Auginti kūdikį - ne tik džiaugsmas, bet ir nemažai kantrybės bei jėgų reikalaujantis iššūkis. Retai būna visiškai ramių kūdikių, o tėvai dažnai sužino, ką reiškia auginti jautrų ir neramų mažylį, kuris dažnai verkia, sunkiai nurimsta ir sunkiai užmiega. Vis dėlto, normalu, jei mažyliai kažkuriuo tarpsniu tampa neramesni - dažniausiai tai siejama su dantukų dygimu, sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, kylančia temperatūra ar virusine infekcija, pilvuko skausmais ar kitais įprastos būsenos pasikeitimais.
Jei mažylis - pirmasis vaikas šeimoje, tėvai gali neteisingai suprasti jo perduodamus signalus. Svarbu atskirti neramumą „dėl priežasties“ nuo neramumo „be priežasties“, nes skirsis sprendimų būdai. Jei jūsų mažylis neramus, dažnai verkia, pirmiausia apgalvokite visas galimas priežastis, apie kurias kalba pediatrai ir šeimos gydytojai. Be to, gali būti įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, neurologinių sutrikimų ar alergija maisto produktams, todėl svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasitarti su specialistais.

Yra kūdikių, kuriuos galima pavadinti reikliais (angl. high-need babies) arba jautriais. Literatūroje minima, kad tokių vaikų gali būti 15-20 procentų - tai yra, vienas iš penkių-šešių mažylių yra jautresnis už kitus. Šių vaikų nervų sistema jautresnė, todėl jie stipriai reaguoja į bet kokius dirgiklius: šviesą, garsą, kvapus ar vėjelio pūstelėjimą. Kiekvienas netikėtas garsas gali prižadinti iš miego arba sukelti ilgą, sunkiai numaldomą verksmą.
Tokiems mažyliams reikia daugiau tėvų dėmesio, rūpesčio ir pagalbos nei „savireguliacijos vidurkį“ atitinkantiems kūdikiams. Jautrūs vaikai taip pat kur kas labiau pažeidžiami: jie jautriau reaguoja ir į įvairius stresus. Pats idealiausias variantas - jei jautrų vaiką augina jautrūs, tačiau laimingi ir sėkmingai prisitaikę gyvenime tėvai.
Kūdikiai nepaprastai gerai jaučia, kaip jaučiasi žmogus, nešiojantis juos ant rankų, ir greitai perima nešiotojo jausmus. Tai galima paaiškinti paprastai: kai esame pavargę ar susierzinę, mūsų nešiojimas tampa nekantrus, įsitempęs. Mūsų organizme išsiskiria adrenalino, dėl kurio padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas. Kadangi kūdikis mamos pilve devynis mėnesius girdėjo jos širdies plakimą ir jautė jos emocijas, jam susiformuoja sąlyginis refleksas: girdimas dažnas mamos širdies plakimas reiškia nerimą.
Suaugusiojo liūdesys, nerimas ar pyktis greitai „užkrečia“ mažiuką; kita vertus, panašiai veikia ir džiaugsmas bei ramybė. Norėdami nuraminti mažylį, kur kas greičiau tai padarysite tada, kai patys būsite ramūs.
Miego stoka ir nuolatinė įtampa - greičiausi keliai į nuovargį ir nepasitenkinimą savimi. Auginant jautrų kūdikį, būtina pasirūpinti savimi:

| Amžius | Miegas per parą (valandos) |
|---|---|
| 0-3 mėn. | 14-17 |
| 4-5 mėn. | 12-16 |
| 6 mėn. | 12-15 |
Kiekvieni tėvai turi intuiciją, tačiau yra objektyvių ženklų, kada reikėtų kreiptis į gydytojus. Sunerimti vertėtų, jeigu vaikas miega labai trumpai arba išvis nemiega dieną. Taip pat, jei kūdikis nerimauja ir verkia net ir patenkinus visus fiziologinius poreikius (alkis, sauskelnės, artumas), reikia ieškoti skausmo priežasčių.
Neurologai atkreipia dėmesį, kad pirmaisiais metais dažniausiai nustatomi raidos sutrikimai, raumenų tonuso pakitimai ar padidėjęs dirglumas. Jeigu vaikas neramus ir niekas nesikeičia, kreipkitės į specialistus - tai nėra gėdinga. Svarbiausia - stebėti vaiką ir bandyti perprasti jo siunčiamus signalus.