Sugrįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų: teisės, iššūkiai ir sprendimai

Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje - vienos ilgiausių pasaulyje. Nors tai neabejotinai naudinga šeimai, karjeros kelias dėl to gali nukentėti. Grįžimas į darbo rinką po ilgesnės pertraukos yra didelė transformacija, kuri dažnai kelia nerimą ir stresą. Moterys, grįžtančios į darbą po vaiko priežiūros atostogų, neretai susiduria su nerimu ir stresu. Kyla klausimas, kaip pavyks suderinti šeimą ir karjerą, nerimą kelia mintys, kad įgyti darbiniai įgūdžiai gali būti primiršti.

Natūralu, kad, nepaisant vaiko priežiūros atostogų trukmės, daugelis mamų jausis dar nepasiruošusios grįžti į darbą. Kitos dėl to jausis kaltos. Situaciją dar labiau sutirština tai, jei kūdikis ar vaikas blogai miega, vis dar yra žindomas ir kt. Kardinaliai pasikeitus gyvenimui mamos būna pavargusios, nusivylusios, nepasitiki savimi ir pradeda nuleisti rankas. Aišku viena - tai yra iššūkis, ir viskas, ką galite padaryti - ruoštis grįžimui į darbą ir pozityviai nusiteikti. Tačiau keli nesudėtingi veiksmai ir aiškus teisių bei pareigų žinojimas gali padėti tėvams grįžus į darbą jaustis pilnaverčiais darbuotojais kaip ir anksčiau.

Vaiko priežiūros atostogos ir išmokos: Teisinis reguliavimas

Darbo kodeksas numato, kad į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką: motina, tėvas, seneliai, globėjai. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Svarbu pažymėti, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų po gimdymo. Įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas, tačiau apie nėštumo ir gimdymo atostogas darbdavys turi būti informuotas.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos

Darbo kodeksas numato šias išmokas ir atostogas:

• Nėštumo ir gimdymo atostogos: 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų).
• Motinystės išmoka: 77,58 proc.
• Tėvystės atostogos: 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.
• Tėvystės išmoka: 77,58 proc.
• Vaiko priežiūros atostogos: Iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai priklauso nuo pasirinkto laikotarpio:

• Prižiūrint vaiką iki 18 mėnesių: 60 proc.
• Prižiūrint vaiką iki 24 mėnesių: iki vaikui sueis 12 mėnesių - 45 proc., nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc.

Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.

Darbo vietos išsaugojimo garantijos

Darbo kodeksas numato aiškias garantijas darbuotojams, grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad darbuotojai neprarastų savo profesinės padėties dėl šeimos įsipareigojimų. Lietuvoje tėvams padeda tai, kad darbdavys įpareigotas po oficialių vaiko priežiūros atostogų išsaugoti darbo vietą. Grįžus po šių tikslinių atostogų, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas.

Darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise. Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Tiesa, anot advokatės Evelinos Trukšinienės, svarbu įrodyti darbo sąlygų pagerėjimą: „Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių.“

Atleidimo iš darbo apribojimai

Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik tam tikrais atvejais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, nesant darbo sutarties šalių valios, arba kai baigiasi terminuota darbo sutartis. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais pagrindais. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Ypač svarbu žinoti, kad darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, turi papildomą apsaugą nuo atleidimo iš darbo - šie darbuotojai negali būti atleisti iš darbo dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.

Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Kai darbdavio galimybės apribotos, dažnai prasideda spaudimas iš jo pusės: darbuotoja skatinama išeiti iš darbo savanoriškai, formuojamas įspūdis, kad ji nebėra laukiama ar reikalinga komandoje. Bet čia reikėtų prisiminti teises, priklausančias po VPA grįžtančiam darbuotojui į darbą ir dėl jų kovoti, - primena E. Trukšinienė.

Lankstumas ir papildomi privalumai

Darbo laiko ir vietos keitimas

Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu. Advokatė Evelina Kiznė pažymi, kad jauni tėvai gali prašyti dirbti nuotoliniu būdu, dirbti ne visą darbo laiką, prašyti keisti darbo laiko režimą ir grafiką. Dažnu atveju darbdavys privalo tokius prašymus tenkinti.

O tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, siūloma net teisė keisti darbo laiko režimą ar dirbti tik nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo specifika. Jei darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.

Pertraukėlės ir „vaikadieniai“

Papildomų privalumų sąraše - ir pertraukėlės žindančioms mamoms, ir teisė į individualų darbo grafiką. Pavyzdžiui, gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas. Jei krūtimi maitinančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai darbo metu prireikia pasitikrinti sveikatą, ji nuo darbo atleidžiama, o už šį laiką mokamas darbo užmokestis, - advokatė Evelina Trukšinienė primena apie sąlygas maitinančioms krūtimi.

Taip pat numatyti „vaikadieniai“: Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).

Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai.

Iššūkiai grįžtant į darbą ir jų sprendimo būdai

Patarimai darbuotojams

Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų gali kelti daug klausimų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tačiau norą nuolat tobulėti ir iniciatyvą sėkmingai grįžti į darbo rinką turėtų rodyti ir patys tėvai. „Žingeidus ir motyvuotas žmogus net ir po vaiko priežiūros atostogų gali nesunkiai rasti savo nišą darbo rinkoje“, - teigia specialistė. Darbo pokalbyje būtina papasakoti darbdaviui apie tai, kaip atrodė laikotarpis auginant vaiką. Tą galima padaryti išnaudojant šiuolaikines technologijas interaktyviam bendravimui sekant sektoriaus naujienas, dalyvaujant seminaruose. Šios pastangos esą leidžia išlaikyti praktinius įgūdžius ir sukaupti žinių, reikalingų grįžus į darbą.

Pasak karjeros ir verslo konsultantės Simonos Bareikės, grįžimui į darbą reikėtų pradėti ruoštis anksčiau. Pradėjus kirbėti pirmosioms mintims apie karjerą, specialistė rekomenduoja susitarti dėl pokalbio su vadovu ar personalo skyriumi organizacijoje. „Pokalbis dėl grįžimo į organizaciją yra ženklas, kad jūs ruošiatės ir jums rūpi. Virtualus ar gyvas susitikimas su žmogumi iš darbo - abipusiai naudingas dalykas, kadangi vadovai dažnai nenori trukdyti vaiko priežiūros atostogų metu. Todėl svarbu pačioms parodyti iniciatyvą ir išsiaiškinti klausimus, kurie jus neramina“, - sako S. Bareikė. „Iš patirties matau, kad grįžimas į darbą po motinystės atostogų, moterims kelia nemažai baimės ir nerimo, kuris kyla iš nežinomybės. Artėjant grįžimo į darbą terminui, verta komunikuoti su organizacija, tai padės nusiraminti ir suvaldyti kylančias baimes“, - pranešime žiniasklaidai sako „Bitės“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė.

Kitos rekomendacijos:

• Visų pirma, reikėtų turėti įrodymų, kad vaiko priežiūros metu nebuvo prarasti įgūdžiai. Pavyzdžiui, galima įsitraukti į savanorišką veiklą, pavyzdžiui, pirmininkauti mokyklos tėvų komitetui.
• Antra, svarbu išlaikyti profesinių pažinčių ratą.
• Trečia, svarbu žinoti, kodėl būtent šiuo metu nusprendėte grįžti į darbo rinką.
• Ketvirta, atotrūkis nuo darbo rinkos prižiūrint vaikus - nebūtinai yra minusas. Visų pirma, po šio laikotarpio atsinaujina motyvacija dirbti.
• Penkta, svarbu atminti, kad grįžimas į darbo rinką gali užtrukti ir kelis mėnesius, ir metus. Beieškant geros darbo pozicijos, verta užsiimti menkai apmokamu ar iš viso neatlygintinu darbu, teigia p. Clark.
• Bent 2-3 sav. po grįžimo į darbą nereikėtų vertinti savo emocinės būklės, daryti tam tikras išvadas, priimti spontaniškus sprendimus ir pasiduoti.
• Pasidomėkite galimybe į darbą grįžti palaipsniui: pirmiausia biure dirbkite dvi ar tris dienas per savaitę arba vykite į darbą kasdien po kelias valandas, o gal vadovas suteiks galimybę derinti darbą biure ir iš namų?
• Karjeros atnaujinimas yra procesas, o ne vienadienis įvykis. Žinokite, kad jame nesate paliktos vienos.
• Kai grįžtate į darbą, nebijokite ieškoti paramos ir padrąsinimo. Bendraukite su kaimynais ar kolegomis, kurie taip pat turi mažų vaikų ir išgyveno šį sudėtingą atsiskyrimo laikotarpį.
• Kai grįžtate į darbą, iš anksto suplanuokite, kada galėsite skirti laiko vaikui: ryte ar vakare? Be abejo, atžalai turėtumėte skirti nemažą dalį laisvalaikio ir savaitgalių.
• Pagalvokite, kaip norėsite palaikyti ryšį su savo mažyliu: gal prašysite, kad dienos metu auklė atsiųstų nuotraukų, o gal per pertraukėles susiskambinsite vaizdo skambučiais?
• Karjeros konsultantė Simona Bareikė pataria dar prieš grįžtant į darbą identifikuoti, ko tikitės iš organizacijos, kokias atsakomybes esate pasiruošusi priimti ir kaip galėtų keistis jūsų veikla įmonėje ir tai aiškiai iškomunikuoti vadovui arba personalo skyriui.

Ką daryti, jei buvusios darbo vietos neliko?

„Dveji metai - ilgas laiko tarpas ne tik šeimos, bet ir įmonės gyvenime. Natūralu, kad per šį periodą komandoje vyksta pokyčiai, tam tikrų pozicijų gali išties nebelikti. Kartais jas užima kiti, nauji darbuotojai, kurie demonstruoja aukštesnes kompetencijas ar tiesiog geriau sutaria su darbdaviu“, - primena E. Trukšinienė. Tačiau mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą nepaisant pokyčių įmonėje.

Viena dažniausių situacijų - kai darbuotojui pranešama, kad jo pareigybė dėl reorganizacijos buvo panaikinta. Darbdavys pasiūlo parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokioje situacijoje svarbu žinoti, kad darbdavys turėtų pasiūlyti lygiavertę poziciją, o jei tokios nėra, bet kokią kitą galimą darbo vietą. Jeigu darbuotojas augina vaiką iki trejų metų ir nesutinka su siūloma pozicija, jo atleisti negalima - turėtų būti skelbiama prastova. Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį.

Kita dažna situacija - kai darbuotojas sužino, kad jo pozicijoje jau dirba kitas žmogus, kurio darbdavys nenori atleisti. Teisiškai darbdavys privalo atlaisvinti darbo vietą grįžtančiam darbuotojui, nepaisant to, kad pozicijoje jau dirba kitas asmuo. Tačiau praktiškai grįžtantis darbuotojas turi apsvarstyti, ar verta grįžti į aplinką, kur jaučiasi nepageidaujamas.

Pasitaiko ir situacijų, kai darbuotojui siūloma grįžti į darbą kitoje vietovėje. Darbdavys negali keisti darbo vietovės be darbuotojo raštiško sutikimo. Darbuotojui nereikia sutikti su šiuo pakeitimu, o jei jis augina vaiką iki 3 metų, o darbdavys negali jo atleisti dėl atsisakymo dirbti kitoje vietovėje - privaloma skelbti prastovą. Šios situacijos rodo, kad grįžimas iš vaiko priežiūros atostogų dažnai reikalauja lankstumo ir dialogo.

Grįžimas anksčiau nei planuota

Kartais gyvenimo aplinkybės susiklosto taip, kad darbuotojas nusprendžia grįžti iš vaiko priežiūros atostogų anksčiau nei buvo planuota. Pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 4 dalį, darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti arba grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Advokatės Evelinos Kiznės teigimu, darbdavys negali netenkinti prašymo sugrįžti iš VPA anksčiau.

Advokatė Evelina Kiznė pažymi, kad ne visi tėvai pasiruošę grįžti į darbą ir šiuos du neperleidžiamus mėnesius nori praleisti su šeima. Jei turite sukauptų kasmetinių atostogų, galite jas panaudoti pratęsdami laiką namuose su vaiku, tačiau tam pritarti turės darbdavys. „Tiesa, atostogų prašymo tenkinimas yra privalomas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas ir po jų. Kitais atvejais dėl atostogų reikia tartis“, - aiškino E. Kiznė. Pasak jos, jei kasmetinės atostogos jau išnaudotos arba nepakanka dienų, arba prašymas nėra tenkinamas, galima pasinaudoti nemokamomis atostogomis. „Darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas, kai kitas iš tėvų yra VPA. Bendra šių atostogų trukmė negali viršyti trijų mėnesių. Tiesa, galima tartis dėl ilgesnių atostogų, jei darbdavys sutinka“, - teigė E. Kiznė.

Darbo santykių nutraukimas

Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu, jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.

Jei nuspręsite derėtis dėl išeitinės kompensacijos, verta žinoti, kad pagal Darbo kodekso 59 straipsnį darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį savo valia, privalo mokėti darbuotojui ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Teisiniu požiūriu, jei auginamas vaikas dar nėra sulaukęs 3 metų, darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva, išskyrus tam tikrus darbuotojo kaltės atvejus. Tačiau šalių susitarimu darbo sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo metu.

Neteisėtas atleidimas

Darbuotojas, manantis, jog buvo neteisėtai atleistas iš darbo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Pateikti prašymą jis turi per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos. Praleidus prašymo pateikimo terminą, darbuotojas gali prašyti jį atnaujinti nurodant termino praleidimo priežastis.

Darbdavių vaidmuo ir rekomendacijos

Darbdavys turėtų kurti saugumo jausmą darbuotojui, kad šis nesijaustų prasčiau negu tie, kurie neturi vaikų. „Juk darbuotojas konkrečiai pozicijai pasirenkamas ne pagal tai, ar jis turi vaikų, bet pagal savo asmenines ir profesines savybes, labiausiai reikalingas konkrečioje darbo pozicijoje“, - sako p. Trukšinienė. Proaktyvus bendravimas su darbuotoju prieš jam sugrįžtant į darbą gali ženkliai padėti išvengti nesusipratimų ir konfliktų.

Darbdaviams rekomenduojama planuoti darbuotojų grįžimą iš vaiko priežiūros atostogų iš anksto. Svarbu užtikrinti, kad laikini darbuotojai, pakeičiantys išėjusius į vaiko priežiūros atostogas, būtų informuoti apie darbo santykių laikinumą, rekomenduojama su jais sudaryti terminuotas darbo sutartis. Taip pat naudinga palaikyti ryšį su darbuotoju vaiko priežiūros atostogų metu, jei jis tam neprieštarauja. Jei įmonėje vyksta struktūriniai pokyčiai, svarbu juos dokumentuoti. Tai gali būti naudinga vėliau pagrindžiant, kodėl negalima grąžinti darbuotojo į tą pačią poziciją.

Darbdaviai, kurie vertina savo darbuotojus ir rūpinasi jų sklandžiu sugrįžimu, ilgainiui laimi - išlaiko profesionalius darbuotojus ir stiprina įmonės kultūrą. Konfliktai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl grįžimo iš vaiko priežiūros atostogų nėra reti, tačiau juos dažnai galima išspręsti taikiai. Pirmiausia vertėtų pradėti nuo tiesioginio dialogo. Jei tiesioginis dialogas nepadeda, naudinga įtraukti žmogiškųjų išteklių specialistus ir teisininkus. Abiem pusėms taip pat vertėtų ieškoti kompromisų. Kartais abiem pusėms naudingiausias sprendimas gali būti darbo santykių nutraukimas šalių susitarimu su tinkama kompensacija. Tai ypač aktualu, kai grįžimas į darbą būtų sudėtingas emociškai ar profesiškai.

Praktiniai patarimai ir dokumentų pavyzdžiai

Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Nors teisiškai pakanka 14 kalendorinių dienų įspėjimo prieš grįžtant į darbą, ankstyvas pranešimas darbdaviui apie ketinimą grįžti padeda geriau pasiruošti darbuotojo sugrįžimui. Atvira komunikacija dėl darbo sąlygų taip pat labai svarbi. Jei po vaiko priežiūros atostogų darbuotojas pageidauja keisti darbo sąlygas, pavyzdžiui, dirbti ne visą darbo laiką ar pradėti dirbti nuotoliniu būdu, verta apie tai diskutuoti su darbdaviu iš anksto. Grįžtančiam darbuotojui taip pat naudinga domėtis, kas pasikeitė įmonėje jo atostogų metu. Nauji projektai, procesai, kolegos ar net įmonės kultūros pokyčiai gali turėti įtakos darbuotojo reintegracijai.

Žemiau pateikiami prašymų nutraukti vaiko priežiūros atostogas ir grįžti į darbą pavyzdžiai.

Prašymo dėl vaiko priežiūros atostogų nutraukimo ir grįžimo į darbą pavyzdys

Dokumento pavadinimas: Prašymas dėl vaiko priežiūros atostogų nutraukimo ir grįžimo į darbą

Darbdavio rekvizitai:

• Įmonės pavadinimas: [Įmonės pavadinimas]
• Įmonės kodas: [Įmonės kodas]
• Buveinės adresas: [Įmonės adresas]
• Atsakingo asmens vardas, pavardė, pareigos: [Vardas, pavardė, pareigos]
• Telefonas / el. paštas: [Telefonas / El. paštas]

Darbuotojo rekvizitai:

• Vardas, pavardė: [Jūsų vardas, pavardė]
• Asmens kodas: [Jūsų asmens kodas]
• Gyvenamoji vieta: [Jūsų gyvenamoji vieta]
• Kontaktinis telefonas / el. paštas: [Jūsų telefonas / El. paštas]
• Užimamos pareigos: [Jūsų pareigos]

Prašymo esmė:

Prašau nutraukti man suteiktas vaiko priežiūros atostogas nuo __________ ir leisti grįžti į darbą nuo __________.

Teisinis pagrindas:

Prašymą teikiu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalimi ir kitais galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko priežiūros atostogų nutraukimą darbuotojo prašymu.

Grįžimo sąlygos:

• Pageidaujamas darbo krūvis (pilnas ar dalinis etatas): __________
• Numatomas darbo grafikas (jei skirsis nuo anksčiau taikyto): __________

Sutinku, kad faktinės grįžimo sąlygos bus suderintos su darbdaviu atskirai.

Pridedami dokumentai:

1. Vaiko gimimo liudijimo kopija (jei nebuvo pateikta anksčiau);
2. Kiti dokumentai: __________

Patvirtinimai:

Patvirtinu, kad šiame prašyme pateikta informacija yra tiksli ir teisinga.

________________________ (Parašas)

Antras prašymo pavyzdys

[Jūsų vardas, pavardė]

[Jūsų pareigos]

[Įmonės pavadinimas]

[Data: 2025 m. balandžio 16 d.]

[Adresato vardas, pavardė]

[Adresato pareigos]

[Įmonės pavadinimas]

PRAŠYMAS DĖL VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGŲ NUTRAUKIMO

Gerb. [Adresato vardas, pavardė],

Kreipiuosi į Jus su prašymu nutraukti man suteiktas vaiko priežiūros atostogas, kurios prasidėjo [Atostogų pradžios data]. Norėčiau grįžti į darbą nuo [Grįžimo į darbą data].

Sprendimą nutraukti atostogas priėmiau dėl atsiradusios galimybės vaiką leisti į darželį. Tai leis man efektyviau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Būsiu dėkinga už Jūsų supratingumą ir teigiamą atsakymą į mano prašymą.

Pagarbiai,

________________________ (Parašas)

[Jūsų vardas, pavardė]

tags: #nenoras #grizti #i #darba #po #dekreto

• Nėštumo metu norisi sūriai: ką tai reiškia?
• kiaušinio formos masturbatorių apžvalga
• natūrali pagalba vaikams
• Sužinokite apie nėštumo nutraukimo rizikas
• Nėštumo metu tinimo priežastys