (liko akcininku). Nerijus Numa palaipsniui stiprino savo pozicijas. Jis 2010 m. perėmė brolio Juliaus Numavičiaus akcijas, kurios per dovanojimo sandorius atiteko jam per jų tėvą. Dėl šio sandorio Julius Numavičius 2013 m. pateikė beveik 30 mln. litų ieškinį ir ginčijo 400 mln. litų vertės akcijų sandorių teisėtumą.

2022 m. N. Numa iš Mindaugo Marcinkevičiaus įsigijo visą jo valdytą 10 proc. akcijų paketą, o 2023 m. iš brolio Vlado Numavičiaus perėmė daugiau nei 8 proc. „Vilniaus prekybos“ akcijų. Dabar N. Numai priklauso kiek mažiau nei 97 proc. „Vilniaus prekybos“ akcijų, o likusios priklauso Ignui Staškevičiui.

Nerijaus Numos verslo imperija šiandien

N. Numos verslo pamatas - mažmeninės maisto prekybos tinklai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje („Maxima“), Lenkijoje („Stokrotka“) ir Bulgarijoje („T-Market“). Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat veikia maisto prekių elektroninė parduotuvė „Barbora“, kurią N. Numa ir I. Staškevičius ėmė vystyti 2013 m.

2022 m. „Vilniaus prekybos“ pajamos augo 17 proc., iki 6,5 mlrd. eurų, grynasis pelnas siekė 207 mln. eurų. „Maxima grupės“ pajamos iš viso sudarė 5,15 mlrd. eurų, iš kurių 39 proc. teko Lietuvos pirkėjams, 27 proc. - Lenkijos, o likę 34 proc. - Latvijos, Estijos ir Bulgarijos kartu sudėjus.

Kita svarbi N. Numos verslo sritis - didmeninė ir mažmeninė vaistų prekyba. Bendrovė „Euroaptheca“, valdanti 792 vaistines trijose Baltijos šalyse ir Švedijoje, 2022 m. surinko 1 mlrd. eurų pajamų. 2018 m. N. Numa įgyvendino svarbų sandorį Švedijoje, už daugiau nei 300 mln. eurų įsigydamas „Apoteksgruppen“ vaistinių tinklą.

N. Numa vis aktyviau veikia ir nekilnojamojo turto srityje. Prekybos ir pramogų centrų plėtra ir valdymu besiverčianti „Akropolis Group“ gavo 75 mln. eurų pajamų, o „Ermi Group“, valdanti „Ermitažo“ ir „Bauhof“ prekybos tinklus Lietuvoje ir Estijoje, - 245 mln. eurų. Jo netiesiogiai valdoma „Galio Group“ plėtoja gyvenamuosius, biurų, komercinės, sandėliavimo paskirties pastatų projektus Vilniuje, Klaipėdoje, Rygoje. Vienas ambicingiausių projektų - „reVingis“ kvartalas prie Vingio parko Vilniuje.

N. Numos „NDX Group“ 2022 m. pardavė Baltarusijos konservų fabriką „Kvin Food“, kurį įsigijo 2010 m., pirkdama Lenkijos įmonę „Mispol“. Pardavęs ir pastarąją, N. Numa traukiasi iš gamybos verslo.

Nerijaus Numos verslo ir turto duomenys (2023 m.)

Apibendrinta informacija apie Nerijaus Numos verslą ir turtą, remiantis įvairiais šaltiniais:

Asmeninis gyvenimas

N. Numa jau keletą metų gyvena Jungtinėje Karalystėje. Verslininkas visus reikalus linkęs spręsti tyliai, vengia viešumos, ypač kai kalbama apie asmeninius dalykus.

Nerijus Numa kartą jau buvo vedęs. 2008 m. jis nutraukė santuoką su dešimčia metų jaunesne žmona Lina Numavičiene. Skyrybas paspartino tarp sutuoktinių sudaryta vedybų sutartis.

2015 m. N. Numa susituokė su ekonomiste Kaetana Leontjeva. Vestuvių šventė su apie 200 kviestinių svečių vyko jo namuose Vilniuje, Laurų gatvėje. Tiesa, vestuvių data buvo sugalvota tik pirmadienį, o apie šventę artimieji sužinojo likus vos keletui dienų. Po vestuvių Kaetana pasiėmė vyro pavardę per brūkšnelį ir tapo Kaetana Leontjeva-Numavičienė.

2020 m. Nerijus ir Kaetana Leontjeva-Numavičienė oficialiai pasikeitė pavardes - jas susitrumpino, tad dabar abiejų pavardė yra Numa.

2021 m. pora susilaukė sūnaus Neo, kuris gimė Londone. 2023 m. gruodžio 3 d. jiems gimė antras sūnus, pavadintas Noviu.

Golfo žaidimas - didžiausias N. Numos pomėgis. Jis yra kelių Vilniaus golfo klubų narys ir puikus žaidėjas. Dažniausiai į treniruotes jį lydi pirmagimis sūnus Nikodemas, kuris savo amžiaus grupėje jau tapo Lietuvos čempionu. Verslininkas yra sakęs, kad golfas jam geriau nei kas nors kitas padeda atsipalaiduoti. Jo draugai ir kolegos žino, kad golfo lauke verslo idėjų su N. Numa geriau neaptarinėti, nes jis nubrėžė griežtą ribą tarp darbo ir laisvalaikio.

Teisinės kovos ir santykių aiškinimasis

N. Numa, nors ir vengia viešumo, yra įsitraukęs į ilgus teisinius ginčus, ypač su buvusiu verslo partneriu Mindaugu Marcinkevičiumi. 2018 m. tęsėsi konfliktai su Mindaugu Marcinkevičiumi, kuriam „Vilniaus prekybos“ atstovai priekaištavo, kad jis su dar keliais buvusiais „Vilniaus prekybos“ akcininkais kovai prieš turtingiausią šalies verslininką sunešė 5 mln. eurų biudžetą.

2015 m. Mindaugas Marcinkevičius pareiškė kaltinimus N. Numai dėl nesumokėtų mokesčių per įvairias mokesčių mažinimo schemas ir iškėlė ieškinį grupei dėl apsimestinių akcijų sandorių. N. Numos atstovai apkaltino M. Marcinkevičių kenkimu verslui ir piktnaudžiavimu teisiniais instrumentais. M. Marcinkevičius su N. Numa ir jo kontroliuojamomis įmonėmis įvairiuose teismuose nuo 2015 m. bylinėjosi 26 kartus, tačiau nė vienas M. Marcinkevičiaus ieškinys teismo nebuvo tenkintas.

2021 m. Lietuvos apygardos teismas, o vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad M. Marcinkevičius „Vilniaus prekybai“ turi atlyginti 81,25 mln. eurų žalą. 2022 m. sausio mėnesį „Vilniaus prekyba“ pranešė ginčą su M. Marcinkevičiumi išsprendusi.

tags: #nerijaus #numaviciaus #gimimo #data

• Sąmoningas tėvystės kelias: meilė ir atsakomybė
• Įsakymų ruošimas ikimokyklinėse įstaigose
• Alkoholizmo ilgalaikė našta visuomenei
• Išsamus vadovas: vaikiškų moliūgų žibintų kūrimas
• Vaikų subalansuota mityba darželiuose