Embrionų saugojimas Lietuvoje ir tarptautinė patirtis: nuo etikos iki prieinamumo

Pagalbinio apvaisinimo procedūros, padedančios nevaisingoms poroms susilaukti vaikų, kelia daug diskusijų dėl etinių, teisinių ir finansinių aspektų, ypač susijusių su nepanaudotų embrionų saugojimu. Lietuvoje šie klausimai ypač aktualūs, kadangi nuolat svarstomos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, siekiant suderinti nacionalinę teisę su Europos praktika ir demografiniais iššūkiais.

Diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Lietuvoje

Nevyriausybinės organizacijos (toliau - NVO), dirbančios šeimos klausimais, ragina Seimo narius nepritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimo projektui, argumentuodamos, kad siūlomi pakeitimai nesprendžia esminių pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumo Lietuvoje problemų ir kelia pagrįstų įtarimų dėl tikrojo projekto tikslo - surogacijos įteisinimo. Vienas pagrindinių projekto siūlomų pakeitimų - atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, taip pat panaikinti nuostatą, jog toks embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. NVO atstovai teigia, kad teiginys apie nepakeliamą finansinę naštą poroms dėl embrionų saugojimo neatitinka tikrovės.

Finansinė našta ar etinė dilema?

Standartinėje vaisingumo klinikoje embriono šaldymas ir saugojimas trims metams kainuoja apie 500 eurų, t. y. apie 166 eurus per metus. Tipinėje vaisingumo klinikoje embriono saugojimas 1 metų laikotarpiui kainuoja nuo ~350 Eur (2025 m.). Palyginti su bendromis vaisingumo gydymo išlaidomis, tai nėra nepakeliama finansinė našta. Be to, poros turi galimybę pasirinkti sukurti tik tiek embrionų, kiek bus implantuojama į moters gimdą, taip išvengiant šaldymo klausimo. Anot V. Čmilytės-Nielsen, anksčiau už nepanaudotų embrionų saugomą per mėnesį reikėjo mokėti nuo 20 eurų. Mūsų valstybė, skirtingai nuo kitų Europos šalių, nefinansuoja nei procedūros, nei medikamentų. Ir kol kas neketina to daryti.

Prieinamumo problemos ir kompensavimas

Siūlomi įstatymo pakeitimai, pasak NVO, nesprendžia esminių priežasčių, dėl kurių Lietuvoje mažai porų naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslaugomis. Specialistų teigimu, tai susiję su medicininėmis indikacijomis, ribotu kompensuojamų ciklų skaičiumi (tik 2 ciklai) ir nefinansuojamomis paslaugomis nesusituokusioms poroms. Nurodoma, kad visus šiuos klausimus, išskyrus nefinansavimą nesusituokusioms poroms, galima spręsti keičiant poįstatyminius teisės aktus, o siūlomos pataisos šių problemų neišsprendžia. Kyla pagrįstų įtarimų, kad Projekto autoriai siekia ne padėti nevaisingoms poroms, o tarnauti verslo interesams. Tai patvirtina ir tai, kad Sveikatos reikalų komitetas nepritarė pasiūlymui valstybės lėšomis padengti embrionų saugojimo išlaidas. Pataisos, pasak NVO, yra reikalingos privačias paslaugas teikiančioms vaisingumo klinikoms, kad jos taptų konkurencingesnės globalioje rinkoje.

Etiniai ir teisiniai embrionų apsaugos principai

Nepanaudotų žmogaus embrionų šaldymo prievolės atsisakymas prieštarauja žmogaus embriono teisinės apsaugos principams, kurie suformuluoti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) doktrinoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Žmogaus embriono apsauga negali būti grindžiama vien ekonominiais skaičiavimais. Europos Sąjungos teisė reikalauja, kad nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, atsižvelgiant į pagrindines teises ir žmogaus orumą. EŽTT doktrina neprilygina embriono daiktui, kuriuo galima laisvai disponuoti, ir pripažįsta, kad jam reikalinga teisinė apsauga. Lietuvos teisėje embriono sąvoka apibrėžta kaip žmogaus gyvybė genezės stadijoje, todėl valstybė privalo užtikrinti tinkamą jo apsaugą. Teisiniu požiūriu, embrionų sunaikinimas Lietuvoje nėra nauja praktika, nes ji egzistuoja abortų atveju. Tačiau svarbu rasti balansą tarp potencialios gyvybės apsaugos ir asmenų teisės į reprodukcinę sveikatą.

Istorinė perspektyva ir tarptautinė patirtis

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 2016 m. ir pradėjo veikti 2017 m. Tuo metu daug diskusijų sukėlė sukuriamų embrionų skaičius, jų šaldymas ir naikinimas. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą. Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo.

2021 m. spalio 12 d. Seime buvo teikiamos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, leidžiančios atsisakyti "amžinojo" embrionų šaldymo. Lietuva buvo viena paskutinių ES šalių, patvirtinusi pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir jos kompensavimą.

Embrionų saugojimo terminai Baltijos šalyse

Kaimyninėse šalyse embrionų saugojimo terminai yra riboti:

• Latvijoje - iki 7 metų
• Estijoje - iki 10 metų

Šiandien Seimo posėdžio metu teikiamos Laisvės ir Liberalų sąjūdžio frakcijų inicijuotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kurios leistų atsisakyti amžinojo embrionų šaldymo. „Priverstinis mokėjimas už embrionų saugojimą amžinai, kuomet moterys netgi neturi galimybės pastoti visą gyvenimą, yra baudžiavos laikus primenantis lažas. Saugojimas, nepaisant embrionų kokybės ir poros reprodukcinių planų, nėra paremtas jokia logika, tik ideologija“, - teigia M. Danielė. Anot Seimo narės, pagalbinio apvaisinimo paslauga norinčiai pasinaudoti porai turi būti suteikta galimybė pačiai nuspręsti, kaip elgtis su savo embrionais, o amžinas jų saugojimas yra daugiausiai religinius įsitikinimus liečiantis klausimas. Seimo Laisvės frakcijos atstovė taip pat pabrėžia, kad amžino embrionų šaldymo praktika nėra taikoma jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Pagal projektą, sukurti ir nepanaudoti embrionai turėtų būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent poros pareiškia valią ilgesniam laikymui. Pirmuosius dvejus metus embrionų saugojimas finansuojamas valstybės lėšomis, vėliau - sutuoktinių (partnerių) lėšomis, nebent pora sutinka juos panaudoti donorystei. Jei nėra sutikimo donorystei ir pasibaigia saugojimo terminas, embrionai yra sunaikinami. Valstybinėse trečiojo lygio ligoninėse sunkiomis ligomis sergantiems pacientams suteikiama galimybė lytines ląsteles ir embrionus užšaldyti ir laikyti nemokamai. Šie mėginiai nemokamai valstybės lėšomis gali būti saugomi iki 2 m.

Surogacijos ir partnerystės klausimai

Baiminamasi, kad siūlomi pakeitimai gali paruošti dirvą surogacijos Lietuvoje įteisinimui. Pagal dabartinį reguliavimą, pagalbinio apvaisinimo paslauga gali pasinaudoti tik sutuoktiniai arba sugyventiniai. Civiliniai sandoriai, kai kita moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kūdikį užsakovui (surogacija), yra draudžiami. Naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, kaip teigiama, leidžia svarstyti altruistinę surogaciją atvejais, kai moteris negali išnešioti nėštumo.

Diskutuojama, ar naujasis reguliavimas ruošia dirvą surogacijos įteisinimui Lietuvoje. Nors Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiesiogiai draudžia surogaciją, partnerystės įstatymo priėmimas, leidžiantis registruoti partnerystę ir vienos lyties asmenims, gali sudaryti prielaidas tos pačios lyties moterims, pasinaudojus donoru, susilaukti kūdikio. Tai gali sukelti diskriminacijos klausimus ir ateityje pareikalauti papildomų teisės aktų pakeitimų. Iš principo tas įstatymo pakeitimas būtų nedidelis - išbrauktas registruotos partnerystės reikalavimas. Šiandien ši pataisa įvesta į sistemą, tai reiškia, kad Seimo nariai jau gali pasirašyti po teikimu. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat inicijuoja pataisas, kurios leistų apvaisinimą atlikti ir nesusituokusioms bei partnerystės neįregistravusioms poroms - tai yra sveikintinas žingsnis, rodantis, kad reprodukciniai klausimai visuomenėje nebėra tabu ir suprantame šios temos jautrumą bei svarbą.

Prieinamumo ir demografijos iššūkiai

Lietuvoje yra daugiau nei 50 tūkstančių nevaisingų porų. Pagal statistiką, nevaisingumas Lietuvoje paliečia iki 15 proc. porų. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, pavyzdžiui, Latvija ir Estija, išgyvena demografinę krizę. Iš tiesų yra svarbu peržiūrėti mūsų įstatymus ir skatinti gimstamumą. Siekiant spręsti demografinius iššūkius, svarbu užtikrinti, kad šeimos, norinčios turėti vaikų, galėtų tai padaryti. Šiandien mes turime segmentą žmonių, kurie nori ir gali susilaukti vaikų, naudojant mokslo teikiamas paslaugas.

Paremta įstatymų pataisos, kurios numato, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos būtų teikiamos ir partnerystėje gyvenančioms poroms, ir svarbiausia - vienišoms mamoms. Iki šiol, jeigu neturi partnerio, bet nori tapti mama, belieka vykti į kitą šalį, kur tai įteisinta. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios paslaugos teikiamos Latvijoje, todėl mūsų vaisingumo klinikos žvalgosi, kaip atsidaryti ten filialus, kad galėtų pasakyti klientams, jog atvažiuokite iki Rygos ir viską mes ten jums sutvarkysime. Ne paslaptis, kad medicinos turizmas vyksta. Demografijos klausimu kalba visos frakcijos Seime, neseniai turėjome opozicijos organizuotą konferenciją dėl demografinės situacijos Lietuvoje, į kurią buvo įtrauktas ir migrantų klausimas, ir kaip skatinti mūsų šeimas susilaukti vaikų. Manau, kad šiandien kiekviena frakcija Seime turi būti suinteresuota pašalinti perteklinius barjerus. Sunku dabar būtų pasakyti tikslų skaičių, kiek vienišų moterų norėtų pasinaudoti tokiomis paslaugomis. Tikiuosi, kad pavasarį pavyks šį projektą pateikti, o tada priklausys nuo Seimo, kaip greitai jis sugebės jį apsvarstyti ir pritarti.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir donorystės programos

Mums rūpi kiekvienas pacientas, tad „Northway“ vaisingumo centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje yra vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos su kiekvienai porai individualiai parinktais donorais. Pagalbinis apvaisinimas naudojant donorų lytines ląsteles yra vienas iš sėkmingiausių metodų gydant nevaisingumą, kadangi jį taikant yra naudojamos sveikų ir jaunų donorių lytinės ląstelės. Lytinių ląstelių donorės/-ai yra atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus. Joms/-iems atliekama daugybė tyrimų dėl ligų ar būklių, o rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.

Pagalbinio apvaisinimo procedūra (IVF) naudojantis donorinėmis lytinėmis ląstelėmis nesiskiria nuo įprastų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, t.y. surinktos lytinės ląstelės yra apvaisinamos mėgintuvėlyje laboratorijoje. Naudojant donorinį embrioną, sukurtas embrionas gali būti iškart perkeliamas į gimdą.

Donorystės programos: tipai ir anonimiškumas

• Kiaušialąsčių donorystė: Tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje viena moteris nesavanaudiškai atiduoda dalį savo kiaušialąsčių kitai moteriai, susidūrusiai su nevaisingumo problema ir svajojančiai susilaukti vaikų.
• Spermos donorystė: Tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje donoras nesavanaudiškai atiduoda savo spermą porai, susidūrusiai su vyro nevaisingumo problema ir svajojančiai turėti vaikų.
• Embrionų donorystės programa: Taikoma, kai yra bet kuri anksčiau paminėta nevaisingumo priežastis (ar priežastys). Embriono donorystė reiškia, jog pagalbinio apvaisinimo procedūrai naudosite donorines lytines ląsteles (donorių kiaušialąstės ir donoro spermą). Latvijos pagalbinio apvaisinimo įstatymas embrionų donorystę leidžia taikyti nevaisingų porų, nesusituokusių porų ar vienišų moterų pagalbiniam apvaisinimui.

Kiaušialąsčių ir spermos donorystės yra visiškai anoniminės. Recipientai negali susitikti su donore/-u, pamatyti jos/jo nuotraukos ar gauti apie ją/jį asmeninės informacijos. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai. Tiek lytinės ląstelės, tiek ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas.

Pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t. y. pakartotinai pastoti negali 10-25 proc. Kviečiame Jus tapti donoru ir padėti šioms nevaisingoms poroms įgyvendinti savo svajonę - susilaukti kūdikio.

Lytinių ląstelių ir embrionų užšaldymas: procesas ir nauda

Lytinių ląstelių ir embrionų šaldymas - ne tik privačiose klinikose, bet ir valstybinėse ligoninėse vis dažniau atliekama procedūra. Naudojant pagalbinio apvaisinimo procedūras galima šaldyti spermatozoidus, kiaušialąstes ir embrionus, taip pat kiaušidžių ir sėklidžių audinį. Prieš užšaldant ląstelės apdorojamos specialiomis medžiagomis (krioprotektoriais), apsaugančiomis jas nuo neigiamo šalčio poveikio. Mėginiai išskirstomi ir dedami į talpas, pripildytas skystojo azoto.

Embrionai gali būti šaldomi įvairiose stadijose, t. y. esant vienai ląstelei arba ląstelėms pradėjus dalytis. Porai nusprendus susilaukti vaikų reikia kreiptis į kliniką, kurioje lytinės ląstelės ar embrionai buvo užšaldyti. Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke.

Kam reikalingas embrionų užšaldymas?

Kam reikalingas embrionų užšaldymas - pacientei, mokslui, gydytojui? Pirmiausia tai taupo pacientės pinigus, sveikatą ir suteikia garantiją, kad ji turės savo kūdikėlį. Iš moters organizmo paimamos vidutiniškai 8-10 kiaušialąsčių. Jos apvaisinamos vyro sperma. Ląstelės apsivaisina ne visos, tik 50-60 proc. Tada jos dalijasi, dažniausiai irgi ne visos. Vystosi tik kokios trys keturios. Taigi lieka trys keturi embrionai. Tada, žiūrėdami pro mikroskopą, išrenkame geriausius, t. y. tuos, kurie turi didžiausią šansą įsitvirtinti gimdoje. Embrioną įdedame į moters gimdą, kitus užšaldome. Jeigu embrionui nepavyksta įsitvirtinti moters gimdoje, - o taip būna 50 proc. atvejų, - pacientei vėl reikia kartoti procedūrą iš naujo. Ką tai reiškia? Vėl mokami tūkstančiai litų, vėl medikamentinis paruošimas, kelios narkozės ir moteriai, ir vyrui, vėl skausmas ir nerimas, ar pavyks.

Alternatyvaus įstatymo šalininkai teigia, kad jiems gaila užšaldytų embrionų, kurie galų gale išmetami. Anglų medikai keturiolikos dienų po apvaisinimo ląstelę vadina ne embrionu, o preembrionu. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad preembrionas dar nieko nejaučia.

Vaisingumo išsaugojimas

Vaisingumą ypač aktualu išsaugoti onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Remiantis statistiniais duomenimis, onkologinės ligos yra diagnozuojamos vis jaunesniems pacientams. Taip pat siūloma padidinti valstybės lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičių nuo dviejų iki trijų ir netaikyti amžiaus ribojimo vaisingumo išsaugojimui asmenims, sergantiems onkologinėmis ar kitomis retomis ligomis. Projektu ketinama netaikyti ir amžiaus ribojimo, kai siekiama išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą. Moterys į vaisingumo specialistus kreipiasi išgirdusios, kad jų kiaušidžių rezervas jau yra išsekęs. Tai reiškia, kad artėja premenopauzė ir menopauzė, o ateityje pastoti gali būti labai sunku ar net neįmanoma.

Dirbtinio apvaisinimo istorija ir kaina Lietuvoje

Dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje pasaulio klinikose atliekamas nuo 1978 m. Lietuvoje dar 1993 m. net hormoninius tyrimus atlikti buvo sudėtinga. Negalima sakyti, kad universitetinės klinikos nedarė to, ką galėjo tomis sąlygomis daryti. Tačiau sistemos, laboratorijų ir kvalifikuotų specialistų, galinčių gydyti žmones, turinčius bėdų dėl vaisingumo nebuvo. Apie dirbtinio apvaisinimo įstatymą niekas ir girdėti nenorėjo.

Padėtis pasikeitė 1993 m. balandį. Tada Lietuvoje gydytos ir parengtos dirbtiniam apvaisinimui keturios poros pirmą kartą nuvyko į Londoną. Su juo jau kurį laiką bendradarbiavo gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė, kuri pirmoji iš Baltijos šalių, savo lėšomis išvyko stažuotis į Daniją dirbtinio apvaisinimo srityje. Valstybinės ligoninės neturėjo jokių galimybių pagelbėti nevaisingoms poroms, nes įkurti laboratoriją neužtenka vienkartinės SAM investicijos.

Kartu su kolegomis, teisininkais, etikos specialistais daktarė G. Bogdanskienė buvo pakviesta į Seimo darbo grupę, rengiančią pirmąjį Lietuvoje Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2004 m. liepos mėnesį. Įstatymas įteisino leidimą naudoti donoro spermą, kiaušialąstes ir, jeigu reikia, užšaldyti embrionus. Jau tada, minėtoje darbo grupėje dar tik rengiant įstatymo projektą, sąvoka „užšaldyti embrionai“ sukėlė diskusijas. Krikščionių demokratų partijos atstovas Algirdas Saudargas paklausė: „Ar jų nepradės pardavinėti užsieniui?“ Šių metų pradžioje buvo pasiūlyta atnaujinti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarstymą ir padaryti jame pataisas.

Dirbtinio apvaisinimo paslaugų kaina ir prieinamumas

Iki 4 tūkst. Lt išleidžiama įvairiems vienkartinio naudojimo instrumentams. Iš moters organizmo kiaušialąstėms išimti naudojama adata, kurios kaina 400-500 Lt. Vienkartinė, iškart išmetama. Speciali terpė, į kurią ląstelės surenkamos, importuojama iš Danijos ir ji turi būti labai šviežia. Sunaudojai vienai pacientei ir išmeti buteliuką, net jeigu ir liko. Apvaisintos ląstelės auginamos inkubatoriuje, kuris „prižiūri“ jas mažiausiai dvi paras. Tai įrenginys, kuriam nuolat reikia tiekti CO2 ir azotą. Šis dujų mišinys turi būti labai švarus, todėl greitai sunaudojamas - tai irgi išlaidos. Pasidalijusius embrionus specialiu kateteriu įdedame į gimdą. Jis - irgi vienkartinis.

Visa Europa reikalingas medžiagas, instrumentus perka tomis pačiomis kainomis. Tačiau kitose šalyse procedūros brangesnės, nes imamas didesnis mokestis už medikų darbą. Taigi pas mus atskrenda pacientai iš Kanados, Amerikos, Danijos, Vokietijos, nes esame žinomi, mūsų darbo lygis toks kaip visų kitų Europos šalių tiriančių specialistų, o kainos du tris kartus mažesnės, negu Europoje, penkiskart - negu Amerikoje. Deja, valstybė dirbtinio apvaisinimo srityje mūsų žmonėms niekuo nepadėjo ir nepadeda. Ir, atrodo, neketina padėti. Tačiau ką tik gavome gerą žinią iš Anglijos: lietuviams, turintiems legalų leidimą dirbti, anglai apmoka dirbtinio apvaisinimo procedūrą.

Lietuvoje yra trys klinikos teikiančios dirbtinio apvaisinimo procedūrą: Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centras, Vaisingumo klinika bei Motinos ir vaiko klinika. Per metus jos atlieka apie 300 procedūrų. Vidutinė procedūros kaina - 8-10 tūkst. Lt. ES šalyse tik Lietuva ir Latvija nekompensuoja nei vaistų, nei gydymo procedūrų.

tags: #nepanaudotu #embrionu #saugojimas #latvijoje

• Gintarės Songailės istorija apie dvynius
• VTech mobiliųjų auklių privalumai
• Kaip išsirinkti kūdikių vonelę
• Kai sesuo žindo sesers kūdikį
• Kaip vyras gali padėti gimdant