Lietuvos gyventojų skaičius XX amžiuje patyrė didelių pokyčių, kuriuos įtakojo politiniai ir ekonominiai įvykiai. Oficialios statistikos portalo duomenimis, daugiausia gyventojų Lietuvoje fiksuota 1992 metais (3,706 mln.). XX a. viduryje, po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvos gyventojų skaičius buvo 2,5 mln., o prasidėjus antrajai SSRS okupacijai 1945-1959 m. Lietuva neteko 530 tūkst. gyventojų. Visgi, 1959 m. surašymo metu fiksuota 2,697 mln. gyventojų.

Didelis gimstamumas ilgą laiką augino Lietuvos gyventojų skaičių. 1926-1930 m. buvo užfiksuotas rekordinis gimusių vaikų skaičius - 323 tūkstančiai per 5 metus. Po 1945 m. gimusių vaikų skaičius kasmet mažėjo, tačiau iki 1994 m. natūrali demografija išliko teigiama. Ypatingo dėmesio vertas devintasis dešimtmetis: 1983 m. Lietuvoje gimė 57 589 kūdikiai - tai buvo 8,4 proc. daugiau nei 1982-aisiais.
Šis gimstamumo šuolis 1983 m. buvo antras pagal dydį nuo 1945-ųjų. Pasak profesorės Vlados Stankūnienės, tam įtakos turėjo dvi priežastys: suaugusi karta, gimusi šeštojo dešimtmečio pabaigoje, bei nuo 1982 m. įvestos aktyvios šeimos politikos priemonės (išmokos, apmokamos vaiko priežiūros atostogos). Visgi, būtent šie prieš tris dešimtmečius gimę žmonės vėliau sudarė didelę emigracijos dalį.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m., prasidėjo dramatiškas gimstamumo mažėjimas. 1990-2022 m. vienos moters pagimdytų vaikų skaičius sumažėjo nuo 2,03 iki 1,27. Tai rodo, kad karta nebepakeičia kartos. Pagrindinės priežastys:
| Rodiklis | 1990 m. | 2022 m. |
|---|---|---|
| Natūralus prieaugis (‰) | +4,6 | -7,4 |
| Gyvenimo trukmė (vidurkis) | 69,4 | 75,3 |
| Vienos moters pagimdytų vaikų skaičius | 2,03 | 1,27 |
Migracija visada vaidino svarbų vaidmenį valstybės demografijoje. Po 1990 m. atsiradus galimybei laisviau išvykti, 1990-2024 m. iš Lietuvos išvyko 1143,1 tūkst. gyventojų. Tautinė sudėtis taip pat kito: jei 19 a. lietuviai sudarė 62-76 proc., tai nuo 1990 m. šis skaičius išaugo iki 82-85 proc. Tuo tarpu kitų tautybių, tokių kaip žydai ar vokiečiai, skaičius istoriškai stipriai sumažėjo dėl geopolitinių sukrėtimų.

Šiuolaikinė demografinė situacija rodo, kad nors valstybė bando skatinti gimstamumą per išmokas, svarbesnės priemonės yra darbą ir vaikų auginimą suderinti padedančios paslaugos: lopšeliai-darželiai bei lankstus darbo grafikas. Be šių priemonių užtikrinimo bei emigracijos mažinimo, demografinė pusiausvyra išlieka trapi.