Nepilnamečių vaikų globa skyrybų atveju: teisės, pareigos ir teismo praktika

Skyrybos - tai sudėtingas procesas, ypač kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Lietuvoje subyra 4 santuokos iš 10, o turintiems vaikų tenka spręsti, su kuo jie gyvens, kaip teks dalytis vaikų priežiūros išlaidas bei kaip išsaugoti sveiką ryšį su vaiku. Vaikų globa yra vienas svarbiausių klausimų, kurį tenka spręsti skyrybų metu, ir tai yra vienas nuo kito neatskiriamų procesų. Skyrybos turint vaikų gali būti sudėtingos, bet su tinkamu planavimu ir informacija, galima padaryti šį procesą kuo mažiau skausmingą visiems susijusiems asmenims.

Teisinis nepilnamečio globos pagrindas ir vaiko interesai

Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma vadovaujasi vaiko geriausiais interesais. Tai reiškia, kad atsižvelgiama į vaiko poreikius, tėvų gebėjimą juos patenkinti, taip pat į kitus svarbius veiksnius.

Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Nors anksčiau vyravo nuomonė, kad vaikai skyrybų atveju dažniausiai lieka su mama, šiuolaikinėje teismų praktikoje situacija keičiasi. Tėvų teisės ir pareigos yra lygios, todėl tiek tėvas, tiek motina gali prašyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir tėvų atsakomybė

Skyrybų atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Jei tėvai nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi vaikas, sprendimą priima teismas. Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, teismas atsižvelgia į daugybę aplinkybių.

Teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus:

• Vaiko poreikius: kokie yra vaiko amžius, sveikatos būklė, ugdymo poreikiai ir kiti specifiniai poreikiai.
• Tėvų gebėjimą patenkinti vaiko poreikius: tai apima ne tik finansines galimybes, bet ir tėvų emocinį stabilumą, auklėjimo įgūdžius, galimybes skirti vaikui pakankamai dėmesio ir laiko.
• Gyvenimo sąlygas: teismas vertina kiekvieno iš tėvų gyvenamąją aplinką, jos saugumą ir tinkamumą vaikui augti.

Faktoriai, į kuriuos atsižvelgia teismas

Teismas vertina ne tik formalias sąlygas, bet ir realią situaciją šeimoje. Tai gali apimti tėvų tarpusavio santykius: ar tėvai sugeba bendrauti ir bendradarbiauti dėl vaiko gerovės. Taip pat vertinama fizinė ir psichologinė aplinka namuose: ar namuose nėra smurto, prievartos, alkoholio ar narkotikų vartojimo problemų. Be to, atsižvelgiama į tėvų darbo grafiką ir galimybes skirti laiko vaikui: ar tėvai gali užtikrinti nuolatinę priežiūrą. Vyro grasinimai, kad per pažintis jam bus priskirta globa, nėra pagrindas teismui priimti sprendimą jo naudai. Teismas remiasi objektyviais faktais ir įrodymais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai atlieka svarbų vaidmenį nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Jie gali atvykti į namus, įvertinti gyvenimo sąlygas, apklausti vaiką ir pateikti išvadą teismui. Ši išvada yra vienas iš svarbių dokumentų, į kuriuos teismas atsižvelgia priimdamas sprendimą. Akte aprašomi ne tik materialūs aspektai, susiję su gyvenamąja aplinka (baldai, buitinė technika ir pan.), tačiau gali būti pateikiami ir vaiko apklausos rezultatai - tarnybos specialistas gali paklausti vaiko, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų likti gyventi bei tai užfiksuoti akte. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo tokio pobūdžio skyrybų bylose turi didelę reikšmę, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto priima teismas. Teisėjas atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, tačiau gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui bei psichologui. Jeigu situacija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui, vaikas keičia savo nuomonę arba įtariamas poveikis iš tėvų, byloje gali būti skiriama vaiko psichologinė ekspertizė.

Pagal teismų praktiką, maži vaikai, ypač kūdikiai, dažniausiai lieka gyventi su mama, nes manoma, kad motina gali užtikrinti artimesnį ryšį ir nuolatinę priežiūrą. Tačiau tai nėra absoliuti taisyklė, ir tėvo galimybės auginti vaiką yra vertinamos lygiai taip pat atsakingai. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.

Bendras auklėjimas ir globos modeliai

Lietuvoje ilgą laiką vyravo modelis, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatoma su vienu iš tėvų (dažniausiai su motina), o kitas su vaiku bendrauja pasiimdamas jį tam tikromis dienomis, priklausomai nuo tėvų susitarimo ar teismo sprendimo. „Tačiau vis daugiau šiuolaikinių tėvų nori nustatyti bendravimo tvarką, kai vaikas praleidžia vienodai laiko su abiem tėvais. Pavyzdžiui, dvi savaites gyvena su vienu, dvi savaites - su kitu iš tėvų.“ Psichologai argumentuoja, jog vaikui yra daug geriau, kai abu tėvai daug prisideda prie vaiko auklėjimo ir dalyvavimo jo gyvenime. Bendras auklėjimas - tai, kai abu tėvai dalijasi sprendimų priėmimo atsakomybę už vaiką.

Kad bendras auklėjimas veiktų, reikia, kad abu tėvai tarpusavyje bendrautų, kad galėtų priimti bendrus sprendimus. Bendras vaiko auklėjimas gali būti efektyvus vaiko auklėjimo būdas, kuris leidžia abiem tėvams įsitraukti į vaiko gyvenimą. Tėvai taip pat turėtų pagalvoti, kaip jie galės spręsti ginčus. Vaiko poreikiai turėtų būti pagrindinis bendro auklėjimo akcentas. Vaikui augant poreikiai keisis. Pavyzdžiui, mažam vaikui gali reikėti vienų namų, kad galėtų planuoti veiklą ir turėtų pastovią rutiną. Paaugliai, kita vertus, gali rinktis gyventi tai vienuose, tai kituose namuose. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių daugelis tėvų šiandien bendru sutarimu renkasi bendrai suderintą auklėjimo planą, kuris atitiktų vaiko vystymąsi, skiriant vis daugiau laiko su kiekvienu iš tėvų. Mažiau laiko, kai vaikas mažas ir daugiau laiko, kai vaikas auga. Be to, priklausomai nuo aplinkybių, susijusių su vaiko sveikata, švietimo poreikiais ar socialiniais įsipareigojimais, gali reikšti, kad auklėjimo planas turi būti tikslinamas.

Jei globa teismo sprendimu yra skiriama vienam iš tėvų, jis ar ji įgyja išskirtinę fizinę ir teisinę bendro vaiko globą. Tėvas, kuriam yra priteista vaiko globa, dažniausiai turi daugiau galimybių daryti sprendimus, kaip auklėti vaiką, nes turi galimybę kontroliuoti ir priimti sprendimus dėl kasdieninių vaiko reikalų. Tokia galimybė yra įprasta tokiu atveju, kai tėvai gyvena atskirai, dažnai nebendrauja, nesutaria, arba vienas iš tėvų yra laikomas netinkamu auklėti vaiką. Teismas negali skirti bendros globos, o, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali tik patvirtinti nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą šiuo klausimu sudarytą susitarimą. Tokio patvirtinimo sąlyga - skyrium gyvenantys tėvai, įgyvendindami bendros globos teises, turi vaikui užtikrinti subalansuotą gyvenimo būdą. Jei teismas nemano, kad tai yra įmanoma, jis gali atsisakyti patvirtinti susitarimą.

Vaiko nuomonės svarba

Vaiko nuomonė: sulaukęs 10 metų, vaikas gali būti apklausiamas ir jo nuomonė, gebėjimas išreikšti savo pažiūras, yra svarbus, nors ir ne visada lemiamas veiksnys. Nuo 10 metų vaikas gali būti apklausiamas teisme, o jo nuomonė, su kuo jis norėtų gyventi, yra svarbi. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, ar vaikas geba išreikšti savo pažiūras, ar jo nuomonė nėra paveikta vieno iš tėvų. Vyresni vaikai, sulaukę 12 metų, gali turėti didesnę įtaką sprendimui.

Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.

Tėvų bendravimo su vaiku tvarka

Net ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas tėvas išlaiko teisę bendrauti su vaiku. Lankyti vaikus yra teisė, kurią turi ne tik globos teisę turintis tėvas. Tai reiškia, kad jis turi teisę reguliariai matyti savo vaikus, net jei jie gyvena su kitu tėvu. Teismas nustato konkretų bendravimo tvarkaraštį, kuris gali būti įvairus:

• Dažnas bendravimas: du savaitgaliai per mėnesį, kelios dienos per savaitę be nakvynės.
• 50/50 bendravimo tvarka: kai vaikas praleidžia lygiai tiek pat laiko su abiem tėvais (pvz., savaitę su vienu, savaitę su kitu). Ši tvarka dažniau taikoma, kai tėvai sutaria, tačiau teismas ją taiko ir ginčo atveju, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Svarbu suprasti, kad tėvystė - tai ne tik teisė, bet ir pareiga užtikrinti nuolatinį ryšį su vaiku. Ši pareiga išlieka nepaisant skyrybų proceso. Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Todėl, kai teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką, tėvai turi įsipareigoti jos laikytis.

Išlaikymas vaikui (alimentai)

Skyrybų atveju vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena nuolat, privalo mokėti alimentus vaiko išlaikymui. Alimentai yra vieno iš tėvų lėšos, skiriamos savo vaikui išlaikyti. Dažniausiai jie priteisiami skyrybų atveju. Be to, įprastai alimentai yra mokami nepilnamečiui, tačiau kartais gali būti skiriami ir pilnamečiui vaikui. Situacijos, kad išlaikymas vaikui neskiriamas, būti negali, kadangi tai prieštarautų įstatymams. Išlaikymas privalo būti skiriamas, tačiau gali skirtis išlaikymo forma.

Alimentų dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų finansinės padėties. Paprastai atsižvelgiama į tai, kad sumos pakaktų maistui, drabužiams, laisvalaikiui, būreliams ir mokslams. Įprastai skaičiuojama, jog vaiko poreikiams patenkinti reikia vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kurią dalinasi abu tėvai. Dažnai alimentų dydis, kurį moka vienas iš tėvų, siekia pusę minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau tai nėra fiksuota suma ir gali skirtis priklausomai nuo individualios situacijos. Tai reiškia, kad alimentų dydis gali siekti pusė vyraujančio MMA.

Dažniausiai praktikoje pasitaikanti išlaikymo forma - periodinės išmokos (vadinamieji alimentai). Taip pat gali būti skiriamas išlaikymas turtu, išlaikymas vienkartine pinigine išmoka, taip pat galimi mišrūs variantai.

Ypatingi atvejai ir išlaikymo keitimas

„Tačiau, pasak R. Cibulskienės, kintant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo modeliui, kyla klausimų ir dėl to, kaip dalytis vaiko išlaikymo išlaidas.“ Kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, jie abu tenkina daugumą kasdieninių vaiko poreikių, tai yra, maistas, apranga, transporto išlaidos, bei turi su tuo susijusių išlaidų. Tačiau vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, prisireikia ir papildomų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, pavyzdžiui, gydymui, vaiko ugdymo apmokėjimui, pasirengimui mokyklai. Jas paprastai patiria vienas iš tėvų, kuriam tokiu atveju tenka didesnė išlaikymo našta. Tokiu atveju tėvai turėtų susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo.

Kai santuoka nutraukiama bendru sutarimu, vaikams skiriamo išlaikymo dydį nustato tėvai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, o teismas tik patikrina, ar tas dydis atitinka teisminę praktiką ir realią ekonominę situaciją. Verta atkreipti dėmesį, kad minimalus ir maksimalus išlaikymo dydis teisės aktuose nėra nustatytas, jį kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į kiekvieną individualią situaciją. Šiuo metu vyrauja tokia teismų praktika, kad minimalus alimentų dydis neturėtų būti mažesnis kaip pusė minimalios mėnesinės algos. Taigi, sutuoktiniai, numatydami išlaikymo dydį santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, į šį orientacinį išlaikymo dydį privalo atsižvelgti. Žinoma, tai nereiškia, kad jeigu būtų susitarta dėl šiek tiek mažesnio išlaikymo dydžio, teismas tokio susitarimo netvirtins: teismas kiekvieną situaciją vertina individualiai, atsižvelgia tiek į sutuoktinių finansinę padėtį, tiek į bendrą šalies, regiono ekonominę situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai sprendžiama dėl išlaikymo dydžio, tai nereiškia, kad šis dydis niekada nesikeis. Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje susitaria dėl išlaikymo dydžio, kuris gali būti indeksuojamas, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą.

Tėvų atsakomybė ir bendradarbiavimas

Vaiko gerovei ir tarpusavio santykiams neigiamos įtakos gali turėti ne tik nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ar finansinių klausimų. Santykiai yra labai sudėtingas dalykas, o jei jie prieina pabaigą - situacija gali tapti dar sudėtingesnė. Kartais norėdami būti „tuo geresniu tėvu“ buvę sutuoktiniai ima varžytis dėl vaiko meilės. Dėmesio ir švelnumo tėvų išsiskyrimą patyrusiam vaikui niekada nebus per daug. Tačiau tai neturėtų virsti noru bet kokia kaina įsiteigti vaikui ir kone tiesiogine to žodžio prasme nupirkti jo meilę. „Tokios varžybos ne į gera tiek pačių tėvų finansams ir savijautai, nes poreikis nuolat konkuruoti kelia stresą, ir vaikams.“

Vis dėlto, gyvenant atskirai ir turint vaikų išlieka bendri tikslai - užtikrinti vaikų gerovę šiandieną ir ateityje. Nors gyvenant atskirai taupyti drauge yra sunku, reikia nepamiršti, kad užaugus atžaloms teks jas išleisti į aukštąsias mokyklas, gal netgi į kitą miestą ar šalį. Svarbu, kad tėvai bendradarbiautų ir visada laikytųsi vaiko geriausių interesų.

Mediacijos svarba

Prieš pradėdami skyrybų procesą arba šio proceso metu sutuoktiniai savanoriškai arba teismo iniciatyva gali taikyti tarpininkavimą, kad bendru sutarimu išspręstų bet kokius su jų santykiais arba santuokos nutraukimu susijusius ginčus, pavyzdžiui, tėvų valdžios klausimą. Jie gali parengti tarpininkavimo metu pasiektą susitarimą, kad jis būtų įtrauktas į procesą dėl teisminio susitarimo. Jei tėvai negali pasiekti susitarimo tėvų globos pareigų ir teisių klausimais, teismas nusprendžia, kuriam iš tėvų bus paskirta globa. Jei skyrium gyvenantys tėvai nesudaro susitarimo, teismas pagal prašymą arba savo nuožiūra nusprendžia, kuriam iš tėvų bus suteiktos globos teisės. Jei skyrium gyvenantys tėvai, turintys teisę bendrai įgyvendinti tėvų globos teises, susitaria tarpusavyje pasidalyti susijusias teises ir pareigas, arba sutinka, kad globos teises ateityje įgyvendins vienas iš jų, globos institucija tėvų prašymu šį susitarimą užfiksuoja posėdžio protokole.

Profesionalios teisinės pagalbos poreikis

Skyrybų procesas, ypač kai sprendžiami vaikų globos klausimai, yra sudėtingas ir reikalauja profesionalios pagalbos. Svarbu kreiptis į teisininkus. Visada rekomenduojame pasitarti su skyrybų teisininkais. Draugų patarimai, pavyzdžiai internete negali prilygti su individualia skyrybų teisininko konsultacija, padėsiančia tiksliai ir konkrečiai suderinti skyrybų sąlygas, kuriomis buvę sutuoktiniai gyvens po skyrybų - ypač kai jie buvo ir lieka susieti vaikais, kreditoriniais įsipareigojimais ir pan.

Teismo procesas ir sprendimų įgyvendinimas

Ieškinys pareiškiamas pateikiant rašytinį prašymą kompetentingam teismui. Vienas iš tėvų arba globos institucija gali imtis teisinių veiksmų, kad būtų nuspręsta, kas turėtų įgyvendinti tėvų valdžią, nustatyta globa arba asmeninių globos teisių pasikeitimai, išspręsti klausimai dėl vaiko įkurdinimo pas trečiąjį asmenį arba tokio įkurdinimo pakeitimo. Vienas iš tėvų turi pareikšti ieškinį kitam iš tėvų arba globos institucija turi pareikšti ieškinį abiem tėvams. Proceso metu teismas turi išklausyti abu tėvus, o pagrįstais atvejais arba jei to prašo pats vaikas - taip pat ir vaiką. Teismas gali įpareigoti tėvus dalyvauti tarpininkavimo procese, kad būtų užtikrinta, kad tėvų valdžia būtų įgyvendinta tinkamai ir kad tėvai bendradarbiautų taip, kad tai užtikrintų.

Ginčo atveju teismas, išklausęs abu tėvus ir, pagrįstais atvejais, vaiką, nusprendžia, kuriam iš tėvų bus paskirta vaiko globa. Teismas gali vienam iš tėvų suteikti visas globos teises arba nuspręsti, kad vienas iš tėvų įgyvendins tam tikras tėvų teises ir pareigas, o kitas iš tėvų įgyvendins kitas tėvų teises ir pareigas. Teismas gali vienam iš tėvų, gyvenančiam skyrium nuo savo vaiko, leisti atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su vaiko globa ir auginimu, arba, išimtiniais atvejais - visiškai arba iš dalies valdyti vaiko turtą ir veikti kaip vaiko teisinis atstovas su jo turtu susijusiais klausimais. Teismas gali apriboti arba atimti teisę priimti sprendimus esminiais klausimais, turinčiais įtakos vaiko ateičiai, jei to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus. Jei teismas globos teises suteikia vienam iš tėvų, tėvas arba motina, gyvenantys skyrium nuo savo vaiko, gali toliau įgyvendinti tėvų valdžios teises dėl esminių klausimų, turinčių įtakos vaiko ateičiai.

Apeliacija ir tarptautinis pripažinimas

Taip, proceso dėl tėvų globos teisių metu priimtus sprendimus galima skųsti apeliacine tvarka pagal bendrąsias taisykles. Apeliacinį skundą gali pateikti vienas iš tėvų arba vaikas. Kai vykdomas teismo sprendimas (teismo patvirtintas susitarimas) dėl vaiko perdavimo ir įkurdinimo, teismas siūlo asmeniui, kuriam taikomas sprendimas, savanoriškai įvykdyti savo pareigą per tinkamą terminą. Vaikas turi būti perduotas asmeniui, kuris kreipėsi dėl vykdymo, arba, jei to asmens nėra, globos institucijos patvirtintam šio asmens atstovui arba globos institucijai.

Valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų valdžios Lietuvos teismų gali būti pripažįstamas be specialios procedūros. Apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu turi būti pateiktas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo. Jei šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje (ne Lietuvoje), apeliacinio skundo pateikimo terminas yra du mėnesiai nuo dokumentų įteikimo asmeniškai arba asmens gyvenamojoje vietoje dienos.

tags: #nepilnamecio #globa #skyrybu #atveju

• Pasiruošimas priešmokyklinei grupei: priemonės ir programos ypatumai
• Išsamus gidas apie tėvystės atostogas dvynukams
• Kaip sumažinti pykinimą nėštumo metu
• Išlaikymas pilnamečiams vaikams
• kaip organizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas