Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurį lydi džiaugsmas ir geros emocijos, tačiau jis gali būti susijęs su įvairiais sveikatos iššūkiais ir teisiniais aspektais darbo santykiuose. Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms yra taikoma speciali darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta apsauga ir papildomos garantijos. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime nedarbingumą nėštumo metu Lietuvoje, įskaitant teisinius aspektus, išmokas, dažniausias priežastis ir praktinius patarimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose, kur šeimos gerovė yra prioritetas. Darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas.
Nedarbingumas nėštumo metu Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų. Svarbiausi dokumentai, reguliuojantys šią sritį, yra:
Teisės aktai tokioms darbuotojoms apibrėžia papildomas garantijas, tokias kaip atleidimo ribojimai, trumpesnis darbo laikas, nuotolinis darbas, specialios pertraukos maitinimui ir panašiai.

Nėščia darbuotoja laikoma moteris, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.
Lietuvos įstatymai nenumato konkretaus termino, kada darbuotoja turi pranešti darbdaviui apie nėštumo faktą - nėščioji pati tai nusprendžia. Tačiau svarbu žinoti, kad teisė į Darbo kodekse (DK) numatytas garantijas ir nėščiųjų apsaugą atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Nepranešus apie nėštumą, darbo įstatymas negalioja ir darbuotoją saugo DK įstatymai, bet tik tuo atveju, jeigu nėštumo faktas darbdaviui žinomas.
Vienas iš klausimų, galinčių kilti apie nėštumą sužinojusioms moterims - kada pranešti darbdaviui. Besilaukiančias gali neraminti, kad ši žinia pakeis santykius su darbdaviu ar kolegomis, mat darbdavys privalo į ją reaguoti ir prireikus keisti darbo sąlygas ar net pareigas nėščiajai.
Dauguma moterų darbdaviui apie nėštumą papasakoja pirmo trimestro pabaigoje arba antrojo pradžioje. Dažniausiai todėl, kad jau sumažėja persileidimo tikimybė, bet dažnai ir dėl matytis pradedančio pilvuko.
Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą darbdavys įpareigotas peržiūrėti jos atliekamas užduotis, darbo vietą bei užtikrinti saugumą jai ir kūdikiui. Pagal įstatymą, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Draudžiama jas skirti dirbti kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis.
Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašas Lietuvos įstatymuose nustato kenksmingų darbo sąlygų, pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo bei informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, įskaitant draudžiamus darbus ir medžiagų sąrašus.
Darbdavys, gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, vertina galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai. Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio.
Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Perkeltai darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis.
„Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis. Taigi darbdavys, gavęs darbuotojos pažymą apie nėštumą, turi įvertinti visas galimas rizikas, atsižvelgiant į konkretaus darbo pobūdį bei gydytojo pažymoje pateiktas rekomendacijas“, - apie darbdavio atsakomybes kalbėjo Darbo inspekcijos atstovė.
Darbo kodeksas taip pat numato teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu, kas gali būti aktualu nėščioms darbuotojoms.

Nedarbingumas nėštumo metu - tai laikinas moters negalėjimas dirbti dėl sveikatos problemų, susijusių su nėštumu. Tai gali būti įvairios komplikacijos, tokios kaip pykinimas, vėmimas, didelis nuovargis, padidėjęs kraujo spaudimas, priešlaikinio gimdymo grėsmė ar kitos ligos, kurios trukdo moteriai atlikti savo darbo funkcijas.
Nedarbingumo pažymėjimą nėštumo metu gali išduoti gydytojas akušeris-ginekologas arba šeimos gydytojas. Pažymėjimas išduodamas, kai nėščios moters sveikatos būklė trukdo jai atlikti savo darbo funkcijas. Svarbu žinoti, kad padidėjusio sergamumo metu, jeigu asmeniui pasireiškia negalavimai, atitinkantys užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.
Kaip patikrinti savo nedarbingumo pažymėjimo statusą internetu? Statusą galima peržiūrėti prisijungus prie e.sveikata ar „Sodros“ paskyros per Elektroninius valdžios vartus.
Nedarbingumo laikotarpiu nėštumo metu moteris turi teisę į nedarbingumo išmoką. Išmokos dydis priklauso nuo moters draudžiamųjų pajamų ir nedarbingumo trukmės. Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Išmoka pradedama skaičiuoti nuo trečiosios kalendorinės ligos dienos. Jei viskas tvarkinga, išmoka pervedama per 17 darbo dienų nuo duomenų gavimo dienos.
Darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas. „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes). Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis)). Ligos išmokos yra mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos.
Jeigu sveikatos būklė neleidžia grįžti į darbą, tačiau maksimalus terminas jau išnaudotas, svarstomi alternatyvūs sprendimai: laikinas nedarbingumas gali būti nutraukiamas ir pradedama darbingumo vertinimo procedūra (dėl neįgalumo ar dalinio darbingumo nustatymo).
Nėštumo metu moteris gali susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis, kurios gali lemti nedarbingumą. Dažniausios priežastys yra:

Lietuvos įstatymuose nustatyta, kad darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos suteikiamos darbuotojos iniciatyva pateikiant prašymą, darbdavys to vienašališkai nuspręsti negali (išskyrus minėtą išimtį dėl 14 dienų po gimdymo).
Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 % gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio (apskaičiuoto pagal 12 mėn.).
Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Teisę turi vaiko tėvas (biologinis ryšys svarbesnis nei santuoka).
Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai. Vaiko priežiūros išmoka mokama iš „Sodros“, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo. Galima prašyti VPA metams (iki vaiko pirmojo gimtadienio kas mėnesį gausite 100% atlyginimo) arba dviems metams (pirmais 70%, antrais 40%). Čia jau skaičiuojama griežtai iki gimtadienių.
| Atostogų tipas | Trukmė | Išmokos dydis (nuo kompensuojamojo uždarbio) | Mokėtojas |
|---|---|---|---|
| Nėštumo ir gimdymo atostogos (įprasta) | 126 kalendorinės dienos (70 d. iki, 56 d. po gimdymo) | 77,58 % | „Sodra“ |
| Nėštumo ir gimdymo atostogos (komplikuotas/daugiavaikis) | 70 kalendorinių dienų po gimdymo | 77,58 % | „Sodra“ |
| Tėvystės atostogos | 30 kalendorinių dienų | 77,58 % | „Sodra“ |
| Vaiko priežiūros atostogos (iki 1 metų) | Iki kol vaikui sukaks 1 metai | 100 % (nuo kompensuojamojo uždarbio) | „Sodra“ |
| Vaiko priežiūros atostogos (iki 2 metų) | Iki kol vaikui sukaks 2 metai (1 metai - 70%, 2 metai - 40%) | 70% (1 m.), 40% (2 m.) | „Sodra“ |
| Papildomos poilsio dienos („Mamadieniai“ / „Tėvadieniai“) | 1-2 dienos per mėnesį / 2-4 val. per savaitę | Vidutinis darbo užmokestis | Darbdavys |

Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą.
Nors esant vaiko priežiūros atostogose apie darbą galvoti nei norisi, nei tam lieka laiko, tačiau bendravimas su darboviete šiuo laikotarpiu - itin svarbus. Darbdaviai turėtų nusistatyti ir iškomunikuoti aiškų darbuotojo išleidimo procesą, užpildyti „Išėjimo į vaiko priežiūros atostogas formą“ ir pasiruošti darbų perdavimo dokumentą.
Atleisti nėščiąją beveik neįmanoma. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik tam tikrais atvejais.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (LR DK) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus kelias įstatyme numatytas išimtis. Ši garantija nėščiajai pradedama taikyti tik nuo tada, kai darbdaviui yra pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą.
Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta:
„Visais kitais atvejais nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą ją nutraukti“, - sakė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Svarbu pabrėžti, kad LR DK 132 straipsnio 1 dalies norma nenumato jokių kitų išimčių, kuomet darbdavys savo iniciatyva galėtų nutraukti darbo sutartį. Tai reiškia, kad darbdavys darbo sutarties su nėščia moterimi, kuriai taikoma minėta garantija, negalėtų nutraukti net tuo atveju, jeigu darbuotoja padaro šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas. Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių.
„Nėštumas siejamas su lytimi, tad bet koks darbo sąlygų pabloginimas dėl šios priežasties laikytinas diskriminacija bei lygias galimybes apibrėžiančių įstatymų pažeidimu. Tad nei nėštumas, nei vaikų turėjimas negali būti priežastis atleidimui, darbo sąlygų ar rėžimo pabloginimui ir panašiai. Visais tokiais atvejais raginame kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą bei kitas atsakingas institucijas“, - laiške Delfi rašė Lygių galimybių kontrolės tarnyba.
Lygių galimybių kontrolės tarnyba pridūrė, kad neretai mažus vaikus auginančios darbuotojos patiria sunkumų grįžti į darbą iš motinystės atostogų, taip pat patiria kliūčių įsidarbinant, potencialūs darbdaviai jų klausinėja nepriimtinų klausimų apie asmeninį gyvenimą. Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, iš darbo ieškančių asmenų draudžiama reikalauti informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių (išskyrus atskirai numatytus atvejus), privatų gyvenimą ar šeimos planus. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti, kad kandidatas atrankoje nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo.
„Statistika Lietuvoje rodo, kad moterys daug dažniau nei vyrai išeina vaiko priežiūros atostogų ir dažniau atlieka vaiko priežiūros funkcijas šeimoje. Darytina išvada, jog moterys dažniau „iškrenta“ iš darbo rinkos ir susiduria su didesne rizika patirti diskriminaciją“, - Delfi sakė tarnybos atstovas.

Griežtos įstatymo nuostatos, draudžiančios atleisti iš darbo nėščią moterį, paprastai vertinamos dvejopai. Vieni teigia, kad šios nuostatos lemia darbdavių nenorą priimti į darbą jaunas moteris, nes žino, jog nėščios moters beveik neįmanoma atleisti iš darbo net kelerius metus. Kiti vertina šias nuostatas palankiai, nurodydami, kad jos išreiškia sveikintiną valstybės požiūrį į motinystę ir šeimą, kaip vieną didžiausių vertybių.